Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-12-21 · Civilinė byla Nr. 3K-3-582/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-21
Bylos Nr.
3K-3-582/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zigmas Levickis (pirm.), Janina Januškienė (pran.), Česlovas Jokūbauskas
Ieškovas
Š. G.
Atsakovas
Audito kokybės kontrolės komitetui prie Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos auditorių rūmams
Kategorijos
  • 15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-582/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3.3; 19.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. G. ieškinį atsakovams Audito kokybės kontrolės komitetui prie Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos auditorių rūmams dėl nutarimo dalies ir juo skirtos nuobaudos panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Š. G. 2006 m. vasario 2 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas panaikinti Audito kokybės kontrolės komiteto prie Lietuvos auditorių rūmų (toliau – AKKK) 2005 m. lapkričio 28 d. priimto nutarimo 9 punktą (dėl auditoriaus Š. G. veiklos patikrinimo rezultatų) ir juo skirtą nuobaudą – papeikimą; priteisti iš Lietuvos auditorių rūmų 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad auditorė-kontrolierė R. M. AKKK pavedimu 2005 m. rugsėjo 22 d. atliko audito įmonės UAB ,,Baltijos auditas“ ir joje dirbančio auditoriaus (ieškovo) atliekamų darbų kokybės patikrinimą. Patikrinimo rezultatai buvo apsvarstyti 2005 m. lapkričio 28 d. AKKK posėdyje ir pagal Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovui buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Ieškovas ar kitas šios audito įmonės atstovas į posėdį nebuvo pakviestas, apie AKKK sprendimą buvo informuotas Lietuvos auditorių rūmų 2005 m. gruodžio 7 d. raštu. Ieškovas mano, kad paskirta nuobauda nepagrįsta ir neteisėta, nes reikšmingų audito standartų pažeidimų, nurodytų kontrolierės išvadoje, nepadarė. Dėl nepagrįstai skirtos nuobaudos jo garbei, orumui, geram vardui bei nepriekaištingai reputacijai buvo padaryta didelė žala.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad nuobauda ieškovui paskirta pagrįstai ir teisėtai, nes šio veikloje buvo nustatyti audito standartų pažeidimai, kurie laikytini reikšmingi, nes jų pagrindu formuojama audito išvada.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies - panaikino AKKK 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimo 9 punktą (dėl auditoriaus Š. G. veiklos patikrinimo rezultatų) ir juo Š. G. paskirtą nuobaudą – papeikimą, priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų 2000 Lt neturtinės žalos ir 931,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime konstatavo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta tam tikrų pažeidimų dėl nepakankamo audito įrodymų dokumentavimo bei jų surinkimo. Tačiau tai, kad ataskaitoje konstatuoti pažeidimai neigiamai paveikė audito išvadų surašymą ar joje konstatuotinų teiginių tikrumą bei išsamumą, neįrodyta. Pagal 9-ojo Nacionalinio audito standarto (toliau - Standartas) 7 straipsnį dėl darbo dokumentų apimties turi apsispręsti pats auditorius, nes dokumentuoti kiekvieną svarstomą dalyką nėra būtina. Pagal šio Standarto 9 straipsnį auditoriui paliekama teisė pasirinkti darbo dokumentus ir juos sudaryti pagal kiekvieno atskiro audito aplinkybes ir auditoriaus poreikį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog tokia auditoriaus pasirinkimo teisė buvo įgyvendinta netinkamai ir galėjo turėti įtakos audito išvadų nepagrįstumui ir neišsamumui. Nors teismas konstatavo ieškovo audito veikloje pažeidimų faktą, tačiau vertino šiuos pažeidimus kaip nepakankamai reikšmingus, kad būtų pagrindas už juos skirti ieškovui, kaip iki tol nuobaudų neturėjusiam asmeniui, drausminę nuobaudą, nustatytą Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje. Teismas nenustatė ir kitų teisės aktų laikymosi, etikos principų, taip pat kitokių stambių darbo veiklos trūkumų pažeidimų.

