Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.2.; 2.6.5.2.1.; 2.6.4.4.2.; 3.1.7.5.; 3.2.3.9.; 3.2.6.1.;

SPRENDIMAS

2016m. gruodžio 5d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui M. P., institucijai, teikiančiai išvadą: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Ralys prašo ieškinį patenkinti iš dalies, t.y. nutraukti santuoką tarp šalių, nenurodant jos iširimo priežasčių, konstatuojant, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat iš atsakovo priteisti 75 eurų dydžio išlaikymą dukrai D. P.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovas V. T. siūlo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės pageidaujamo dydžio ,t.y. 150 eurų dydžio išlaikymą šalių dukrai D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mergaitės pilnametystės. Taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. ( LR CK3.60str., 3.192str., 3.194str., 3.196str.1d.1p., 3.200str., 3.174str., 3.178str.)

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.260str. 2d.,3d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61str.1d.,2d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Kaip matyti iš byloje surinktų dokumentų K. P. ir M. P. susituokė (duomenys neskelbtini), nors faktinėje gyveno septynerius metus. Turi dvi dukras: A. P., gim. (duomenys neskelbtini)ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, jog šalys kartu negyvena nuo 2016m. rugpjūčio mėnesio, atsakovas išsikėlė ir paliko šeimą po įvykusio konflikto su sutuoktine, kurio metu jis smurtavo prieš ieškovę. 2016-09-21 atsakovas buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 140str.2d.- 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą 1 metams. Jis buvo nuteistas už smurtavimą sutuoktinės K. P. atžvilgiu, todėl jau vien šio fakto užtenka patvirtinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nors atsakovas teigia, jog abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę, todėl nutraukiant santuoką, konstatuotina, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. P. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei paliktina P., atsakovui - P. pavardės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir jo gyvenamosios vietos nustatymo

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvai, būdami vienodai atsakingi už teisių ir pareigų savo vaikams vykdymą (LR CK 3.156 str. 1 d.), turi teisę susitarti, kiek kiekvienas iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą savo vaikams. Jeigu nors vienas iš tėvų išlaikymo pareigos nevykdo, kitas (išlaikymą teikiantis tėvas) gali kreiptis į teismą ir prašyti išlaikymą priteisti (LR CK 3.194 str. 1 d.). Taigi LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinais vaiko poreikiais ir sąlygomis vystytis turi būti suprantamas būtinumas patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsj ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str.).

Šalys turi dvi dukras: A. P., gim. (duomenys neskelbtini)ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini). A. P. išlaikymui 2013-07-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo priteistas 72,40 eurų dydžio išlaikymas, taip pat nustatyta jos gyvenamoji vieta kartu su motina bei šalių bendru sutarimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. ( b.l.11-12). Antrajai dukrai D. P. ieškovė, keisdama savo reikalavimą, prašo priteisti 150 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį, nes kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga apie 300 eurų. Ieškovė ieškinyje išvardijo iš ko susideda suma, reikalinga dukters išlaikymui bei minimaliausių jos poreikių patenkinimui.

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (LR CK 3.192str.). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma yra vienos minimalios algos dydžio, kuri šiuo metu yra 380 eurai, todėl ieškovės pageidavimas priteisti iš atsakovo 150 eur dydžio išlaikymą yra pagrįstas. Teismo nuomone šitokio dydžio išlaikymas atitinka vaiko poreikius, prašoma suma yra reali, protinga, todėl priteistina. Atsakovas jaunas, darbingas, galintis dirbti ir uždirbti vaikams reikalingą išlaikymą ir teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis negalėtų teikti savo vaikui ieškovės pageidaujamo dydžio išlaikymo, todėl iš atsakovo dukters D. išlaikymui priteistina 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

2013-07-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp K. U. ( P.) ir M. P., kurioje šalys susitarė dėl nepilnametės dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini)išlaikymo bei gyvenamosios vietos (b.l.11-12), todėl šioje byloje šis klausimas nesprendžiamas.

Abi nepilnametės šalių dukros gyvena su motina K. P., todėl atsižvelgiant į vaiko interesus bei į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadą, D. P., gim.(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove K. P. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

2013-07-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje tarp K. U. ( P.) ir M. P. buvo apspręsta ir tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra A. P.. Teismo nutartis yra įsiteisėjus ir galiojanti. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė trukdytų jam bendrauti su dukromis, todėl M. P. bendravimo su vyresniąja dukra A. tvarka paliktina tokia, dėl kokios šalys buvo sutarę. Atsakovas teismui nepateikė prašymo dėl konkrečios bendravimo tvarkos su jaunesniąja dukra D. P., todėl teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ( 8 mėnesiai) nustato tik minimalią bendravimo tvarką, t.y. atsakovo bendravimą su vaiku tik dalyvaujant vaiko motinai K. P., prieš tai ją informavus telefonu ne vėliau kaip prieš dieną.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tiek ieškovei, tiek atsakovui yra suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba.

LR CPK 96 str. 4d. numato, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaido apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)ir atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turinčių du nepilnamečius vaikus, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Nustatyti nepilnametės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina ieškove K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 eurų ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2016-09-28 iki vaiko pilnametystės.

Gaunamas lėšas D. P. išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti jos motinai K. P..

Nustatyti atsakovo M. P. bendravimo su nepilnamete dukra D. P., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką: tėvas bendrauja su dukra, dalyvaujant motinai K. P., apie savo pageidavimą susitikti informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti P. pavardę, atsakovui – P. pavardę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.