Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-12-22 · Administracinė byla Nr. eI2-6245-484/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
eI2-6245-484/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03618-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-6245-484/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03618-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 36, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedantis iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui J. J. (J. J.) ir jo atstovei advokatei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus (toliau – Skyrius) 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 22-IL-10-06002-e „Dėl J. J. (J. J.) leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškina, kad Sprendimu jam panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir jis įpareigotas pristatyti ginklus, šovinius, leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, ginklų pažymėjimus Skyriui per 3 darbo dienas. Sprendimas grindžiamas tuo, jog jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos, kaip tai numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Nurodo, kad patikrinimo metu Skyrius nustatė, jog Vilniaus AVPK 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19792-22, kuriame pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 dalyje, jam buvo pareikštas dėl to, kad 2022 m. birželio 1 d. apie 9.45 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje jis sumušė K. N., dėl ko šis patyrė įvairius veido ir kūno sužalojimus. Vilniaus apygardos prokuratūra, vadovaudamasi BK 38 straipsnio 1 dalimi ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, 2022 m. rugpjūčio 8 d. atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, susitaikius su nukentėjusiuoju.

Pareiškėjo nuomone, kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, o ne formaliai taikant Įstatymo nuostatas, kurios sukelia pačias sunkiausias neigiamas pasekmes asmeniui, siekiančiam gauti ir/ar išlaikyti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, t. y., tokio leidimo panaikinimą, įpareigojant ginklus pristatyti į policijos įstaigą.

Pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Jo elementas yra ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones. Tai taikytina ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis.

Pastebi, kad Konstitucinis Teismas jau yra priėmęs keletą nutarimų dėl Įstatymo 17 ir 18 straipsnių (atitinkamų redakcijų) nuostatų atitikties Konstitucijai, juo labiau, Konstituciniame Teisme šiuo metu priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjo įtvirtintos nuostatos dėl asmens nepriekaištingos reputacijos yra prieštaringos ir sukelia taikymo sunkumus teismams priimant sprendimus, jau neminint asmenų teisės į teisminę gynybą skundų argumentavimo prasme.

Pareiškėjas pažymi, kad buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, t. y., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19792-22 jis buvo įtariamasis, kuris susitaikė su nukentėjusiuoju K. V., dėl ko ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01­1-19886-22 įtariamuoju buvo K. N., su kuriuo susitaikė nukentėjusysis J. J., dėl ko ir šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Aplinkybė, kad buvo paduoti du priešpriešiniai pareiškimai policijos įstaigoje, pagal kuriuos buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, anot pareiškėjo, reiškia, jog asmenys galbūt nemokėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos, dėl ko vienas prieš kitą padavė pareiškimus, tačiau taip susiklosčiusios faktinės situacijos pasekmės vienam iš asmenų, t. y., jam sukėlė itin neigiamas pasekmes – buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kas objektyviai pripažintina neproporcinga sankcija.

Tvirtina, kad jis neturi kitų galiojančių pažeidimų (nusižengimų), t. y., nei administracinės, nei baudžiamosios teisės, todėl tokie jį apibūdinantys faktiniai kriterijai turi būti vertinami kaip nepriekaištinga asmens reputacija. Jis niekada nebuvo teistas, kas, jo nuomone, taip pat sudaro prielaidas vertinti jį kaip nepriekaištingos reputacijos asmenį.

Nurodo, kad remiantis galiojančia Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija, galima padaryti išvadą, jog nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas yra suabsoliutintas ir toks griežtas, kad beveik joks asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nebegali laikyti (nešiotis) ginklo, arba, jei tokį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą turėjo, jį praranda. Pareiškėjo nuomone, jo atveju buvo netinkamai pritaikyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir jam turi būti leista turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Pažymi, jog Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19792-22, kuriame pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 dalyje buvo pareikštas pareiškėjui dėl to, kad jis 2022 m. birželio 1 d. apie 9.45 val. viešoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje sumušė K. N., dėl ko pastarasis patyrė įvairius veido ir kūno sužalojimus. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2022 m. rugpjūčio 8 d., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi ir BPK 212 straipsnio 5 punktu, buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi susitaikė su nukentėjusiuoju.

