Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties B. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – Institucija) vedėjas – vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008-01-23 surašė B. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas), už tai, kad 2008-01-15 patikrinus G. K. ir B. K. priklausantį žemės sklypą Lentvario m., unikalus sklypo Nr.4400-0802-6586, nustatyta, kad be nustatyta tvarka išduoto leidimo B. K. nupjovė vieną 22 cm pušį, vieną 22 cm klevą, vieną 32 c eglę m, penkis uosius 21, 24, 20, 29, 23 cm, ir septynias akacijas 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm diametro kelme. Tokiu būdu jis pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus ir padarė žalą gamtai. Pažeidimo faktas buvo užfiksuotas foto aparatu. B. K. veika kvalifikuota pagal ATPK 78 str. 1 d.

B. K. paaiškino, kad nematė, kada ir kas pjovė medžius. Pažymėjo, kad neturėtų būti baudžiamas už medžių sunaikinimą jo sklype, nes sklypas yra Lentvaryje, neaptvertas ir nesaugomas, nes reikalingas priėjimas prie jam nepriklausančių inžinerinių tinklų.

2008-01-29 Institucijos vedėjo-vyriausiojo valstybinio inspektoriaus nutarimu (toliau – Nutarimas) B. K. už ATPK 78 str. 1 d. pažeidimą, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nubaustas 225 litų bauda. Nutarime konstatuota, kad minėtu pažeidimu B. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (1992-01-22 įstatymo redakcija) 9 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVII dalies 120.1 p., 121 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr.673 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 2.1, 14, 22 p.

B. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos Nutarimą. Nurodė, kad Institucija Nutarime neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, nes byloje nenustačius pažeidėjų, pagal bendrąjį atsakomybės principą administracinė nuobauda skirta jam. Pažymėjo, kad žemės sklype, kuriame padarytas pažeidimas, lankosi retai, nes jo gyvenamoji vieta yra kitame rajono mieste, todėl tvarkytis sklype turi galimybę tik turėdamas laisvo laiko. Nuosavybės teisę į jam priklausantį žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose numatytos kitos daiktinės teisės, t.y. servitutai - aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas ir nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos, dujotiekių apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos ir t.t. Kadangi visi užfiksuoti pažeidimai padaryti būtent paminėtų apsaugos zonų teritorijoje, net turėdamas galimybę laiku apžiūrėti savo žemės sklypą ir pastebėti kirtimus, negalėtų imtis jokių veiksmų, nes tektų vadovautis prezumpcija, kad kirtimus apsaugos zonose vykdo įgaliotos institucijos arba įmonės, kurioms nereikia gauti leidimo atlikti šiuos darbus. Kadangi sklype nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl B. K. nuomone, jis neturėjo galimybės rūpintis jo sklype esančiais želdynais. Sklypo negalima aptverti, tretieji asmenys gali netrukdomai patekti į sklypo teritoriją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-10 nutartimi Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą ir B. K. skundo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors B. K. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo neprisipažino, neigė savo kaltę, pažymėjo, kad sklypo dalyje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl jis negalėjo atlikti jokios ūkinės veiklos, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos pažeidėjo atsakomybę įrodančios aplinkybės: 2008-01-10 Institucijoje buvo gautas Lentvario miesto gyventojos žodinis pranešimas, kad Lentvario miesto parke kertami medžiai. 2008-01-15 Institucijos pareigūnai nuvykę apžiūrėti minėtos vietos surašė patikrinimo aktą Nr.1 (b.l. 19-20), kuriame nustatė, kad žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame B. K. ir G. K., esančiame Lentvario m., Trakų r. sav., vykdant vandentiekio ir buitinės nuotekynės statybos darbus, be nustatyta tvarka išduoto leidimo nukirsta viena pušis 22 cm, vienas klevas 22 cm, viena eglė 32 cm, penki uosiai 21, 24, 20, 29, 23 cm, ir septynios akacijos 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm ir tokiu būdu padaryta žala gamtai. Protokolas buvo surašytas ir Nutarimas buvo priimtas B. K. atžvilgiu. Teismas, remdamasis byloje esančiu Pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l. 11-12), nustatė, kad minėtame žemės sklype, yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos, dujotiekių apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, Elektros linijų apsaugos zonos, Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos. Taip pat nustatytas servitutas - teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad įgaliotos institucijos aptarnauti B. K. žemės sklype esančias požemines, antžemines komunikacijas, vykdė jame tam tikrą ūkinę veiklą, t.y.: kirto medžius. Be to, 2008-01-15 Institucijos vedėjo surašytame Patikinimo akte Nr.1 (b.l. 19-20) (toliau – Patikrinimo aktas) nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu žemės sklype buvo vykdomi vandentiekio ir buitinės nuotekynės darbai, kuriems 2007-06-26 buvo išduotas statybos leidimas Nr.AS1-254(b.l. 45), ir kurie, remiantis Institucijos atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, buvo vykdomi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva. Teismas taip pat atsižvelgė į teismo posėdžio metu Institucijos atstovų pateiktus paaiškinimus, kad iškirsti medžiai trukdė pareiškėjui vykdyti statybos darbus. Šią aplinkybę patvirtino ir B. K. paaiškinimas Patikrinimo akte (b.l. 19), kuriame jis nurodė, kad „medžiai iškirsti dujotiekio, vandentiekio, šilumos, elektros linijų apsaugos zonose, kurie trukdė komunikacijų aptarnavimui“. Teismas B. K. pažeidimo neigimą Protokole vertino kaip jo paaiškinimų nenuoseklumą ir siekį išvengti atsakomybės. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atveju, jokia išimtis netaikytina. Želdinių kirtimas ar pertvarkymas be leidimo yra laikomas neteisėtu.

