- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1063-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Pranešėjas P.Jaržemskis Civilinė byla Nr.2A- 1063-56 2008 m.
Teisėja J.Šiškina Proc. sprendimo kategorijos: 22.4; 33; 121.15; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. sausio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinys dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ( toliau-VAVA) kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu ir prašė įpareigoti atsakovą A. J. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti teritoriją.
Nurodė, kad atsakovas Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d., 23 str., 1 d., statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 “Statybos darbai” V skyriaus ir VI skyriaus reikalavimus, neturėdamas žemės nuosavybės teise ir neturėdamas kitokių teisėtą žemės valdymą patvirtinančių dokumentų, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo statybai, savavališkai pastatė administracinį-sandėliavimo pastatą.VAVA 2005-11-08 savavališkos statybos aktu Nr. (101)-11.11-124, 2005-11-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (101)-11.12-336 atsakovą įpareigojo likviduoti savavališkos statybos padarinius. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departmentas 2007-11-14 objekto apžiūros aktu nustatė, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti – statinys nenugriautas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir tretysis asmuo IĮ (duomenys neskelbtini) kompostas“ su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį.
Nurodė, kad 1993 m. buvusioje UAB „Rūta“ teritorijoje, esančioje L. K. pramoniniame rajone (šiuo metu - (duomenys neskelbtini) buvo įkurta ir iki šiol veikia žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, kuri iki 1995 m. veikė kaip UAB „Rūta“ padalinys. 1995-02-14 šis padalinys buvo įregistruotas kaip savarankiška L. J. komposto gamybos įmonė, o 2004-12-30 perregistruota į IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“. Teritorijoje, kurią jau beveik 13 metų faktiškai valdo IĮ (duomenys neskelbtini) kompostas“ ir kurioje yra ieškovo prašomas nugriauti statinys, yra surenkamos ir perdirbamos žaliosios atliekos. IĮ (duomenys neskelbtini) įmonė“ turi visus jos vykdomai veiklai reikalingus dokumentus. Įmonė visą veiklos laikotarpį bandė įteisinti faktinį žemės sklypo valdymą: daugelį kartų raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, VAVA, prašydama leisti vykdyti detaliojo planavimo procedūras, patvirtinti detalųjį planą bei imtis kitų reikiamų veiksmų, suteikiančių galimybę ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka nuomotis ar pirkti faktiškai valdomą žemės sklypą, ar kitokiu būdu įteisinti jo valdymą. 2003 m. buvo parengtas ir suderintas teritorijos, į kurią patenka minėtas žemės sklypas, detalusis planas, kuriame užfiksuotas ir konkrečiai apibrėžtas „eksploatuojamas pagal esamą padėtį (duomenys neskelbtini) komposto gamybos įmonės sklypas“. Tokiu būdu buvo sudarytos pakankamai realios prielaidos siekiamam faktinio žemės sklypo valdymo įteisinimui. Tikėdamasi, jog žemės sklypo naudojimo įteisinimo klausimas bus netrukus išspręstas, IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ pradėjo statyti ir pastatė statinį, kurį ieškovas reikalauja nugriauti. Detalusis planas nebuvo patvirtintas, kadangi planui nepritarė VAVA. VĮ Registrų centro duomenimis, 2003-10-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VB7-1-4233, VAVA 2003-06-03 įsakymo Nr. 2904-01 „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo pardavimo D. D.“ pagrindu, žemės sklypas suformuotas greta IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ valdomo žemės sklypo bei galimai – ir IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ valdomo žemės sklypo dalis, buvo parduota D. ir K. D.. 2004-03-19 Dovanojimo sutartimi Nr. JS-1096 žemės sklypas buvo perleistas D. D., kuri 2004-06-28 Dovanojimo sutartimi Nr. JS-3353 žemės sklypą perleido savo motinai A. M.. Manydamas, kad sklypas D. ir K. D. yra perleistas pažeidžiant imperatyvius LR teisės aktus, atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, dėl žemės sklypo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Po 2005-11-08 savavališkos statybos akto surašymo IĮ (duomenys neskelbtini) kompostas“, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius (įteisinti žemės sklypo naudojimą, patvirtinti parengtą statinio projektą bei gauti statybos leidimą), nedelsiant ėmėsi priemonių, galinčių pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau dėl VAVA neveikimo šių padarinių iki šiol nebuvo galima pašalinti: VAVA, nespręsdama žemės sklypo naudojimo įteisinimo klausimo, užkerta kelią savavališkos statybos padarinių šalinimui. Savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinami, laikantis LR CK 4.103 str. 3 d. numatytų taisyklių. Tai galima padaryti ieškovui apsisprendus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo įteisinimo.