Nurodo, kad pareiškėjo vardu registruoti ginklai: graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginklai 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. perduoti realizavimui komiso pagrindais.

Paaiškina, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai.

Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 362 ,,Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 362 ,,Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 55.1 papunktyje nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau - ir PLVIS) dienos arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų, įsiteisėjimo Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nurodo, kad Vilniaus AVPK priėmė Sprendimą, gavęs Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje atnaujintus duomenis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus AVPK nuomone, ginčas dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, neturi teisinės perspektyvos.

Pažymi, kad nesant priežasčių, dėl kurių pareiškėjui negali būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjas galės kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo.

Nurodo, kad duomenų, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui neturėtų būti panaikinti, kadangi tai susiję su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto Sprendimo neproporcingumo, o kartu ir dėl akivaizdaus jo neteisingumo.

Vilniaus AVPK manymu, išnagrinėjus pareiškėjo atžvilgiu turimą informaciją, buvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, pagrįstai taikytos leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo sąlygos bei tvarką reglamentuojančios teisės normos, ir priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje Vilniaus AVPK atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilęs dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVPK pareiškėjo vardu registruoti: graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)., išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus AVPK, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad Vilniaus AVPK 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19792-22, kuriame pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 dalyje buvo pareikštas pareiškėjui dėl to, kad jis 2022 m. birželio 1 d. apie 9.45 val. viešoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje sumušė K. N., dėl ko pastarasis patyrė įvairius veido ir kūno sužalojimus. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2022 m. rugpjūčio 8 d., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi ir BPK 212 straipsnio 5 punktu, buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi susitaikė su nukentėjusiuoju.

Atsakovas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 41 straipsnio 4 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, 55.1, 92, 110 ir 110.6 punktais, Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14, 18 ir 19 punktais, skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti nešiotis ginklus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktu pareiškėjas įpareigotas pristatyti ginklus, šovinius, leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, ginklų pažymėjimus Skyriui per 3 darbo dienas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis), o paskirtis, be kita ko, nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas bei Aprašas, kuris nustato Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų (toliau – asmenys) turimų A kategorijos ginklų, išvardytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 6–10 punktuose (toliau – A kategorijos ginklai), B, C kategorijų šaunamųjų ginklų, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, Įstatymo 11 straipsnio 8 punkte nustatytiems tikslams (toliau – šaulio tarnyba ar kario įgūdžių tobulinimas), kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams, A kategorijos ginklų priedėlių (duslintuvų ir naktinių taikiklių), šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės tvarką, leidimų įsigyti ginklus asmenims, nurodytiems Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje (toliau – užsieniečiai), išdavimo ir kontrolės tvarką, turimų ginklų civilinės apyvartos ir jos kontrolės tvarką.

Įstatymo 3–6 straipsniuose įtvirtinti A, B, C, D kategorijos ginklai, kurių laikymui ir įsigijimui (nešiojimui) yra išduodami šio Įstatymo nustatyta tvarka leidimai (leidimai įsigyti ginklus, leidimai laikyti ir leidimai nešiotis ginklus, bendras neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus) (Įstatymo 12 straipsnis).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai.

Įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.

Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilines apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 55.1 papunktyje nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS dienos arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų, įsiteisėjimo Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sisteminė šių teisės nuostatų analizė nustatytų faktinių aplinkybių kontekste leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus AVPK suteikti įgaliojimai panaikinti jau išduotus šiuo atveju leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka.

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu Sprendimu grindžia iš esmės tuo, kad nebuvo tinkamai įvertintos individualios su jo asmeniu susijusios aplinkybės, Sprendimas priimtas formaliai. Mano, kad Sprendimo išvada, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijų, yra nepagrįsta.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia Vilniaus AVPK nustatytų faktinių aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimo, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pradėtas, tačiau nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, nesudaro pagrindo panaikinti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus.

Sprendžiant dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aptartų pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų pagrindu, pirmiausia apkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatyme nėra nurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Tokia praktika vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT, administracinėse bylose Nr. A-858-525/2016, A-1362-502/2017 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės atėmimo, pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka teisės aktų reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018 ir kt.).