Vertindamas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, teismas laikė įrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad po nuobaudos paskyrimo jis buvo sukompromituotas potencialių užsakovų akyse, neteko galimybių bendrauti su klientais, sumažėjo galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, be to, padarė neigiamą įtaką jo, kaip praktikos vadovo, statusui bei reputacijai tarp pavaldinių. Teismas sprendė, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri sietina tiek su dvasiniu sukrėtimu, tiek su dalykinės reputacijos sumenkinimu, tiek su bendravimo galimybių sumažėjimu ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis), tačiau, nustatydamas patirtos žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas neturėjo didelių neigiamų pasekmių, ir patirtą neturtinę žalą įvertino 2 tūkst. Lt ( CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnis). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai teismas iš atsakovo priteisė ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 22 d. sprendimu atsakovų apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija sprendime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Audito įstatymo 48 straipsnį. Aptarusi Audito įstatymo 48 straipsnyje įtvirtintos teisės normos konstrukciją, kolegija padarė išvadą, kad tik taikant 2 dalyje nurodytas griežtesnes sankcijas už auditoriaus profesinės veiklos pažeidimus būtina nustatyti, jog pažeidimas yra reikšmingas arba jis padarytas pakartotinai. Drausminės nuobaudos, nurodytos 1 dalyje, yra švelnesnės ir gali būti taikomos esant neturintiems ypatingos reikšmės audito atlikimo kokybės, kitų paslaugų teikimo ar audito standartų pažeidimams. Pažeidimo reikšmingumas šiuo atveju yra svarbus nuobaudos rūšiai parinkti - į auditoriaus padaryto pažeidimo sunkumą, jo mastą turi būti atsižvelgiama parenkant pažeidimo sunkumui adekvačią drausminę nuobaudą.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas, vykdydamas auditoriaus funkcijas, yra padaręs audito veiklos pažeidimų, tačiau dėl pažeidimų mažareikšmiškumo drausminė nuobauda jam netaikytina, todėl nevertino, ar ieškovui skirta drausminė nuobauda - papeikimas - atitinka jo padarytų pažeidimų sunkumo laipsnį. Kadangi įstatyme neįtvirtinta objektyvių auditoriaus profesinės veiklos vertinimo kriterijų, pažeidimo įtaka, tai reikšmingumas audituojamos įmonės (įstaigos) veiklai turi būti vertinama subjektyviais kriterijais. Auditas yra specifinė veikla, todėl šią veiklą ir jos trūkumus bei pažeidimų auditorių veikloje reikšmę turėtų vertinti kvalifikuoti specialistai, turintys reikiamų specialių žinių. AKKK sudaro valstybinių institucijų (Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Draudimo priežiūros komisijos, Vertybinių popierių komisijos) deleguoti atstovai, mokslininkai, verslininkų organizacijų atstovai, todėl kolegija sprendė, kad nėra pagrindo abejoti AKKK kompetencija vertinant auditorių veiklą. Kolegija nustatė, kad 2005 m. lapkričio 28 d. AKKK posėdyje dalyvavę visi AKKK nariai patvirtino ieškovo veiklos patikrinimo ataskaitą, vienbalsiai sutiko su drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimu. Kadangi kolegija nenustatė kitokių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo pažeidimų, už kuriuos iš viso neturėtų būti skiriama jokia drausminė nuobauda, mažareikšmiškumą, tai konstatavo, kad AKKK parinkta drausminė nuobauda atitiko ieškovo padarytų pažeidimų sunkumą.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo išvadą priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Nei Audito, nei kituose įstatymuose neįtvirtinta neturtinės žalos atlyginimo galimybė patyrus neturtinę žalą dėl neteisėtai Audito įstatymo pagrindu paskirtos drausminės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi bendrąja CK norma dėl neturtinės žalos (CK 6.250 straipsnis), tačiau kolegija nurodė, kad, nesant specialaus įstatymo, reglamentuojančio šios rūšies žalos atlyginimą nagrinėjamu atveju ar tokią galimybę įtvirtinančios teisės normos Civiliniame kodekse, neturtinės žalos priteisimas negalimas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Š. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl atsakomybės atsiradimo sąlygų. Kadangi Audito įstatymas auditorių drausminės atsakomybės išsamiai nereglamentuoja (nustato tik auditoriams taikytinų drausminių nuobaudų rūšis bei nuobaudas skiriančius subjektus), tai sprendžiant dėl auditorių drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygų būtina atsižvelgti į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbo drausmės pažeidimų srityje, taip pat į bendrąsias teisinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo, ar yra visos kasatoriaus drausminei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos ir nepateikė argumentų dėl tokių sąlygų buvimo ar nebuvimo.