Tretysis asmuo A. M. pateikė atsiliepimą (b.l. 13-14), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ naudai priteista 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos priteista 16,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausias teismas yra suformulavęs praktikos nuostatas, kad savavališkų statybų nugriovimas yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma ne bet kokiam, o esminiam pažeidimui pašalinti, sankcijos taikymą lemia ne tik pats pažeidimo padarymo faktas, bet ir kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją, pažeidimo sunkumas ir pan.
Teismas pažymėjo, kad detaliojo plano parengimas ir statytojo naudojimosi žemės sklypu įteisinimas yra būtina sąlyga nustatytam įpareigojimui įvykdyti - statybos leidimui gauti. Į IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ raštus ieškovas pirmą kartą atsakė tik 2008-06-30 (2 t. b.l. 11). Atsakyme ieškovas nurodė, jog jis neprieštarauja dėl detaliojo plano rengimo ir žemės sklypo perdavimui patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei reikalingoms funkcijoms vykdyti. Teismas vertindamas savavališkos statybos aktą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, konstatavo, kad tiek akte tiek protokole atsakovas įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kokiu būdu padariniai turėjo būti pašalinti ieškovas nekonkretizavo.
Teismas konstatavo, kad statytojas ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau iki šiol įpareigojimas neįvykdytas dėl nuo statytojo nepriklausančių priežasčių, t.y. dėl užsitęsusio detaliojo plano klausimo sprendimo. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės tai pat buvo konstatuotos 2006-01-23 teismo nutartyje (b.l 110).
Teismas vertindamas pažeidimo padarymo aplinkybes sprendė, kad statinys buvo pastatytas esant parengtam, suderintam su Vilniaus miesto savivaldybe detaliajam planui, taip pat esant parengtam statinio projektui (b.l. 125), t.y. buvo atlikti pradiniai statinio statybos darbai, kurie nebuvo įstatymų nustatyta tvarka užbaigti. Aukščiau nustatytos aplinkybės dėl IĮ ,,(duomenys neskelbtini) kompostas“ veiksmų iki pažeidimo nustatymo ir po to rodo, jog jis dėjo pastangas savavališkos statybos padariniams pašalinti. Rašytiniai įrodymai – Aplinkos ministerijos raštas, Vilniaus miesto savivaldybės mero raštas, 2008-06-13 Vilniaus miesto savivaldybės raštas (b.l. 99, 101, 2 t. b.l. 12) įrodo, jog IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ vykdoma žaliųjų atliekų perdirbimo veikla yra naudinga Vilniaus miestui. Ieškovo 2008-06-30 sutikimas rengti detalųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės kreipimasis dėl valstybinės žemės, kurioje vykdo veiklą IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“, detaliojo plano rengimo, patvirtino, kad tik šiuo metu atsirado realios galimybės tęsti detaliojo plano rengimo darbus ir įvykdyti ieškovo įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl minėtų priežasčių statinio nugriovimas šiuo atveju nėra protinga ir proporcinga priemonė statybos neteisėtumo padariniams pašalinti. Kadangi statytojas nevengė vykdyti įpareigojimus, detalusis planas dėl nuo statytojo nepriklausančių priežasčių dar nėra parengtas ir dėl to jis objektyviai negali įteisinti savo teisių į faktiškai naudojamą žemės sklypą bei kreiptis dėl leidimo gavimo, todėl nėra pagrindo taikyti kitus LR CK 4.103 str. 3 d. numatytus neteisėtos statybos pašalinimo būdus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovo tinkamumo konstatavo, kad pagal LR CK 4. 103 str. atsakomybė už neteisėtą statybą kyla statytojui. Ieškovas ieškinį atsakovui A. J. grindė tuo, kad jis yra įvardintas statytoju surašytame akte, protokole, jam buvo skirta administracinė nuobauda. Iš 2006-01-23 dienos teismo nutarties matyti, kad administracinėje byloje nebuvo tiriamos aplinkybės kas yra tikrasis statytojas – A. J. ar IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“, nes A. J. buvo ir iki šiol yra šios įmonės vadovas, kuris pagal LR Individualių įmonių įstatymo 6 str. vienvaldiškai atsako už įmonės veiklos organizavimą. Administracinės atsakomybės subjektais gali būti fiziniai asmenys, kurių kalti veiksmai arba neveikimas nėra susijęs su darbinių funkcijų atlikimu, ar fiziniai asmenys – pareigūnai, kurių kaltas veiksmas ar neveikimas sietinas su jiems nustatytų pareigų atlikimu (ATPK 14 str.), todėl už juridinio asmens padarytą teisei priešingą veiką administracinio pobūdžio priemonė taikytina įmonės atstovui, kuris vykdo organizacinio-tvarkymo arba administracinio–ūkinio pobūdžio funkcijas. Kadangi A. J. tokias funkcijas vykdė, dirbdamas IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ vadovu, jis pažeidimo faktą pripažino, todėl administracinėje byloje nebuvo tiriama aplinkybė kas iš tikrųjų buvo pastato statytojas - A. J. ar IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“, nes atsakomybėn trauktinas subjektas šiuo atveju sutampa. Be to, pagal LR CPK 182 str. 1 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje. Šiuo atveju administracinėje byloje buvo priimtas kitos rūšies procesinis dokumentas – teismo nutartis. Minėtų aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad 2006-01-23 teismo nutartimi nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjamoje byloje, todėl ji teismo buvo įvertinta tik kaip rašytinis įrodymas.