Nustačius, kad šiuo nagrinėjamu atveju, Sprendimas priimtas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuris, kaip minėta nustato, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms, pagrindu, pažymėtina, kad LVAT yra pateikęs šių teisės nuostatų lingvistinio ir teologinio (įstatymo tikslo) turinio išaiškinimą. Be to, kad šios teisės nuostatos yra imperatyvios normos, nesuteikiančios šiuo atveju Vilniaus AVPK diskrecijos teisės pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš jose išvardytų atvejų, LVAT yra išaiškinęs ir tai, kad šiose teisės nuostatose kalbama apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru kokybiniu aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (toliau – Nutarimas) turiniu nustatyta, kad pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 str. 1 d.). Nutarime nurodyta, kad 2022 m. birželio 1 d. apie 9.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, išlipęs iš automobilio „Audi“, v. n. (duomenys neskelbtini), konflikto su kitos transporto priemonės vairuotoju – nukentėjusiuoju K. N., metu, kumščiais suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius K. N. į galvą ir ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam į pečius, rankas, liemenį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktos kairėje, galvos plaukuotoje dalyje, kairiame petyje, žastuose, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame dilbyje, liemens priekyje, taip tyčia nežymiai sutrikdė K. N. sveikatą. Nutarime taip pat nurodyta, kad įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų, teigė, kad nenorėjo nukentėjusiojo sužaloti, nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą. Iš Nutarime užfiksuoto pareiškėjo paaiškinimo nustatyta, kad, matydamas, jog nukentėjusysis iškvietė policiją ir rašys pareiškimą, taip pat parašė pareiškimą policijai. Nutarime nurodyta, kad kaltininkas susitaikė su nukentėjusiuoju.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į aptartus pareiškėjo veiksmus, kurių jis nekvestionuoja, jų pobūdį, teismas daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai įrodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti viešosios tvarkos ir savo elgesiu kelti grėsmę kitiems asmenims, jų sveikatai, viešajai tvarkai ir visuotiniam saugumui. Pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kad buvo pradėtas priešpriešinis ikiteisminis tyrimas pagal jo paties pareiškimą, kas parodo, kad konflikto šalys viena kitos nesuprato, kad neturi kitų galiojančių pažeidimų (nusižengimų), t. y., nei administracinės, nei baudžiamosios teisės, teismo vertinimu, neturi tiesioginės teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo atitikimo Įstatymo reikalavimams ir nepaneigia šiuo atveju nustatytų faktinių aplinkybių, kurių, kaip minėta, pats pareiškėjas nekvestionuoja ir kurios sudaro pagrindą taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Šiuo atveju Vilniaus AVPK tinkamai identifikavo pareiškėjo veiksmus ir įvertino juos ir jų pobūdį nepriklausomai nuo pareiškėjo kaltės ir teisinių pasekmių dėl tokių veiksmų buvimo ar nebuvimo. Vilniaus AVPK surinkta medžiaga patvirtina Sprendime išdėstytas aplinkybes, dėl kurių panaikinti pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose asmens interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).

Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punkte nurodyta, kad įgaliotas pareigūnas, priėmęs sprendimą panaikinti leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus galiojimą ir priėmęs sprendimą paimti ginklus ir šaudmenis, įpareigoja savininką per 3 darbo dienas pristatyti ginklus į policijos įstaigą.

Teismui konstatavus, kad Vilniaus AVPK Sprendimas dalyje dėl pareiškėjui išduotų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis nustatytu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovui panaikinus minėtus leidimus, jis taip pat turėjo teisinį pagrindą įpareigoti pareiškėją pristatyti ginklus, šovinius, leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, ginklų pažymėjimus Skyriui per 3 darbo dienas.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A-560-602/2016).

Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Įvertinus bylos aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad Vilniaus AVPK išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų duomenų visumą, priėmė pagrįstą Sprendimą, kurį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, Sprendime aiškiai atskleistas pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis bei aplinkybės, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurkr prieš Nyderlandai; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomija; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjos Gitana Butrimaitė Jūratė Gaidytė-Lavriovič Ina Kirkutienė