Viena iš drausminės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, kasatoriaus traktuojami kaip veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiamos nustatytos auditoriaus veiklos taisyklės, t. y. pažeidžiama audito atlikimo kokybė (Audito įstatymo 43 straipsnio 9 punktas). Auditorės-kontrolierės ataskaitos pagrindu nėra objektyvios galimybės nustatyti auditoriaus pažeidimų faktų pagrįstumo, todėl kasatorius mano, kad jo neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti. Kita drausminės atsakomybės sąlyga – žala taip pat nebuvo įrodyta, nes auditorė-kontrolierė nekonstatavo, kad dėl nustatytų trūkumų būtų buvusios pateiktos neteisingo audito išvados, taip pat nebuvo gauta nė vieno kliento skundo dėl ieškovo atliktų auditų kokybės. Iš šių aplinkybių kasatorius daro išvadą, kad neegzistavo ir kitų privalomųjų sąlygų drausminei atsakomybei atsirasti.

2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio ir Audito įstatymo 48 ir 49 straipsnių normas, taip nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi Audito įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos atlyginimo, tai teismas nepagrįstai nevertino nei neturtinės žalos padarymo fakto, nei jos dydžio. Asmuo, kuriam nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda, neabejotinai patiria stresą, neigiamus išgyvenimus, todėl pagal CK 6.250 straipsnį gali reikalauti žalos atlyginimo.

Būtinybė atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir jį gauti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje dėl drausminės nuobaudos, kurią advokatui paskyrė Advokatų taryba, yra konstatuota, kad pagal ieškovo veiklą ir jos rezultatą (atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas), santykiai tarp jo ir Advokatūros nėra tapatūs, tačiau panašūs į darbo santykius ir turi būti taikomos DK įtvirtintos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-26/2007). Kasatorius mano, kad neturtinė žala dėl neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos auditoriui pagal analogiją turi būti atlyginama ir šiuo atveju.

Kasatorius pažymi, kad Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta drausminė nuobauda - papeikimas, viešai apie tai paskelbiant Auditorių rūmų interneto tinklalapyje. Atsižvelgiant į šios nuobaudos esminį požymį – paskelbimą viešai, darytina išvada, kad Audito įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai konkuruoja tarpusavyje kaip bendroji ir specialioji normos, todėl Lietuvos audito rūmų interneto tinklalapyje skelbiamas tik toks AKKK sprendimas, kuriuo paskirta Audito įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminė nuobauda. Kasatorius nurodo, kad, kilus ginčui, Lietuvos audito rūmai pripažino, jog iki tol neteisingai įgyvendino šio įstatymo normą, nes sukūrė savo tinklalapyje uždarą segmentą, skirtą ribotam naudojimui. Jame talpinama informacija apie AKKK priimtus sprendimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo. Dėl to dėl nurodytų priežasčių nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda ir paskelbimas apie ją viešai sukėlė kasatoriaus pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir lėmė jo dvasinius išgyvenimus, dalykinės reputacijos sumenkinimą, t. y. kasatorius patyrė rimtą neturtinę žalą.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ir dėl to nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas drausminių nuobaudų darbuotojams taikymo srityje yra suformavęs praktiką, kad drausminės atsakomybės sąlygų buvimą turi įrodinėti drausminę nuobaudą paskyręs subjektas. Atsakovas tokių įrodymų – nurodytų byloje įmonių finansinės ir ūkinės veiklos patikrinimo konkrečių dokumentų, kurie įrodytų auditoriaus veiksmus, pažeidžiančius galiojančius norminius aktus, pažeidimų formą ir dydį, nepateikė. Auditorės-kontrolierės ataskaita negali būti vertinama kaip pakankamas ir neginčijamas įrodymas, nes šios pagrindu negalima objektyviai nustatyti faktų pagrįstumo. Teismas preziumavo, kad išvadą dėl pažeidimo priėmė savo sritį išmanantys AKKK specialistai ir nereikalavo atsakovo pateikti dokumentų, įrodančių pažeidimo faktą. Teismas šių aplinkybių nevertino, todėl pažeidė CPK 185 ir 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas normas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pažeidimų padarymo faktas buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendime, kurio ieškovas neginčijo apeliacine tvarka, taip išreikšdamas sutikimą su teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos nustatytų aplinkybių. Atsakovas mano, kad pagal Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalį drausminė nuobauda gali būti skiriama padarius nereikšmingus ir nepakartotinius pažeidimus, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju drausminė nuobauda turi būti parenkama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą. Kadangi patikrinimo metu nustatyti ieškovo atlikto audito kokybės ir standartų pažeidimai nebuvo įvertinti kaip reikšmingi, tai AKKK nusprendė taikyti ne vieną iš Audito įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudų, bet šio straipsnio 1 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas už nereikšmingus ir pakartotinai nenustatytus pažeidimus. Skirtingai nuo administracinių ir baudžiamosios teisės sankcijų, Audito įstatymo 48 straipsnyje įtvirtintoms drausminėms nuobaudoms pirmiausia keliamas ne nubaudimo tikslas, bet prevencinis – užkirsti kelią galimiems reikšmingiems pažeidimams, galintiems padaryti didelę turtinę žalą audituojamų bendrovių akcininkams, kreditoriams. Prevencinius tikslus patvirtina ir tai, kad pirmiau nurodytame įstatyme neįtvirtinta piniginių nuobaudų ar kitokių kompensacinių nuobaudų. Be to, atsakovas pažymi, kad audito išvados pagrindinė tikslinė auditorija yra ne audituojama bendrovė, o tretieji asmenys – audituotos bendrovės akcininkai ir kreditoriai. Reikšmingų finansinės atskaitomybės pažeidimų atveju paprastai audituotos bendrovės ir jų akcininkai ir (ar) kreditorių interesai yra skirtingi, tad natūralu, kad pati bendrovė, jos administracija neteikia skundų dėl atliekamo audito nekokybiškumo.