Teismas pažymėjo, kad statinio statybos projekte nurodoma, kad statytojas yra L. J. komposto gamybos įmonė. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad statybos darbus ūkio būdu vykdo ne A. J., bet IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“. Įvertinus įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad statytoju šiuo atveju buvo IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“, o ieškovo administraciniuose aktuose A. J. nurodytas kaip IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ vadovas, atsakingas už įmonės veiklą, ką patvirtino ir ieškovo surašytas tarnybinis pranešimas (b.l. 156). Esant nustatytoms aplinkybėm, ieškovui nesutikus pakeisti atsakovą, teismas konstatavo, kad A. J. yra netinkamas atsakovas byloje, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti (CPK 45 str.).
Teismas vadovaudamasis pagal LR CPK 93 str. nustatytomis taisyklėmis sprendė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 4572,5 Lt trečiojo asmens IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ patirtos atstovavimo išlaidos (2t. b.l. 13-18) ir teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika (LAT nutartis 3K-7-861/01) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas laikomas išvestiniu papildomu procesiniu klausimu. Tretysis asmuo įtrauktas dalyvauti į teisminį procesą ieškovo iniciatyva, jis turi šalies teises ir pareigas, turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas vadovaudamasis CPK 93 str., įtvirtintais lygiateisiškumo bei teisingumo principais sprendė, kad jam turi būti atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas remdamasis CPK 88 str., 93 str., 98 str., bei įvertinęs bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgęs į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl maksimalaus užmokesčio dydžio, iš ieškovo trečiojo asmens, veikiančio atsakovo pusėje IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“, naudai priteisė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje prašymą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, įpareigoti atsakovą A. J. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti teritoriją.
Nurodė, kad teismas konstatavęs savavališkos statybos faktą ir įstatymų pažeidimus, nepagrįstai sprendė, kad savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti tik suderinus statinio projektą bei gavus statybos leidimą, o statinio nugriovimas nėra protinga ir proporcinga priemonė statybos neteisėtumo padariniams pašalinti.
Nurodė, kad savavališkos statybos nustatymo metu (2005 metais) galiojęs CK numatė savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdus, kai teismas gali priimti sprendimą ir įpareigoti statytoją per nustatytą terminą patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus susijusius su statybos dokumentų įforminimu; įpareigoti statytoją per nustatytą terminą pertvarkyti statinį; įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti (CK 4.103 str. 3 d.). VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas 2005-11-08 atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr.(101)-11.11-124, kuriuo įpareigojo likviduoti savavališkos statybos padarinius. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 punktas suteikė teisę valstybinę statybos priežiūrą vykdančiai institucijai leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, jeigu gali būti vykdoma statinio statyba. Remiantis šia nuostata atsakovui buvo sudaryta galimybė parengti projektą ir gauti statybos leidimą, tačiau tai nereiškia, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas privalo būti tik statinio įteisinimas, o kiti būdai–statinio nugriovimas-negalimas.
Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, jeigu nėra galimybės įteisinti statinio statybos jis turi būti nugriautas.
Nurodė, kad teismas neteisingai konstatavo, kad statytojas ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau įpareigojimas yra neįvykdytas dėl nuo statytojo nepriklausančių priežasčių, t.y. dėl užsitęsusio detaliojo plano klausimo sprendimo.
