- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-724-267/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03498-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- UAB „Industek”
- Atsakovas
- UAB „Liutenas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Liutenas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1104-721/2018 pagal ieškovės UAB „Industek” ieškinį atsakovei UAB „Liutenas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Industek” ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Liutenas“ 30 137,60 Eur skolos, 673,75 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ilgalaikio tiekimo sutartis, pagal kurią ieškovė tiekė atsakovei užsakytas prekes, o atsakovė už pateiktas prekes turėjo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė pardavė atsakovei prekių ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė už prekes neatsiskaitė, į raginimus sumokėti įsiskolinimą nereagavo. Kadangi atsakovė praleido savo piniginių prievolių įvykdymo terminą, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, privalo sumokėti ieškovei 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, o taip pat pagal ilgalaikio tiekimo sutarties 5 straipsnį – 673,75 Eur delspinigių, skaičiuotinų po 0,04 procentų kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Liutenas“ su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad be sutarties ir PVM sąskaitų faktūrų ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai vykdė sutartį. Nėra įrodymų, kad atsakovė teikė prekių užsakymus, kad ieškovė prekes pristatė ir atsakovė jas priėmė, viena iš PVM sąskaitų faktūrų yra pasirašyta E. L., kuris nėra atsakovės darbuotojas, todėl atsakovei nekyla pareiga apmokėti šios sąskaitos, kita PVM sąskaita faktūra atsakovės visai nepasirašyta, todėl nesuprantamas ieškovės reikalavimas apmokėti šią sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovės UAB „Liutenas“ ieškovei UAB „Industek“ 30 137,60 Eur skolos; 673,75 Eur delspinigių; 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 315 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas vertino, kad byloje nėra ginčo dėl šalių 2013 m. liepos 26 d. sudarytos ilgalaikės tiekimo sutartį Nr. 2013-0726/KL1, kuria viena šalis įsipareigojo parduoti prekes, o kita šalis už šias prekes atsiskaityti per Sutartyje nurodytą laikotarpį. Nors atsakovė ginčija, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartį, šių teiginių atsakovė nepagrindė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Duomenų, jog atsakovė gavusi ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl neperduotų prekių ar neteisingai apskaičiuotos kainos taip pat nepateikta. Teismas vertino, kad atsakovė iš esmės sutiko su ieškovės nurodyta įsiskolinimo suma, 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašytuose laiškuose ragino ieškovę pasirašyti sutartį suteikiant didesnį kredito limitą ir nurodo ieškovei, kad pradelsta bus sumokėta rugsėjo mėnesį. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas padrė išvadą, kad ieškovė savo įsipareigojimus atsakovei įvykdė tinkamai – pardavė atsakovei prekes bei išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė už nupirktas prekes per Sutartyje nustatytus terminus nevisiškai atsiskaitė, todėl teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Liutenas“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad E. L. nėra atsakovės darbuotojas ir neturėjo teisės apeliantės vardu priimti prekes.
5.2. Ieškovės 2017-08-02 pateikta PVM sąskaita faktūra, Serija RIN, Nr. 60751 yra nepasirašyta, todėl byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų gavusi prekes pagal šią PVM sąskaitą faktūrą. Apeliantas nurodo, kad teismo įvertintame 2017 m. rugpjūčio 28 d. laiške yra nurodytos kelios sąlygos: kai priims medžiagas, kai bus atliktas medžiagų grąžinimas ir jei buhalteriniai duomenys atitiks. Be to, ieškovė nepateikė prekių sertifikatų ir neįrodė, kad prekės kokybiškos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Industek” prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vertinant atsakovės elgseną ikiteisminio skolos išieškojimo metu, procesinį elgesį bei procesinių dokumentų turinį, akivaizdu, kad apeliantė siekia vienintelio tikslo – maksimaliai užtęsti teisminį procesą ir pasiekti tokį rezultatą, kad ieškovės reikalavimas faktiškai nebegalėtų būti įvykdytas.
6.2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neteigia, kad PVM sąskaitoje faktūroje, Serija RIN, Nr. 60218 nurodytų prekių negavo ar kad E. L. neturėjo teisės veikti atsakovės vardu, o tik nurodo, kad E. L. nebuvo atsakovės darbuotojas.
6.3. Atsakovė ne tik iš ieškovės faktiškai gavo užsakytas prekes, tačiau didžioji dalis PVM sąskaitoje faktūroje, Serija RIN, Nr. 60751 nurodytų prekių atsakovė panaudojo vykdant darbus pagal viešąjį pirkimą Nr. 183221. Atsakovė nebūtų galėjusi grąžinti dalies PVM sąskaitoje faktūroje, Serija RIN, Nr. 60751 nurodytų atsakovės nepanaudotų prekių, jeigu minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės atsakovei nebūtų pateiktos. Atsakovė ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovės pateiktų prekių, taip pat iki iškeliant šią civilinę bylą nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamai negautų prekių. Atsakovė teikdama apeliacinį skundą net nenurodo sprendimo panaikinimo pagrindų, o tik bando kelti nepagrįstas abejones teismo priimtu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos už pateiktas prekes priteisimo.
9. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami nauji įrodymai: viešojo pirkimo ataskaita ir atsakovės kreditinė ataskaita, kurie, ieškovės teigimu, paneigia atsakovės atskirojo skundo argumentus. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad įrodymai teismui pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą elektroninėje byloje, su jais turėjo galimybę susipažinti apeliantė ir pasinaudoti teise teikti paaiškinimus dėl jų, pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
10. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovė savo įsipareigojimus atsakovei įvykdė tinkamai – pardavė atsakovei prekes bei išrašė PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė už nupirktas prekes per Sutartyje nustatytus terminus visiškai neatsiskaičius, iš atsakovės priteisė 30 137,60 Eur skolą; 673,75 Eur delspinigių; 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
11. Apeliantė prašo panaikinti jos skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, tačiau apeliaciniu skundu skundžiama tik sprendimo dalis dėl 8 173,32 Eur sumos priteisimo, kuri grindžiama PVM sąskaitomis faktūromis: 2017-07-04 PVM sąskaita faktūra, Serija RIN, Nr. 60218, kurios neapmokėta suma – 89,24 Eur, o pagal ją priskaičiuoti delspinigiai 2,25 Eur (iš viso 91,49 Eur) ir 2017-08-07 PVM sąskaita faktūra, Serija RIN, Nr. 60751, kurios neapmokėta suma – 7 989,16 Eur, o pagal ją priskaičiuoti delspinigiai 92,67 Eur (iš viso 8 081,83 Eur).
12. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, be to, teisėjų kolegija bylą nagrinėja neviršydama apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad 2017-07-04 PVM sąskaitą faktūrą, Serija RIN, Nr. 60218, pasirašė neįgaliotas asmuo, nes E. L. nėra atsakovės darbuotojas, todėl neturėjo teisės apeliantės vardu priimti prekes. Teismo vertinimu, tokia apelianto dėstoma pozicija yra nepagrįsta.
14. Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis, kad PVM sąskaitą faktūrą pasirašęs E. L. yra neabejotinai susijęs su atsakovės įmone, nes dirbo įmonės direktoriumi, ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, jo vardas susietas ir su elektroniniu įmonės adresu (e. b. l. 4–17, 84–98, 179–190). Be to, PVM sąskaitą faktūrą pasirašęs E. L. galbūt yra giminystės ryšiais susijęs su atsakovės direktoriumi Ž. L.. Teismo vertinimu reikšminga tai, kad apeliantė neteigia, kad PVM sąskaitoje faktūroje, Serija RIN, Nr. 60218 nurodytų prekių negavo, o tik nurodo, kad E. L. nebuvo atsakovės darbuotojas. Atsakovei neneigiant, kad E. L. pasirašius PVM sąskaitoje faktūroje, Serija RIN, Nr. 60218 nurodytas prekes gavo, apeliantei kyla pareiga už jas atsiskaityti.
15. Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad 2017-08-07 PVM sąskaita faktūra, Serija RIN, Nr. 60751, kurios neapmokėta 7 989,16 Eur suma, yra atsakovės nepasirašyta, todėl neįrodytas prekių perdavimo atsakovei faktas. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
16. Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad pati atsakovė derino bei patvirtino PVM sąskaitoje faktūroje, Serija RIN, Nr. 60751 nurodytų prekių užsakymą, pati nurodė, kad patvirtins skolos sumą bei pasirašys PVM sąskaitą faktūrą, Serija RIN, Nr. 60751, kuomet ieškovė priims dalį prekių, nurodytų minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje, kurios atsakovei liko nepanaudotos. Taigi, atsakovė nebūtų galėjusi grąžinti dalies PVM sąskaitoje faktūroje, Serija RIN, Nr. 60751 nurodytų atsakovės nepanaudotų prekių, jeigu šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės atsakovei nebūtų pateiktos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad apeliantė PVM sąskaitoje faktūroje, Serija RIN, Nr. 60751 nurodytų prekių nėra gavusi.
17. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad 2017-08-28 teismo įvertintame susirašinėjime tarp šalių, atsakovė neginčijo ieškovei neįvykdytos 30 537,92 Eur sumos, prašė pasirašyti sutartį, kuria būtų padidintas atsakovei suteikiamo kredito limitas. Teismas vertina ir tai, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų nei dėl ieškovės pateiktų prekių, nei dėl tariamai negautų prekių. Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pagrindė iš atsakovės reikalaujamą priteisti skolą visa apimtimi, apeliantė neįrodė nesutikimo su 8 173,32 Eur skolos dalimi pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
18. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
19. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas advokato išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.