Šalies argumentai

Nepagrįstas kasatoriaus reikalavimas, kad neturtinę žalą turi atlyginti Lietuvos audito rūmai, savarankiškas juridinis asmuo, veikiantis asociacijos pagrindu. AKKK yra savarankiškas tarpinstitucinis organas, formuojamas finansų ministro, ir narių daugumą jame sudaro valstybinių institucijų vadovai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad auditorius (ieškovas) pažeidė audito atlikimo standartus, tačiau dėl pažeidimų mažareikšmiškumo drausminė nuobauda jam netaikytina. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pažeidimo reikšmingumas yra svarbus įstatyme nustatytai drausminei nuobaudai parinkti, o ne sprendžiant dėl jos taikymo ar netaikymo; nuobauda paskirta kompetentingos institucijos, konstatavus pažeidimus.

V. Kasacinio skundo argumentai ir išaiškinimai.

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami Audito įstatymo nuostatų, reglamentuojančių drausminės nuobaudos skyrimo auditoriui, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už audito atlikimo kokybės, kitų paslaugų, standartų pažeidimus, atsižvelgiant į jų reikšmingumą, Audito kokybės kontrolės komitetas gali skirti auditoriui vieną iš šių nuobaudų – įspėjimą, papeikimą, papeikimą viešai apie tai paskelbiant Auditorių rūmų interneto tinklalapyje, nurodymą papildomai (nustatant valandų skaičių) kelti profesinę kvalifikaciją Auditorių rūmuose. Audito įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytos drausminių nuobaudų rūšys (teisė kreiptis į Auditorių garbės teismą iškelti auditoriui drausmės bylą, priimti sprendimą išbraukti audito įmonę iš audito įmonių sąrašo, nurodyti pakartotinai laikyti visus arba kai kuriuos kvalifikacinius auditoriaus egzaminus), kurias Audito kokybės kontrolės komitetas gali taikyti tik už reikšmingus arba pakartotinai nustatytus audito kokybės pažeidimus. Analizuojant ir aiškinant Audito įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų turinį dėl drausminės nuobaudos taikymo, darytina išvada, kad, taikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas už auditoriaus profesinės veiklos pažeidimus, būtina nustatyti, jog pažeidimas yra reikšmingas arba jis padarytas pakartotinai. Tuo tarpu drausminės nuobaudos, nurodytos straipsnio 1dalyje, gali būti taikomos esant neesminiams audito atlikimo kokybės, kitų paslaugų teikimo ar audito standartų pažeidimams. Šioje dalyje įtvirtinta nuostata „atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą“ yra kriterijus, kuriuo remiantis parenkama viena iš Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų drausminių nuobaudų. Norminiai aktai, reglamentuojantys auditorių ir audito įmonių veiklos kokybės priežiūrą (Auditorių ir audito įmonių veiklos kokybės kontrolės metodika, Auditorių ir audito įmonių veiklos kokybės tikrinimo rezultatų vertinimo metodika, nacionaliniai audito standartai ir kt.), nedetalizuoja auditorių veikloje konstatuotų pažeidimų, lemiančių drausminės nuobaudos skyrimą ir jos parinkimą, reikšmingumo. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., p. 651) sąvoka ,,reikšmingas“ apibūdinama kaip ,,turintis reikšmę, svarbus“. Teismų priimtuose sprendimuose konstatuota, kad kasatoriui drausminė nuobauda paskirta už nepakankamą audito įrodymų dokumentavimą bei neišsamų jų surinkimą (pvz., nesilaikoma 9 Standarto reikalavimų - nėra parengtų pakankamai detalių ir išsamių dokumentų, kurie parodytų auditoriaus atlikto audito apimtį ir bendrą audito vaizdą; įrodymai nedokumentuoti taip, kaip to reikalaujama 8 Standarte, jei kai kurios srities audito įrodymai yra rinkti, tai jie neapibendrinti, nenurodyta tikrinimo apimtis, neįvertinti patikrinimų rezultatai; nesilaikoma 17 Standarto reikalavimų – neatliktos procedūros, skirtos pakankamiems ir tinkamiems audito įrodymams apie vadovybės atliktus sandorius su susijusiomis šalimis gauti; nesilaikoma 23 Standarto reikalavimų - nedokumentuojamos audito procedūros ir pan.).

Audito įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nustatytos auditorių teisės ir pareigos. Atlikdamas auditą, auditorius privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais ir panašiai (Audito įstatymo 30 straipsnis). Nors Audito įstatyme, apibrėžiančiame auditorių teises, ir nustatyta, kad, atlikdamas auditą, auditorius turi teisę savarankiškai pasirinkti audito atlikimo procedūras, pasinaudodamas profesinėmis žiniomis bei patirtimi, tačiau tai neatleidžia auditoriaus nuo įstatyme įtvirtintos pareigos, atliekant auditą, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima sutikti su kasatoriaus argumentais, kad aptarti audito standartų pažeidimai laikytini nereikšmingais ir nesudarančiais Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo drausminei nuobaudai skirti. Auditorius turi kruopščiai atlikti savo profesines pareigas, siekdamas gauti svarius įrodymus savo nuomonei patvirtinti.

Drausmės pažeidimo objektas yra norminių teisės aktų reglamentuota audito atlikimo tvarka. Pažeisdamas šią tvarką, auditorius pažeidžia norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, jo elgesys tampa neteisėtas. Drausmės pažeidimo subjektyvusis požymis – asmens kaltė, kuri gali reikštis tyčiniais ar profesinio nerūpestingumo veiksmais. Paprastai drausmės pažeidimai padaromi dėl profesinio nerūpestingumo. Profesinio nerūpestingumo veiksmai – tai veiksmai, susiję su audito standartų ar (ir) kitų profesinės veiklos normų pažeidimu, sukėlusiu nuostolių tretiesiems asmenims; profesinės etikos pažeidimas; sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas ir kt. Profesinis nerūpestingumas vertintinas kaip veikimo būdas, neatitinkantis nustatytų profesinės veiklos reikalavimų. Teismų priimtuose sprendimuose konstatuota, kad kasatorius (auditorius) pažeidė audito atlikimo standartus dėl nepakankamo profesinio rūpestingumo. Jau buvo minėta, kad auditorius, atlikdamas auditą, turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais (Audito įstatymo 30 straipsnis). Norminių teisės aktų reglamentuotos audito atlikimo tvarkos pažeidimu daroma žala. Tai patvirtina ir vienas iš auditorių veiklos principų, įtvirtintų Audito įstatymo 4 straipsnyje, t. y. atsakomybė visuomenei. Pagal šį principą palaikant normalią verslo eigą, audito rezultatai gali būti naudojami kredito įstaigų, valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų, investuotojų, verslo ir finansų visuomenės ir kitų vartotojų, pasitikinčių auditorių objektyvumu ir sąžiningumu. Taigi pasitikėjimas lemia atsakomybę visuomenei. Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima sutikti su kasatoriaus teigimu, kad drausminė nuobauda buvo taikyta nenustačius drausminės atsakomybės pagrindų.

