Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui M. A. M. dėl apmokėjimo už suvartotą šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Virgilijus Vaitekūnas paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2004-02-05 m. buvo atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Mokesčiai už patalpų šildymą neskaičiuojami, tačiau už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovas priskaičiuotus mokesčius mokėjo nuo 2005 m. iki 2011-04-01, vėliau mokėti nustojo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Skaičiavimai už bendro naudojimo patalpų šildymą priskaitomi pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimo Nr. 03-41 “Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ parengtą skaičiavimo metodiką, taikant pirmą būdą, t.y. pagal šio metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, kadangi kitų būdų atsakovas nesirinko. Atsakovas nesikreipė ir neatliko energetinio pastato audito, nesikreipė į ieškovą dėl trečio būdo –šalių susitarimu, pasirinkimo, todėl ieškovas ir taiko minėtą metodą nuo 2005 m. Atsakovas iš savo buto turi išėjimą į laiptinę, naudojasi rūsiu, todėl privalo mokėti už šilumą bendro naudojimo patalpoms. Atsakovas žinodamas koks metodo būdas taikomas jam ir kokie metodo būdai gali būti taikomi į Ieškovą dėl daromų priskaitymų nesikreipė, priskaitomų sumų neginčijo, nors kiekvieną mėnesį gauna sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

2004-02-05 darbų priėmimo-pridavimo akte ir pažymoje nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo darbai nuo bendrų namo šilumos tinklų, atlikti įvykdžius technines sąlygas pagal rekonstrukcijos projektą 180/2001.11. (b.l.4-5). Iš 2014-01-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovo M. A. M. 51,80 kv. m bendro ploto butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), prijungti prie centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų (b.l.14). Iš skolos ir palūkanų paskaičiavimo lentelės matyti, kad Atsakovui nuo 2011-04-01 iki 2013-11-01 priskaičiuotas 812,26 Lt įsiskolinimas už šildymą ir priskaičiuota 47,45 Lt palūkanų (b.l.15).

Įstatymų leidėjo nustatytos bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe bei ją išlaikant. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo bendraturčių pareiga padengti bendrojo naudojimo patalpų šildymo išlaidas buvo įtvirtinta ir 2003-07-01 įsigaliojusio Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Analogiška nuostata įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2008 m. sausio 1 d., 25 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas gyventojas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti fiksuojama apskaitos prietaisais ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši energija turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisų, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas teisės aktų nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, atsakovas turi pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartotą energiją, nepaisant to, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Ieškovo atstovo paaiškinimai ir ištirti įrodymai patvirtina, kad daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra Atsakovo butas yra prijungtas prie Ieškovo tiekiamos šilumos energijos tinklų. Gyvenamajame name yra bendro naudojimo patalpos – laiptinė, rūsys. Atsakovas, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkiu, kuriam dalinės nuosavybės teise priklauso dalis bendrojo naudojimo patalpų, gyvenamojo namo įrengimų (CK 4.82 str. 1d., 3d.), ir remiantis LR Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 2d., turėjo pareigą sumokėti už Ieškovo pateiktą šilumos energiją į bendrojo naudojimo patalpas, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu šildomas jam priklausantis butas, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sutarčių ar sandorių, bet ir įstatymų numatytais pagrindais.

LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str.2d.( įsigaliojo 2003-07-01) nurodyta, kad kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos komisija tik 2005-07-22 nutarimu Nr.03-41 patvirtino “Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą“ pasirinkus būdą-pagal šio metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją Ieškovas nuo 2005-11-01, apskaičiavo šilumos kiekį priskiriamą Atsakovui už bendro naudojimo patalpų šildymą, už kurį Atsakovas privalėjo mokėti ir mokėjo iki 2011-04-01, tačiau nuo 2011-04-01 nemoka ir susidarė skola.

Atsakovas nurodė, jog ieškovas nenurodo kokį Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotą metodą pasirinko jų namas, namo gyventojai apie jokį suvartotos šilumos energijos skaičiavimo metodą nebuvo informuoti. Ieškovas AB „Panevėžio energija“ savavališkai, nesuderinę su namo gyventojais ir neįvertinę situacijos name, nustatė pagal save suvartotos šilumos energijos skaičiavimo metodą, toks atsakovo argumentas yra paneigtas, kadangi pagal jau cituotą Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kai pastate yra daugiau kaip vienas vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal apskaitos prietaisus, išdalijamas visiems vartotojams, o kiekvienam tenkanti dalis nustatoma pagal metodą, kurį pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kaip nurodė ieškovo atstovas, ieškovas neturi kitų būdų apskaičiuoti šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms atsakovui, kadangi tik atsakovas pats gali rinktis metodo būdą. Kadangi kitų būdų atsakovas nesirinko, nesikreipė ir neatliko energetinio pastato audito, nesikreipė į ieškovą dėl trečio būdo taikymo –šalių susitarimu, pasirinkimo, todėl ieškovas ir taiko minėtą metodą nuo 2005 m. Atsakovas žinodamas koks metodo būdas taikomas jam ir kokie metodo būdai gali būti taikomi į Ieškovą dėl daromų priskaitymų nesikreipė, neprašė Ieškovą pakeisti šilumos kiekio, naudojimo bendro naudojimo patalpoms šildyti, paskirstymą, Ieškovo priskaitomų sumų neginčijo. Jam priskaičiuojamas sumas mokėjo iki 2011-04-01. Atsakovas, kaip rūpestingas savininkas, gaudamas sąskaitas, turėjo galimybę aiškintis už ką moka, tačiau to nepadarė. Atsakovas iš savo buto turi išėjimą į laiptinę, naudojasi rūsiu, todėl privalo mokėti už šilumą bendro naudojimo patalpoms.

Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis teismas laiko, kad ieškinys yra teisėtas ir pagristas, todėl tenkintinas visiškai.

Atsakovas, būdamas energijos vartotojas, ilgą laiką nevykdė pareigos mokėti už patiektą šilumos energiją daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoms šildyti (LR CK 4.82 str.3d., 6.38 str.1d., 6.384 str.1d.), todėl per laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-12-01 susidarė 812,26 Lt skola, atsakovui priskaičiuotos 47,45 Lt palūkanos, kurios iš atsakovo priteistinos Ieškovui (LR CK 6. 210 str.1d ). Taip pat iš Atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo(LR CK 6. 210 str.1d.).

Iš atsakovo Ieškovo naudai yra priteistinas 72 Lt žyminis mokestis ir išlaidos už advokato teisinę pagalbą - 300 litų (b.l.11-13), (CPK 79 str., 93 str.1d., 2d., 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. A. M. a.k. (duomenys neskelbtini), akcinei bendrovei “Panevėžio energija” (įmonės kodas 147248313, Senamiesčio g. 113, Panevėžys, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT43 7300 0100 0237 6946 AB banke “Swedbank ” AB, banko kodas 73000) 812,26 Lt (aštuonis šimtus dvylika litų 26 ct.) skolą už šilumos energiją, 47,45 Lt (keturiasdešimt septynis litus 45 ct) palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme –2014-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. A. M. ieškovui akcinei bendrovei “Panevėžio energija” bylinėjimosi išlaidas: 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 300,00 (trys šimtus litų) išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.