Nurodė, kad atsakovas statinį pasistatė savavališkai Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype. Į žemės sklypą atsakovas niekada neturėjo jokių teisių. Teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovo veiksmus, kuriais siekiama nuosavybės ar nuomos teisėmis valdyti žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys. Tai, kad atsakovas parengė statinio užimamo žemės sklypo detaliojo plano projektą, kreipėsi dėl jo suderinimo, tačiau jo nesuderino su atitinkamomis institucijomis nesuteikia jam teisės vykdyti statybos darbus. Statytojo teisė gali būti įgyvendinama ir statybos darbai gali būti vykdomi tik tada, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise ar valdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; turi parengtą ir patvirtintą statinio projektą; statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Iki 2006-10-31 galiojusi Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija nustatanti galimybę gauti statybos leidimą pastatytam statiniui, neįpareigoja valstybės institucijų bet kuriuo atveju įteisinti savavališką statybą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau-LAT) išaiškino, kad galimybė įpareigoti statytoją pašalinti statybos trūkumus gali būti nustatyta tik tuomet, kai objektyviai egzistuoja nustatytų trūkumų pašalinimo galimybė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2008). Kadangi atsakovas negavo leidimo statyboms jis privalėjo vykdyti kompetetingų valstybės pareigūnų reikalavimus ir nugriauti statinį.
Nurodė, kad teismas palikdamas neaiškiai suformuluotą galimybę atsakovui įgyvendinti savo lūkesčius ir įteisinti savavališką statinio statybą neatsižvelgė į LAT suformuluotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kurioje nurodoma, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tuo atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007; 3K-3-138/2008).
Nurodė, kad teismas išsprendęs bylą, neišsprendė klausimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Nurodė, kad teisės aktai teismui nustato pareigą priimti sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teismas nustatė, kad statinys pastatytas savavališkai, to neginčijo ir atsakovas. Savavališkai pastatydamas statinį atsakovas pažeidė LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 23 straipsnio 1 dalį; statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“ V skyriaus reikalavimus, todėl tokie veiksmai yra neteisėti ir prieštarauja teisės normoms. Teismas pažeidimų nepašalino, o vadovavosi nekonkrečiomis, nepagrįstomis prielaidomis, kad kada nors gali būti parengtas žemės sklypo detalusis planas, bei galbūt tas žemės sklypas bus parduotas, išnuomotas ar kitaip perleistas atsakovui ir dėl to atsiras galimybė gauti statybos leidimą. Prielaidomis grindžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad A. J. yra netinkamas atsakovas byloje.
Nurodė, kad savavališką statybą patvirtinantys teisės aktai (2005-11-08 savavališkos statybos aktas Nr. (101)-11.11-124; 2005-11-10 administracinio teisės akto pažeidimo protokolas Nr. (101)-11.12-336; 2005-11-17 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)-11-346 yra surašyti A. J.. 2005-11-08 Savavališkos statybos aktu nustatyta, kad statytojas yra A. J.. Savavališkos statybos aktas yra surašomas faktiškam statinio statybos užsakovui ar rangovui, neatsižvelgiant į tai, kas yra statinio valdytojas ar juridinis savininkas (2002-04-30 statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 ,,Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas), nagrinėjamu atveju, būtent statytojui ir buvo surašyti visi savavališką statybos faktą patvirtinantys teisės aktai. Teismas, vertindamas įrodymus neatsižvelgė, į tai, kad dokumentai išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str.). Vilniaus apygardos teismas 2006-01-23 dienos nutartimi administracinėje byloje Nr. II-272-16/2006 konstatavo, kad pažeidėjas dėl savavališkos statybos yra A. J., o aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje įrodinėti nereikia ir jos turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovo tinkamumo, netinkamai vertino byloje pateiktas statybos ir rangos sutartis. Byloje pateiktos 2003-11-18 statybos rangos sutartis, 2003-12-08 sutartis Nr. 2003-12/5, 2003-08-01 statybos sutartis, patvirtina, kad buvo statomas laikinas sandėlys, įrengiama betono aikštelė. Pateiktos sutartys nepatvirtina fakto, kad būtent IĮ ,, (duomenys neskelbtini) kompostas“ statė prašomą nugriauti administracinį-sandėliavimo pastatą.
Atsakovas ir tretysis asmuo IĮ ,, (duomenys neskelbtini) kompostas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statinio nugriovimas šiuo atveju nėra protinga ir proporcinga priemonė statybos neteisėtumui pašalinti.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-01-23 dienos nutartyje yra nurodyta, kad pažeidimas iš dalies yra padarytas dėl užsitęsusio klausimų sprendimo valstybinėse institucijose.