Auditoriaus veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas, atliekant auditą, negali būti vertinamas pagal tai, ar audituojamos įmonės administracija reiškia pretenzijas dėl atlikto audito. Pažymėtina, kad auditorius, vykdydamas savo profesines pareigas, turi atsižvelgti į teisėtus akcininkų, kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus. Tais atvejais, kai tikrinamoje finansinėje ataskaitoje auditorius randa nukrypimų nuo bendrųjų apskaitos principų, turi apie tai pranešti organams, atsakingiems už finansinių ataskaitų tvirtinimą, arba pateikti svarstyti stebėtojų tarybai. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į kasacinį skundą pateiktu argumentu, kad įmonės ir jos akcininkų, kreditorių interesai dėl atliekamo audito gali nesutapti, todėl audituotos bendrovės administracija gali neteikti skundų dėl atlikto audito kokybės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima sutikti su kasatoriaus argumentais, kad konstatuoti auditoriaus veikloje audito standartų pažeidimai nėra reikšmingi, nes negauta audituotų įmonių skundų dėl audito kokybės.

Be to, negalima sutikti ir su kitu kasatoriaus argumentu, kad, skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo prašyta jo pasiaiškinti. Byloje yra pateikti kasatoriaus (auditoriaus) komentarai dėl konstatuotų audito standartų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuota, kad Audito kokybės kontrolės komiteto posėdyje buvo aptarti auditorės–kontrolierės nustatyti pažeidimai, patvirtinta auditorės–kontrolierės išvada, nekoreguojant jos turinio. Nustatęs audito atlikimo kokybės pažeidimus, Audito kokybės kontrolės komitetas priima atitinkamus sprendimus ir skiria auditoriams įstatyme įtvirtintas drausmines nuobaudas (Audito įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visi posėdyje dalyvavę Audito kokybės kontrolės komiteto nariai patvirtino ieškovo veiklos patikrinimo ataskaitą ir vienbalsiai sutiko su drausminės nuobaudos, nurodytos Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje 2 punkte, t. y. papeikimo, kasatoriui skyrimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pažeidimų reikšmė neturėtų būti pagrindas visiškam pažeidėjo atleidimui nuo drausminės atsakomybės bei drausminė nuobauda panaikinta vien dėl to, kad nustatyti pažeidimai nėra esminiai, laikytina pagrįsta. Jau buvo minėta, kad nustačius, jog pažeidimas yra reikšmingas arba jis padarytas pakartotinai, gali būti skiriamos Audito įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos drausminės nuobaudos, kurios yra griežtesnės nei nurodytos 1 dalyje. Dėl to pagrįsta laikytina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nustatytiems faktams teisiškai reglamentuoti tinkamai taikė nurodytą teisės normą, kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nepaneigia šio teismo padarytų išvadų, todėl nurodytų argumentų pagrindu kasacinis skundas negali būti tenkinamas (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Pažeidimo faktui konstatuoti yra surinkta pakankamai duomenų, juos konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje yra dokumentas, kuriame ieškovas pripažino pagrįsta auditorės–kontrolierės pastabą apie tai, kad auditoriaus išvada buvo parengta neatsižvelgiant į 13 Standarto 11 ir 14 straipsnių reikalavimus. Dėl to negalima sutikti su kasatoriaus teigimu, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, nenustatė pažeidimo fakto, o tik konstatavo, jog vadovaujasi Audito kokybės kontrolės komiteto išvadomis. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas drausmės pažeidimo sudėtį konstatavo tinkamai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad faktai kiekvienoje byloje nustatomi tokia apimtimi, kiek yra būtina spręsti dėl teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykius, taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl drausminės atsakomybės sąlygų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-1388/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-657/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-164/2005 ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, konstatavus drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą, šioje byloje nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl neturtinės žalos atlyginimo teisės taikymo aspektu, nes ieškovas prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo. Tuo tarpu nuobauda nepripažinta neteisėta.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų skundžiamam apeliacinės instancijos teismo sprendimui naikinti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai Audito kokybės kontrolės komitetas prie Lietuvos auditorių rūmų ir Lietuvos auditorių rūmai pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą ir prašė priteisti išlaidas, turėtas ruošiant procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia, nes nepateikti įrodymai apie turėtas išlaidas ir jų dydį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas LevickisJanina JanuškienėČeslovas Jokūbauskas