Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, išnagrinėjęs A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2013 m. birželio 18 d. apie 16.00 val. Šiaulių mieste, L. gatvėje vairavo automobilį „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (3,4 prom.) girtumo laipsnis ir kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą byloje, sprendžia, kad A. U. kaltė be jo paties prisipažinimo padarius pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu (2013-06-18, 16.24 val. A. U. nustatytas 3,40 prom. girtumas), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, M. G. rašytiniu paaiškinimu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų R. M., A. J. tarnybiniais pranešimais.

A. U. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisės vairuoti nėra įgijęs – naują administracinį teisės pažeidimą A. U. padarė nepraėjus metams po 2010 m. balandžio 20 d. paskirtos nuobaudos įvykdymo (nepraėjus metams po 2013 m. balandžio 19 d.), t. y. vis dar būdamas baustas už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes A. U. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

Skirdamas A. U. nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, A. U. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ATPK 31-32 str.) nenustatyta.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtinas administracinis areštas, lygus sankcijoje numatytam arešto minimumui.

Spręstinas klausimas dėl automobilio „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4264/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, rodančių, kad automobilio savininkė B. O. U. būtų ėmusi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo ar automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininkės valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai. Iš to sprendžiama, kad automobilio savininkė tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis jai priklausančia transporto priemone. Akivaizdu, kad B. O. U. nesiėmė jokių priemonių, kad jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, kas patvirtina, kad B. O. U., kaip transporto priemonės savininkė, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai. Būtent savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. U., vairuodamas B. O. U. priklausantį automobilį, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. U. praeityje jau du kartus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Taip pat yra padaręs ir kitų pažeidimų, susijusiu su alkoholio vartojimu. Tai labai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl B. O. U. turėjo imtis visų priemonių tam, kad jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu – kaip padidinto pavojaus šaltiniu – nesinaudotų A. U., kuris neturi teisės vairuoti. Reikiamų veiksmų nesiėmus, t. y. nevykdydamas pareigų, asmuo neįgyja ir teisių – t. y. teisės, kad savininkui būtų grąžintas automobilis.

Teismas pabrėžia, jog ATPK 130² straipsnis kodekse įtvirtintas kaip atsakas į didėjantį kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei siekiant sudaryti sąlygas diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui, efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Galiojantis teisinis reglamentavimas parodo griežtos valstybės politikos administracinių teisės pažeidimų srityje kryptingumą, ką patvirtina ir atitinkamai konstruojamos administracinės teisės normos sankcijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N-444-7275/2009).

Nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavestinas vykdyti antstoliams (ATPK 319-320 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, padarymą paskirti 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą su automobilio „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Paskirtą areštą atlikti areštinėje nutarimui įsiteisėjus.

Nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavesti vykdyti antstoliams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.