III.

Apeliantas B. K. (toliau – apeliantas) skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-10 nutartį ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodė, kad po skundo padavimo dėl Institucijos priimto Nutarimo, jis negavo šaukimo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatvyko, tačiau nenustatė, ar jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Apie bylos nagrinėjimą jam, kaip pirmą kartą byloje dalyvaujančiam asmeniui, nebuvo įteiktas šaukimas, buvo išsiųstas tik pranešimas. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ nėra aiškiai atriboti šaukimo ir pranešimo institutai, vadovaujantis įstatymo analogija, byloje turėjo būti taikoma CPK 133 str. 1 d. ir jam apie teismo posėdžio (pirmojo) laiką ir vietą turėjo būti pranešta šaukimu. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad Patikrinimo akte Institucijos pareigūnai nurodė, kad patikrinimą atliko sklype, kurio unikalusis numeris yra (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas yra (duomenys neskelbtini). Byloje minimas statybos leidimas Nr.AS1-254 buvo išduotas sklypui, kurio kadastrinis adresas yra (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai unikalusis numeris (duomenys neskelbtini). Todėl mano, kad teismas negalėjo priimti Institucijos paaiškinimų, kad sklype, kuriame iškirsti medžiai, jo iniciatyva vyko darbai pagal statybos leidimą, nes statybos leidimas buvo išduotas visiškai kitam sklypui. Pažymėjo, kad Patikrinimo akte jis bandė konstatuoti ir pritarti, kad kažkas iš tikrųjų iškirto medžius ir patikslino, kad medžiai buvo iškirsti dujotiekio, vandentiekio, šilumos, elektros linijų apsaugos zonose, kurie galbūt galėjo kažkam trukdyti komunikacijų aptarnavimui, dėl ko Protokole negalėjo pripažinti neįvykdyto pažeidimo. Nurodė, kad Institucija gyventojos žodinį pranešimą, kad Lentvario miesto parke kertami medžiai, gavo 2008-01-10, pareigūnai nuvyko apžiūrėti vietos tik 2008-01-15, į minėtoje įvykio vietą jis buvo iškviestas ir iki tol joje nebuvo. Jo sklypas nėra miesto parkas, Protokolas buvo surašytas nemotyvuotai, liudytoju į Protokolą nėra įtraukta gyventoja, kuri Institucijai pranešė apie kertamus medžius. Be to, Patikrinimo aktas nėra procesinis dokumentas, kuriame yra užfiksuoti duomenys apie administracinį teisės pažeidimą arba apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl duomenys pateikti Patikrinimo akte negali būti vertinami kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, nes asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nuo protokolo surašymo momento.

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-10 nutartį ir B. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip bandymas teisinėmis priemonėmis išvengti atsakomybės. Skunde klaidingai ir tendencingai aiškinami jame nurodyti teisės aktai, kas sudaro pagrindą teigti, kad toks teisės aktų interpretavimas yra negalimas ir nepriimtinas įstatymų aiškinimo prasme. Administracinio teisės pažeidimo faktas yra akivaizdus, įrodytas administracinėje byloje surinkta medžiaga, kurios pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

konstatuoja : IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

B. K. apeliacinį skundą grindžia ta aplinkybe, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, dėl ko jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas B. K. skundą dėl 2008 m. sausio 29 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjo – vyriausiojo valstybinio inspektoriaus nutarimo išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjui B. K. (b.l. 32).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad įstatymas numato galimybę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau jam turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus. Nuspręsdamas bylą nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas turi turėti duomenis apie tai, kad pareiškėjas žino apie teismo posėdį (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-781/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-735/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju B. K. apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 29 d. posėdį buvo pranešta teismo pranešimu (b.l. 26). Byloje yra teismo pranešimas, bet iš jo negalima padaryti išvados, kad jis įteiktas B. K. ir tuo pačiu – kad jam buvo žinomas jo turinys. Nesant duomenų apie tai, kad teismo pranešimas yra išsiųstas registruotu laišku, nėra galimybės patikrinti, kam ir kada jis buvo įteiktas, ir ar apskritai buvo įteiktas. Taigi, byloje nėra paneigti apelianto paaiškinimai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jam nepranešus apie teismo posėdį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti kur ir kada bus nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla yra sudėtinė tokio asmens teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Nepaisant to, kad apygardos administraciniuose teismuose nagrinėjamas skundas dėl jau išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos ir priimto nutarimo, pastarasis žmogaus teisių standartas turėtų būti taikomos ir šios instancijos teismo procesui. Be to, ABTĮ 142 str. 2 d. 7 p. minėtos teisės pažeidimą pripažįsta absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto B. K. teisė į tinkamą teismo procesą šioje byloje buvo nepagrįstai suvaržyta. Šis procesinis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinėje instancijoje, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises į tinkamą procesą, byla grąžinama iš naujo nagrinėti apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 18 str. 2 d. 8 p.).

Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti teisme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius