Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Raimundo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vita Activa“ ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes kredito grąžinimo terminas pagal 2007 m. liepos 31 d. Kredito sutartį Nr. 07-078178-IN suėjo 2009 m. liepos 31 d., tačiau UAB „Vita Activa“ iki šiol kredito „Swedbank“, AB negrąžino. Skola bankui pagal minėtą Sutartį 2010 m. kovo 22 dienai buvo 300 928,89 EUR. Kadangi kredito grąžinimo terminas pagal Sutartį yra suėjęs, tad neįmanomas ir minėtos sutarties nutraukimas „Swedbank“, AB iniciatyva.

2. Teismas nutartyje nenurodė kokį esminį 2007 m. liepos 31 d. Kredito sutarties Nr. 07-078178-IN pažeidimą padarė „Swedbank“ AB, nes tokio pažeidimo nėra, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Bankas neturi jokių prievolių ieškovui UAB „Vita Activa“ pagal 2007-07-31 Kredito sutartį, o ieškovas civilinėje byloje teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t.y. siekia sustabdyti išieškojimo procesą ir supranta, kad dėl to atsakovas „Swedbank“, AB patiria dar didesnius nuostolius.

3. Laikinąsias apsaugos priemones ieškovas naudoja neteisėtais tikslais, siekdamas apsisaugoti nuo teisėtų kreditoriaus reikalavimų pagal UAB „Vita Activa“ nevykdomą 2007 m. liepos 31 d. Kredito sutartį Nr. 07-078178-IN, bei siekdama užkirsti kreditoriui „Swedbank", AB galimybę patenkinti savo piniginius reikalavimus iš UAB „Vita Activa“ įkeisto turto pagal įkeitimo lakštą, identifikacinis kodas 02120070014866 bei įkeitimo sutartį Nr. 07-078178-IN/1.

4. Teismas pritaikydamas ieškovo UAB „Vita Activa“ nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės išsprendė ginčą ieškovo UAB „Vita Activa“ naudai, nes minėtu priemonių pagalba UAB „Vita Activa“ nebeturi jokio intereso spręsti įsiskolinimo padengimo klausimą civ. b. Nr. 2-8574-364/2010 teisminio nagrinėjimo metu, o tik skatina UAB „Vita Activa“ vilkinti civilinį procesą kreditoriaus „Swedbank“, AB nenaudai.

5. UAB „Vita Activa“ pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, absoliučiai nuostolingas „Swedbank“, AB, nes užkerta kelią kreditoriui reikalauti UAB „Vita Activa“ padengti įsiskolinimą suėjus prievolės įvykdymo terminui, tame tarpe nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, skundžiama teismo nutartimi buvo pažeistas ekonomiškumo principas.

7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, pažeidė šalių interesų pusiausvyros, teisėtumo principus, privalėjo pateikti „Swedbank", AB nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

8. UAB „Vita Activa“, paduodama ieškinį, nenurodė ieškinio sumos ir sumokėjo žyminį mokestį kaip už neturtinį ginčą, tačiau ieškovo keliami reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir turi bei gali būti įkainuojami nurodant bendrą ieškinio sumą, nes kredito sutarties pakeitimas leistų ieškovui suteiktą kreditą grąžinti ne nedelsiant, o tik 2014-07-31. Atitinkamai šios sumos šiuo metu neatgaus atsakovas „Svvedbank“, AB. Kadangi UAB „Vita Activa“ skola „Svvedbank“, AB pagal 2007 m. liepos 31 d. Kredito sutartį Nr. 07-078178-IN 2010 m. kovo 22 dienai buvo 300 928,89 EUR, ieškinį Kauno m. apylinkės teisme turėjo būti atsisakyta priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes jis neteismingas apylinkės teismui. Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus Kauno m. apylinkės teisme priimtos nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

1. Ieškovas, įrodinėdamas tam tikras aplinkybes bei atsakovo teisės normų bei sutarties pažeidimą, nesiekia išvengti turtinės prievolė įvykdymo, bet reikalauja jos įvykdymą pratęsti. Jeigu atsakovas vienašališkai nutrauks sutartį ir pradės priverstinę skolos išieškojimo procedūrą bei patenkins savo reikalavimą iš jam įkeisto turto, toks teismo sprendimas, kuriuo yra nukeliamas paskolos grąžinimo terminas, nebeteks jokios prasmės ir jo įvykdymas taps visiškai neįmanomu.

4. Teismas gali laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir nepranešęs atsakovui, jeigu mano, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanoma (LR CPK 148 str. 1 d.). Sprendžiant iš atsakovo pateiktų argumentų ir jo nuomonės dėl susiklosčiusios situacijos, darytina išvada, kad jis bet kokia kaina siekia kuo greičiau nutraukti Sutartį ir pradėti priverstinio išieškojimo procedūras, todėl tai tik patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešus atsakovui.

5. Nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai dėl teismo pareigos pareikalauti iš ieškovo galimo nuostolių atlyginimo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Įstatymas suteikia apeliantui teise reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios pasaugos priemonės, todėl teiginys, kad duotuoju atveju buvo pažeista interesu pusiausvyra, yra visiškai nepagristas.

6. Ieškovo manymu, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos teisingai, pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams, todėl bet kokie teiginiai, kad teisėtai priimta nutartis pažeidžia teisingumo principą, yra neteisingi.

7. Kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ieškovui Konstitucija užtikrinta absoliuti teisė, todėl ieškovo pasinaudojimas ja nėra savaime laikomas piktnaudžiavimu.

8. Klausimas dėl teismingumo negali būti atskirojo skundo dalyku. Ieškovas prašydamas pakeisti kredito sutarties sąlygas atidedant paskolos gražinimo terminą jokios turtinės naudos iš to negauna, o būtent turtinė nauda (pinigu, turto ar turtinės teisė priteisimas) yra pagrindiniai dalykai, apsprendžiantis ar ginčas yra turtinis ar neturtinis. Teismas priimdamas ieškinį teisingai nustatė ginčo prigimtį kaip neturtinio ir pagrįstai iškėlė civilinę bylą Kauno miesto apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kitokia išvada reikštų, jog teismas gina išimtinai tik vienos šalies teises ir interesus, o tai pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2007-07-31 sudarytos Kredito sutarties Nr. 07-078178-IN specialiosios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014-07-31. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui „Swedbank“ AB vienašališkai nutraukti 2007-07-31 atsakovo „Swedbank“ AB ir ieškovo UAB „Vita Activa“ Kredito sutartį Nr. 07-078178-IN, uždrausti atsakovui „Swedbank“ AB reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti kredito sumą ar jos dalį iš ieškovo, uždrausti atsakovui atlikti išieškojimą iš jam įkeisto turto ir/ar turtinių teisių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pritaikius aukščiau minėtą laikinąją apsaugos priemonę, ji neatliktų užtikrinimo funkcijos, laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų bei jų taikymo sąlygų. Ieškovo ieškiniu prašoma pakeisti šalių sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas, tačiau ne tas, kurios tiesiogiai siejamos su kreditoriaus teise vienašališkai nutraukti sutartį, o tas, kuriomis susitarta dėl kredito grąžinimo sąlygų (terminų), todėl draudimas vienašališkai nutraukti kredito sutartį, uždrausti kreditoriui (atsakovui) reikalauti sumokėti ir/ar priverstinai išieškoti kredito sumą ar jos dalį iš skolininko (ieškovo), uždrausti kreditoriui atlikti išieškojimą iš jam įkeisto turto ir/ar turtinių teisių, jeigu sutartyje sulygtos sąlygos tokiam nutraukimui egzistuoja, negali būti vertinamas kaip ieškiniu reiškiamus reikalavimus užtikrinanti priemonė. Tokiu atveju laikinoji apsaugos priemonė neadekvačiai reiškiamiems reikalavimams apriboja kreditoriaus teises, numatytas sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinosios apsaugos priemones, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovo „Swedbank“ AB atskirajame skunde keliamas klausimas dėl ieškovo UAB „Vita Activa“ pareikšto ieškinio atsakovui teismingumo, t. y. ar ieškovo reikalavimas pripažinti kredito sutarčių terminų pratęsimą yra įkainotinas ir dėl to apmokestintinas proporciniu žyminiu mokesčiu ar ne. Pareikštas turtinis reikalavimas, kuris negali būti įvertintas pinigais pagal CPK 85 straipsnio taisykles, laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-334/2009; 2009-09-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-350/2009; 2009-12-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-560/2009; 2010-02-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-44/2010). Taigi ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pakeisti 2007-07-31 Kredito sutarties Nr. 07-078178-IN specialios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014 metų liepos 31 d. Tai yra ieškovas prašo teismo nustatyti atitinkamas sutarties sąlygas dėl kredito grąžinimo termino (pratęsimo) ir sutarties pasibaigimo (CK 6.35 str., 6.204 str. nuostatos). Iš ieškovo išdėstytų materialiųjų reikalavimų turinio matyti, jog ieškinys yra pareikštas dėl sutartinių teisinių santykių modifikavimo. Patenkinus reikalavimą nustatyti ieškovo siūlomas kredito grąžinimo termino pratęsimo sutartines sąlygas, ieškovas UAB „Vita Activa“ įgytų teisę į kredito sumokėjimo atidėjimą tam tikram laikotarpiui, o kreditorius „Swedbank“ AB atitinkamai neatgautų kredito sumos iki nustatyto naujo termino. Todėl pagrįstas apelianto skundo motyvas, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, taigi turi būti apmokėtas tam tikro dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paaiškėjus, kad ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, byla nagrinėtina apygardos, o ne apylinkės teisme (CPK 27 str. 1 d., 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažeidė procesines teisės normas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.