- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- TS-51-865/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Nuteistasis
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. RV-25-1115, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, jai paskiriant galutinę 5 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (įsit. d. 2022 m. vasario 15 d.).
Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga –2026 m. rugpjūčio 8 d. 1/2 teismo paskirtos bausmės atliks 2023 m. spalio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. RV-25-1115 nuteistajai A. B. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos nutarime nurodyta, kad A. B. tris kartus teista, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą nusikalstamą veiką padarė būdama (duomenys neskelbtini) metų. Baigusi mokyklą, niekur nesimokė, ėmė dirbti. Būdama (duomenys neskelbtini) metų pirmą kartą pabandė narkotinių medžiagų su pažįstamais, su kuriais gyveno viename rajone. Ten sutiko ir savo būsimą vyrą, kuris jau vartojo narkotines medžiagas. Abu padarė nusikalstamas veikas. Išėję iš pataisos įstaigų, bandė apie metus gyventi socialų gyvenimą, kartu augino (duomenys neskelbtini), tačiau vėl ėmė vartoti dažniau ir stipresnes narkotines medžiagas. Nuteistosios gyvenimui ėmė trūkti socialinės struktūros, atsakingumo, kryptingo veikimo. Prie jos kriminalinio gyvenimo būdo rizikos faktorių prisidėjo kriminalinę patirtį turintys asmenys.
Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajai buvo taikomos ir švelnesnės, ir griežtesnės baudžiamosios priemonės, tačiau ji išvadų nepadarydavo ir nusikalsdavo pakartotinai, negebant vykdyti teismo įpareigojimų, laikytis probacijos sąlygų. Bausmės atlikimo metu nuteistoji laikosi numatytų režimo reikalavimų, dirba ir mokosi, aktyviai dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Skatinta vieną kartą. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
A. B. laisvėje bandė įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau darbo sutartys buvo trumpalaikės, nustatyti ilgi nedarbo laikotarpiai. Atvykusi į pataisos namus, iš karto išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbinta. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 21 d. Panevėžio kalėjime nuteistajai suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dirbti (duomenys neskelbtini). 2022 m. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Požiūris į darbą atsakingas, dirbti motyvuota.
Nuteistoji lygtinio paleidimo atveju vyks gyventi į reabilitacijos centrą, todėl įsitvirtinti darbo rinkoje galės tik baigusi priklausomybių reabilitacijos programą. Nuteistoji pripažįsta, kad ji yra priklausoma nuo narkotikų, suvokia, kad narkotikų vartojimas buvo tapęs probleminiu ir būtina gydytis nuo priklausomybės. Nuteistoji neneigia, kad buvo perdozavusi narkotikų, bandė gydytis –(duomenys neskelbtini).
Ankstesnės bausmės atlikimo metu dalyvavo priklausomų asmenų reabilitacijos programoje. Nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. birželio 29 d. nuteistoji lankė ir baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms turinčioms priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, dalyvavo priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupėse (AN), lanko socialinės darbuotojos individualias konsultacijas priklausomybių tematika, suėmimo metu ir laisvės atėmimo bausmės pradžioje konsultuodavosi ir su psichologe. Nuteistoji išsako stiprią motyvaciją keisti gyvenimo stilių, gydytis nuo priklausomybės, imasi žingsnių atkryčio prevencijai, atlikusi bausmę arba lygtinai paleista, vyktų gyventi ir gydytis į reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“.
A. B. geba analizuoti save ir savo gyvenimo būdą, stengiasi save ir susiklosčiusią situaciją vertinti objektyviai, suvokia savo indėlį į dabartinių problemų atsiradimą, pripažįsta, kad gali būti priklausoma nuo socialinės terpės fono, teigia besistengianti nuo jos atsiriboti. Pirminio vertinimo metu nuteistoji buvo pripažinusi, jog neigiamas pasekmes buvo linkusi ignoruoti, sąmoningai kartais rinkosi asocialų gyvenimo būdą, narkotikų vartojimą, bet pakartotinio vertinimo metu išryškėja, kad pasekmių suvokimas yra pakankamai geras. Nuteistoji gerai suvokia ir interpretuoja socialines situacijas, bausmės atlikimo metu geba išvengti rizikingų situacijų. Nuteistoji kelia konkrečius, realistiškus tikslus, kurie pirmiausia siejami su priklausomybių reabilitacijos programos baigimu, kai išeis į laisvę ar bus paleista lygtinai, reabilitacijos centro paieškoms pasitelkė ir pataisos namų socialinės darbuotojos pagalbą. A. B. atvirai palaikymo nusikalstamam elgesiui nereiškia, tačiau jo padarymo pasekmes, motyvaciją pirminio vertinimo metu buvo linkusi kiek minimizuoti, turi sąsajų su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, kas sudaro prielaidas tokioms nuostatoms formuotis. Kriminalinės subkultūros nelinkusi laikytis, tačiau ją supranta. Apribojimus, priežiūrą ir ją vykdančius pareigūnus priima palankiai, noriai ir aktyviai dalyvauja rekomenduotose resocializacijos priemonėse, pasižymi disciplinuotu elgesiu, nors yra pažeidusi probacijos sąlygas.
