Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudž. bylos Nr. 1A-31-116/2009 Teisėja Astra Karpytė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.4.5.; 2.1.15.3.3.

2010 m. sausio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. I. padarytą turtinę žalą 100 Lt bei per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo A. I. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš S. A. nukentėjusiajam A. I. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 100 Lt turtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje A. I. ieškinys atmestas.

Priteista iš S. A. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM 5482,00 Lt A. I. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d. apie 18 val., Šiauliuose, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), penkto aukšto laiptinės aikštelėje šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam A. I. į kairįjį sėdmenį, padarė jam durtinę - pjautinę žaizdą kairiajame sėdmenyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes durtinė - pjautinė žaizda kairiajame sėdmenyje sutrikdė A. I. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo jo kaltę grindė tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis iš pradžių teigė būdamas neblaivus susižalojęs pats buityje, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad jie, t. y. S. A. ir A. I. susistumdė ir jis (A. I.) pajuto smūgį į sėdmenis. S. A. teigimu, tai, jog A. I. tą patį vakarą liudytojai J. U. pasakė, kad jis išsiaiškins, rodo, kad pastarasis nežinojo, kur ir kas jį sužalojo. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė matęs jo (S. A.) rankose peilį, o teisme parodė, kad pajutęs smūgį į sėdmenis, pamatė už nugaros stovintį jį, t. y. S. A., apelianto manymu patvirtina, kad nukentėjusysis keitė parodymus, tačiau teismas to neįvertino.

Nuteistojo S. A. teigimu, tarp jo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo, jie nesistumdė ir jis A. I. nesužalojo. Prašo atsižvelgti į tai, jog nukentėjusysis įvykio dieną buvo labai girtas, todėl griuvinėdamas galėjo susižaloti pats. Nuteistojo manymu, A. I., būdamas teistas ir mėgėjas išgerti, jį apkalbėjo siekdamas materialinės naudos.

Anot apelianto, jo kaltę sužalojus A. I. paneigia ir ta aplinkybė, kad įvykio dieną jis dirbo, su kaimynu vonioje keitė „gyvatuką“, nešiojo vamzdžius, vedė į lauką šunį, o grįždamas iš lauko pamatęs kruviną A. I. nustebęs pastarojo paklausė, kas jam atsitiko. Teigia, kad tuo atveju, jei A. I. būtų sužalojęs būtent jis, tuomet A. I. nebūtų užkalbinęs ir klausęs, kas jam atsitiko.

Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš jo nukentėjusiajam nepagrįstai priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokia suma jam, nedirbančiam pensininkui, yra labai didelė ir stipriai blogina jo materialinę padėtį.

Teismo posėdyje nuteistasis, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl S. A. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą

Spręsdamas S. A. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. I., liudytojų V. Č., E. S. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiojo A. I. parodymų matyti, kad jis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines jo sužalojimo aplinkybes. Apklausiamas liudytoju 2008 m. spalio 22 d. A. I. nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d. apie 18 val. jam atvykus pas savo draugę E. S. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo laiptinėje, penktame aukšte, jis sutiko E. S. kaimyną S., kuris jam liepė palikti E. ramybėje. Jis (A. I.) S. atsakė, kad tai ne jo reikalas. Tuo metu jis, t. y. A. I., norėdamas įeiti į E. butą, stovėjo vienu laipteliu žemiau už S., S. jam užstojo kelią ir neleido jam eiti prie E. buto. Tuomet jie pasistumdė ir staiga S. jam vieną kartą trenkė dešine ranka, jis pajuto dūrį į sėdmenį ir pastebėjo, kad S. rankoje turi atlenkiamą peilį. Tuo metu laiptinėje daugiau nieko nebuvo. Supratęs, kad S. jam perdūrė kraujagysles, jis nulipo į ketvirtą aukštą ir nuėjęs pas (duomenys neskelbtini) bute gyvenančią J., paprašė pastarosios iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Mano, kad S. jį sužalojo todėl, jog nenorėjo, kad jis lankytųsi pas E. S. (b. l. 40-41). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis A. I. nurodė ir papildomos apklausos metu bei teisiamajame posėdyje, patvirtindamas, jog ruošdamasis skambinti E. buto durų skambučiu, jis pajuto smūgį į sėdmenis ir atsisukęs pamatė už savęs stovintį S. dešinėje rankoje laikantį peilį. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad jiems susitikus su S. A. kitų asmenų laiptinėje nebuvo (b. l. 44, 151-152).

