Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimo I. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. spalio 4 d. apie 10.43 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties aštuntu numeriu pažymėtu pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama savo automobilį Renault Twingo, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) šį automobilį statydama į stovėjimo vietą, kliudė šalia stovėjusį automobilį Hyundai i30, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos, su kuriuo buvo susijusi, pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis. Tuo I. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219.1 punkto reikalavimus. I. T. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimu pripažin­ta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respu­b­likos administraci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. I. T. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirta 28 Eur bauda. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir I. T. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.I. T. skunde prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 9 mėnesių, taip pat sumažinti paskirtą piniginę baudą iki 200 Eur.Apeliantė nurodo, kad skundžiamu nutarimu paskirta galutinė subendrinta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga padarytiems pažeidimams. Pažymi, kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nežymiai apgadintas kitas automobilis. Kaip matyti iš automobilio apgadinimų, automobilių kontaktas nebuvo smarkus ir atsižvelgiant į padarinius iš esmės yra vertintinas kaip mažareikšmis, o skundo autorės padaryta veika mažiau pavojinga. Pabrėžiama, kad dėl padarytų pažeidimų savo kaltę apeliantė pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Anksčiau skundo autorė nebuvo bausta administracinėmis nuobaudomis, neteista. Nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. ji yra paskirta neveiksnaus sūnaus I. T. globėja, dėl jam nustatyto neįgalumo jį dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas. Taip pat apeliantė turi pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais, kuriuos taip pat tenka vežioti pas gydytojus. Atkreipiamas dėmesys, kad šios aplinkybės buvo nurodytos apylinkės teismui, tačiau į apeliantės prašymą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje neatsižvelgta ir tinkamai neįvertintos jos nurodytos aplinkybės.Skunde cituojami ATPK 20 bei 30 straipsniai ir pabrėžiama, kad skundo autorės duoti paaiškinimai policijos pareigūnams, teismui yra nuoseklūs, detaliai atskleidžiantys įvykio aplinkybes, vieni kitiems neprieštarauja. Nurodoma, kad apeliantė pripažino padarytus pažeidimus, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skundo autorė padarė neįvertinus realios padėties. Įvykio dieną ji buvo kviečiama kaip nukentėjusioji atvykti Į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį komisariatą dėl vagystė jos bute. Dėl šios vagystės apeliantė buvo susinervinusi, pasimetusi, labai pergyveno. Teigiama, kad ji buvo neatidi ir, statydama savo automobilį stovėjimo aikštelėje, kliudė kitą šalia stovintį automobilį. Įsijungus signalizacijai, skundo autorė suprato, kad jos automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Išlipus apeliantė automobilių susidūrimą apžiūrėjo, stiprių apgadinimų nematė, todėl įvykio vietoje neliko, kadangi vėlavo į policijos nuovadą, kur turėjo būti apklausta kaip nukentėjusioji. Tvirtinama, kad tai buvo jos klaida. Nurodoma, kad grįžusi po apklausos apeliantė informavo policijos pareigūnus apie eismo įvykį ir jų laukė įvykio vietoje. Taigi, ji netrukdė policijos darbuotojams išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir padarytus pažeidimus, davė išsamius paaiškinimus, neneigė eismo įvykio metu savo automobiliu apgadinus kitą automobilį ir nuoširdžiai gailėjosi. Anot skundo autorės, padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius, vertintinas kaip mažareikšmis ir apeliantės padaryta veika turėtų būti vertinama kaip mažiau pavojinga. Tačiau apylinkės teismas, svarstant administracinės atsakomybės klausimą, į šias neatsižvelgė.Skunde tvirtinama, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padarytus pažeidimus, jų padarinius bei atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kuriose konstatuota, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 868 Eur bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (minimalus terminas), negali būti vertinama kaip teisingas ir proporcingas apeliantės padaryto teisės pažeidimo pavojingumui nubaudimas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į būtinumą turėti teisę vairuoti transporto priemones, skundo autorės nuomone, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, jai taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpintinas, taip pat sumažintinas paskirtos baudos dydis. Pažymima, kad apeliantė nedirba, globoja neįgalų sūnų. Atkreipiamas dėmesys, kad neįgaliam sūnui mokama 336 Eur neįgalumo pensija, o skundo autorės sutuoktinis nors yra dirbantis, tačiau jo pajamos nėra didelės. Teigiama, kad materialiai apeliantė su sutuoktiniu turi pasirūpinti ir dukra, kuri mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Pabrėžiama, kad skundo autorės materialinė padėtis yra sunki ir paskirto dydžio bauda jai yra gana didelė. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, atsirado daug nepatogumų dėl neįgalaus sūnaus tinkamos priežiūros. Neįgalaus sūnaus apeliantė negali nuvežti pas gydytojus. Sūnus yra neprognozuojamas ir visuomeniniu transportu jo vežti nėra galimybės, o apeliantės sutuoktinis dirba nuo 7 iki 16¹³ val. Pakartojama, kad skundo autorė taip pat rūpinasi ir savu senyvo amžiaus tėvais ir pastoviai tenka lankytis gydymo įstaigose ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir vykti į (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad nėra administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliantės vairavimo stažas yra 18 metų, dėl padarytų pažeidimų ji labai sielojasi, ateityje žada nepažeidinėti KET reikalavimų. Todėl, tvirtinama, kad paskirta galutinė 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams yra pernelyg griežta, neproporcinga skundo autorės paskirčiai ir aiškiai viršija jos tikslus bei uždavinius, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų..

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo I. T. skundo netenkinti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. T. apeliacinis skundas tenkinamas.Ginčo dėl I. T. kaltės, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimo matyti, kad I. T., vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, kuri yra minimali nuobauda, numatyta sankcijoje už sunkiausiojo iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y., ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nuobaudą I. T. už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, nėra visiškai teisinga ir proporcinga, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. T., parkuodamasi nubraukė kito automobilio sparną, suveikus šio automobilio signalizacijai, suprato, kad kliudė kitą transporto priemonę, tačiau netinkamai reaguodama į situaciją, vertindama, kad nepadarė jokios žalos, pasišalino iš įvykio vietos, kadangi skubėjo į apklausą policijos nuovadoje. Tokiais veiksmais I. T. elgėsi nepakankamai atidžiai. Tačiau atsižvelgiant į I. T. padaryto teisės pažeidimo pobūdį – padarytas nežymus kitos transporto priemonės apgadinimas; į padarytą nedidelę žalą; į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jos turtinę ir šeiminę padėtį – anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, globoja neįgalų sūnų, kurį reikalinga vežti pas gydytojus; į tai, kad I. T. prisipažįsta padariusi pažeidimus ir dėl jų padarymo gailisi, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į nuobaudų tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantei skundžiamu nutarimu paskirta minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, šiuo atveju nėra adekvati ir proporcinga jos padarytam pažeidimui ir asmenybei, aiškiai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir I. T. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y., kartu su 868 Eur bauda skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju ir minimalios baudos su nurodytos trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimas apeliantei bus pakankama poveikio priemonė ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų tikslams pasiekti (auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad ji laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų).Atsižvelgiant į visą tai, konstatuotina, kad I. T. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau jai pagal pastarąjį ATPK straipsnį paskirta nuobauda nėra adekvati padarytam administracinės teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjos asmenybei, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimo dalį, kuria I. T. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir I. T. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtą nuobaudą subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda – 28 (dvidešimt aštuoniais) eurais, ir galutinę nuobaudą I. T. paskirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.