Analizuojant nuteistosios gyvenimo būdą, nusikaltimų padarymo aplinkybes, priimamų sprendimų motyvaciją, pirminio įvertinimo metu išryškėjo anksčiau nuteistosios patiriami sunkumai, laikantis visuomenėje nustatytų normų, esant neigiamai aplinkai, stokojo socialinės atsakomybės. Žinodama, kad tam tikras gyvenimo būdas nėra priimtinas, buvo nelinkusi apriboti savęs, elgėsi pagal savo supratimą. 2022 m. gruodžio 6 d. atlikus pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką nustatyta vidutinė rizika. Nors bausmės atlikimo metu yra stebimas aktyvus nuteistosios įsitraukimas į savo resocializacijos procesą, tačiau kriminogeniniai poreikiai, apimantys gyvenimo stiliaus ir draugų, lėšų tvarkymo, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio sritis, reikalauja tęstinių ir tikslingų nuteistosios veiksmų.
Komisija rekomendavo A. B. tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. B. skunde prašo panaikinti 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. RV-25-1115 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistoji nurodo, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad ji bausmės atlikimo metu laikėsi numatyto režimo reikalavimų. Taip pat pastebi, kad pradėjo dirbti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, o Panevėžio pataisos namuose dirbo (duomenys neskelbtini). Aktyviai dalyvavo tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Buvo skatinta. Bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistosios skunde taip pat nurodyta, kad Panevėžio kalėjime jai buvo suteikta teisė išvykti be palydos už pataisos įstaigos ribų, o taip pat dirbti (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Dirba atsakingai. Jeigu bus taikomas lygtinis paleidimas, ji vyks gyventi į reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį, (duomenys neskelbtini), nes pagyvenusi pastarajame įsitvirtins darbo rinkoje. Nuteistoji supranta, kad narkotikų vartojimas buvo tapęs probleminiu. Šiuo metu atsirado didelė motyvacija keistis dėl sveikatos problemų bei noro būti pilnaverčiu piliečiu savo šalyje. Atlikdama bausmę Panevėžio kalėjime, ji lankė ir baigė „Įžanginės grupės kursus“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms turinčioms priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, dalyvavo priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupėse, lankė socialinės darbuotojos individualias konsultacijas priklausomybių tematika. Anot nuteistosios, ji turi tikrai didelę motyvaciją keisti gyvenimo stilių, apribojo bendravimą su priklausomais nuo narkotikų draugais. Žino, kad praeityje padarė klaidų, dėl kurių nuoširdžiai gailisi. Nori greičiau išeiti į laisvę ir savo elgesiu bei darbu įrodyti, kad pasikeitė. Nori būti gera mama ir auklėti savo (duomenys neskelbtini) būnant jai pavyzdžiu. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad nuo 2023 m. kovo 9 d. yra perkelta į Vilniaus kalėjimo atviros bausmės atlikimo vietą. Panevėžio administracijai pasiūlius Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius sušvelnino bausmės atlikimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. B. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad A. B. 1/2 bausmės atliks 2023 m. spalio 28 d., o pagal BVK 82 straipsnio 4 dalies nuostatas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, A. B. atitinka įstatyme numatytą formalią sąlygą, vis tik, vien šios formalios sąlygos konstatavimas dar nėra pakankamas šio instituto taikymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta A. B. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą mažindama tokią riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką buvo įvertinta tai, kad išryškėja aktyvios nuteistosios pastangos su darbu ir mokslu susijusioje srityje, išryškėja pastangos valdyti su narkotikų vartojimu susijusius kriminogeninius veiksmus. Tačiau, neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei nuteistosios skunde nurodytus argumentus, abejonių teigiamais nuteistosios asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi atvykusi į pataisos namus nuteistoji išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbinta. 2022 m. gruodžio 21 d. Panevėžio kalėjime nuteistajai suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dirbti (duomenys neskelbtini). 2022 m. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. birželio 29 d. nuteistoji lankė ir baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms turinčioms priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, dalyvavo priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupėse (AN), lanko socialinės darbuotojos individualias konsultacijas priklausomybių tematika, suėmimo metu ir laisvės atėmimo bausmės pradžioje konsultuodavosi ir su psichologe. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistoji būtų pasižymėjusi išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. RV-25-1115. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji A. B. tris kartus teista, o laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. A. B. nusikalstamos veikos yra susijusios su narkotinėmis medžiagomis, nusikaltimai sunkėja. Teismas pažymi, kad nors ir sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Be to, pažymėtina ir tai, kad A. B. jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, tačiau nuteistoji bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi, A. B. išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Išvardintos aplinkybės rodo didesnį tiek pačios nuteistosios, tiek ir įvykdytų nusikaltimų pavojingumą.
Komisija, spręsdama klausimą dėl A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistosios mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistoji skunde akcentuoja teigiamus asmenybės pokyčius bausmės atlikimo metu ir motyvaciją nenusikalsti, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistoji dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos. Nors bausmės atlikimo metu nuteistoji deda tam tikras pastangas valdyti šiuos kriminogeninius poreikius, tačiau tai šiuo metu savaime nesudaro pagrindo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ir nors nutarime, nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistosios rizikos didžiąją dalį, vis tik matyti iš Socialinio tyrimo išvados, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistoji gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydama teismui, kad j yra linkusi pasikeisti ir verta teismo pasitikėjimo.
Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sutinka, kad šiuo metu nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog A. B. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų spręsti, kad nuteistoji, atlikdama bausmę ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios A. B. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. RV-25-1115, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.