Nurodė, kad savavališkos statybos statinio nugriovimas nėra vienintelis ir neišvengiamai taikomas suinteresuotų asmenų gynybos būdas. Taikyti ar netaikyti įstatyme numatytą sankciją teismas sprendžia konkrečiu atveju atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas.
Nurodė, kad IĮ ,, (duomenys neskelbtini) kompostas“ žaliąsias atliekas priima perdirbimui iš Vilniaus miesto nemokamai, tai teikia ekonominę ir ekologinę naudą ne tik Vilniaus miestui bet ir aplinkiniams rajonams. Tai patvirtina ir LR Aplinkos apsaugos ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento aplinkosaugos skyrius, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra.
Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas privalėjo vykdyti kompetentingų valstybės pareigūnų reikalavimus ir nugriauti statinį. Toks reikalavimas nepagrįstas nes nei ieškovas nei kiti kompetentingi valstybės pareigūnai niekada nereikalavo statinio nugriauti.
Nurodė, kad teismo proceso metu ieškovui buvo pasiūlyta apsispręsti dėl tinkamo atsakovo byloje, bei pateikti reikiami įrodymai, jog IĮ ,, (duomenys neskelbtini) kompostas“ steigėjas ir savininkas yra kitas asmuo-L. J.. Ieškovui nesutikus pakeisti atsakovo teismas pagrįstai konstatavo, kad A. J. yra netinkamas atsakovas byloje ir ieškinį atmetė.
Tretysis asmuo A. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus m. 3-čias apylinkės teismas 2008 m. liepos 29 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau ieškovas) ieškinį dėl savavališkai pastatyto pastato nugriovimo pareiškė netinkamam atsakovui, o kadangi ieškovas nesutiko pakeisti atsakovą tinkamu (CPK 45 str.) ieškinį atmeta kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas visų pirma patikrina, ar pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo atsakovo netinkamumą šioje civilinėje byloje.
Sutinkamai su CPK 178 str. kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
Civilinėje byloje yra IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ nuostatai, įregistruoti juridinių asmenų registre 2004 m. gruodžio 29 d., kodas 122983846 (b. t. 1, b.l. 112), kurie patvirtina, kad įmonės teisinė forma – individuali įmonė. Įmonės savininku nurodytas L. J.. Į bylą pateiktas (b.t. 1, b.l. 111) L. J. komposto gamybos įmonės savininko K. J. 2004-12-14 sprendimas rodo, kad savininko sprendimu įmonės direktoriui paskirtas A. J..
Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo (2003-11-06 Nr.IX-1805) 8 str. nustato, kad individualiosios įmonės turtas yra individualiosios įmonės nuosavybėn parduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, todėl sutinkamai su Įstatymo 6 str. bei individualios įmonės „(duomenys neskelbtini) kompostas“ nuostatais šios įmonės turto savininkas yra ne A. J., o L. J., o jo teises į šį turtą nustato CK 4.37 str.
Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė, (ieškinio pagrindas) reikalaujamas nugriauti statinys pastatytas valstybės priklausančiame žemės sklype ir nesant pagrindų, numatytų LR Statybos įstatymo 2 str. statybai vykdyti.
Taigi, ieškovas reikalauja nugriauti savavališkai pastatytą statinį (ieškinio dalykas), kuris priklauso IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“, o kadangi individuali įmonė nuosavybės teise priklauso steigėjui L. J., akivaizdu, kad ir reikalaujamas nugriauti statinys priklauso minėtam asmeniui, kuriam reikalavimą ieškinės teisenos tvarka ieškovas nėra pareiškęs, gi ieškovo atsakovu patrauktas A. J. pagal įstatymo 7 str. negali atsakyti pagal įmonės ar įmonės savininko prievoles, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos savininko teisės, kurias jam nustato CK 4.37 str.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija, pareikšdama ieškinį atsakovui A. J. ir reikalaudama teismą įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti teritoriją, pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, todėl pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atmesti ieškinį (CPK 45 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų nebesvarsto ir dėl jų nebepasisako, apeliacinį skundą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Sutinkamai su CPK 98 str. iš ieškovo trečiojo asmens IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ (į.k. 122983846) naudai priteistinos 2242,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos IĮ „(duomenys neskelbtini) kompostas“ (į.k. 122983846, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) naudai 2242,00 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.