Iš visų nukentėjusiojo A. I. parodymų matyti, kad jis niekada neabejojo, jog jį sužalojo S. A.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai.

Tai, kad jį sužalojo S. A. ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, A. I. nurodė ir savo skunde dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12-13). Parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 48-54) bei akistatos su S. A. metu (b. l. 83-84).

Liudytojas V. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną atėjus kaimynei J. ir pasakius, kad yra sužalotas žmogus, jis išėjęs į laiptinę pamatė sužalotą A. I.. Einant pro šalį S. A., A. I. pasakė, kad jį sužalojo S. (b. l. 66-67, 153-154).

Aplinkybę, kad A. I. sužalojo S. A., patvirtino ir liudytoja E. S., nurodydama, jog praėjus maždaug savaitei po įvykio, jai nuvykus į ligoninę aplankyti A. I., pastarasis pasakė, kad jį sužalojo jos kaimynas S. Liudytoja E. S. taip pat patvirtino, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d. ji A. I. į savo butą neįsileido, kadangi durų skambučiu paskambinęs kaimynas S. A. jai sušuko, kad A. ji neįsileistų, nes pastarasis yra girtas. Daugiau jokio triukšmo laiptinėje ji negirdėjo (b. l. 152-153).

Liudytoja J. U. teisme nurodė, kad įvykio dieną A. I. pas ją buvo atėjęs du kartus – pirmą kartą klausė, kur yra E., o antrąjį kartą, maždaug už 10-20 min., A. I. jau atėjo sužalotas. Kai A. pas ją atėjo pirmą kartą, ji matė, kad pastarasis yra išgėręs, prieš tai ji tą dieną A. I. savo name nematė, laiptinėje pašalinių žmonių taip pat nematė, triukšmo negirdėjo (b. l. 153).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. I. pateikė medžiagines tamsios spalvos kelnes (b. l. 19), kurias apžiūrėjus, ties užpakaline siūle kairėje pusėje buvo rasta apie 2, 5 cm ilgio horizontali skylė (b. l. 20-23).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. I. padaryta durtinė-pjautinė žaizda kairiajame sėdmenyje, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2008 m. rugpjūčio 23 d. apie 20 val. Rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, sužalojimas kritiminei traumai nebūdingas. Taip pat konstatuota, kad A. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 33).

Tai, jog apklausiamas ligoninėje netrukus po įvykio A. I. teigė susižalojęs pats, kolegijos nuomone, nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. I. į chirurginės reanimacijos skyrių buvo paguldytas 2008 m. rugpjūčio 23 d. 20 val. ir 21. 10 val. bendrinėje nejautroje buvo operuotas (b. l. 33). Byloje esantis protokolas – pareiškimas liudija, kad tyrėjas A. I. ligoninėje apklausė praėjus labai trumpam laiko tarpui po operacijos – 2008 m. rugpjūčio 24 d. 9. 30 val. (b. l. 9). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimu, kad iš karto po operacijos jis nelabai suvokė, kas vyksta, todėl galėjo pasakyti, kad susižalojo pats. Be to, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad vos tik sužinojęs apie tai, jog yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 15, 16), A. I., dar gydydamasis ligoninėje, nedelsdamas kreipėsi į advokatą ir 2008 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui pateikė skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12-13).

Apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusysis įvykio dieną būdamas girtas, griuvinėdamas galėjo susižaloti pats, atmestinas, nes apeliantas jį pateikė kaip prielaidą, kurią paneigia aukščiau išdėstyti įrodymai.

Nuteistasis nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių jį galėjo apkalbėti nukentėjusysis. Apelianto teiginys, kad A. I. jį apkalbėjo siekdamas materialinės naudos, yra deklaratyvus, jo nepatvirtina jokie duomenys, todėl atmestinas.

Nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino tik jį kaltinančius įrodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl S. A. kaltės nesunkiai sutrikdžius A. I. sveikatą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes.

Kolegijos nuomone, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. I. po jam padaryto sužalojimo ligoninėje buvo operuotas ir ilgai, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d., gydėsi, iš ligoninės buvo išleistas patenkinamoje būklėje, dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. I. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino visiškai ir priteisė iš S. A. A. I. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra pensininkas ir atlyginant nukentėjusiajam priteistą žalą labai pablogės jo materialinė padėtis, nėra pakankamas pagrindas mažinti ieškinį. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. A. apeliacinį skundą.