Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Pritaikius 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė ? 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, A. S. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bei atitinkančią nuteistojo asmenybę, bausmę. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytu argumentu daryti priešingą išvadą ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo.

5. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Nagrinėjamu atveju A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. S., įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skyrė 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 30 parų arešto bausmę. Teismo paskirta sumažinta arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

7. Spręsdamas dėl A. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (A. S. pasikėsino pagrobti svetimą, nedidelės vertės, turtą, t. y. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei), nuteistojo asmenybę (nedirba, anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumai neišnykę (b. l. 65-72), administracine tvarka baustas (b. l. 84-101), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką) ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu). Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią arešto bausmę.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, be jau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nustatė, jog A. S. nusikalstamą veiką padarė siekdamas savanaudiškų tikslų, t. y. norėdamas pagrobtą turtą realizuoti – parduoti miesto turgavietėje, o nusikalstamų ketinimu neįgyvendino, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo (BK 57 straipsnio 1 dalis). Aptartų nuostatų kontekste, vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina, jog nuteistasis praeityje 17 kartų teistas, didžioji dalis teistumų yra už analogiško ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, t. y. nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei. Skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką A. S. padarė, praėjus kelioms dienoms po 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. už baudžiamąjį nusižengimą, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje. Nuteistasis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkią vagystę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 108 straipsnyje (past. – paskutinį kartą 2020 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaustas už tai, kad jis 2020 m. liepos 1 d. pagrobė 124.88 eurų dydžio svetimą turtą). Šios aplinkybės patvirtina tai, kad A. S. padaryta nusikalstama veika nagrinėjamoje byloje nebuvo atsitiktinė. Sistemingai daromos vagystės atspindi asmens pasirinktą kriminalinį gyvenimo būdą ir vengimą šį gyvenimo būdą keisti. Ankstesniais nuosprendžiais skiriamos arešto, terminuotos laisvės atėmimo bausmės, pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos A. S. elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo toliau daromų nusikalstamų veikų (past. – nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nenorėjo viršyti nustatyto limito, bet apsiskaičiavo, turėdamas omenyje, jog neketino viršyti trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio). Aptartos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog nuteistasis nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia jo keisti, rodo jo netinkamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi, o nuteistajam taikomos alternatyvios bausmės ar baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formos, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nedaro teigiamos įtakos. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė arešto bausmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti taikant apeliaciniame skunde nurodyta švelniausią, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. paskirta maksimali 45 parų arešto bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų areštą, atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atitinka bausmių skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi taip pat yra pagrįstas ir atitinka baudžiamąjį įstatymą, t. y. pasirinktas iš esmės kaltinamajam palankus bausmių bendrinimo būdas šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi.

10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad jokių išimtinių aplinkybių, be kita ko, atsižvelgiant ir į aptartas aplinkybes ir priežastis, dėl ko nusikalstamas ketinimas nebuvo įgyvendintas, dėl kurių nuteistajam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė ar paskirtoji švelninama nenustatyta. Tokio pagrindo nesuteikia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog jis bus atskirtas nuo savo mamos, pensininkės, ir nuo kitų šeimos narių.

11. Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje. Tiek iš nagrinėjamo nuosprendžio įžanginės, tiek iš aprašomosios dalies turinio matyti, jog A. S. veika buvo tiriama ir vertinama BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 4 dalies kontekste. Nagrinėjamu atveju padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri neturi įtakos paskirtai bausmei, nekeičia nuosprendžio esmės, todėl šis netikslumas gali būti ištaisytas patikslinant nuosprendį: rezoliucinėje dalyje nurodant, kad A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

12. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 308¹ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, jog A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.