- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-387-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. D. (A. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei M. D. dėl susitarimo pirkti privatizuojamą butą ir buto pirkimo?pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei nuosavybės teisės į ½ dalį buto pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti iš dalies negaliojančiu 1991-11-07 susitarimą pirkti privatizuojamą butą, (duomenys neskelbtini), ir 1992-06-26 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir Klaipėdos miesto valdybos, dėl ½ dalies buto (duomenys neskelbtini) pirkimo?pardavimo, pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini). Teigia, jog pasirašant minėtus susitarimą ir sutartį buvo apgautas, todėl šie sandoriai pripažintini negaliojančiais.
2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo A. D. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad yra įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-19 sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš šio teismo sprendimo matyti, kad ginčo butas yra pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe, ieškovas ieškinyje pareiškė tapatų reikalavimą, nurodė tokias pačias aplinkybes. Konstatavo, jog šio ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas reikštų įsiteisėjusio ir res judicata galią turinčio teismo sprendimo pripažinti ginčo butą asmenine atsakovės nuosavybe revizavimą ir pakeitimą, todėl ieškinį priimti atsisakė.
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ? ieškinį priimti. Nurodo, kad teismas neteisingai nusprendė, kad teisme jau yra išnagrinėtas ginčas tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Teigia, kad ieškinio reikalavimas nėra tapatus, nes ieškovas prašo pripažinti teisę privatizuoti butą, kuri yra pažeista, o 2007-10-19 sprendimu padalytas santuokoje įgytas turtas. Pažymi, kad ieškinio pagrindu nurodytos naujos aplinkybės, dėl kurių nebuvo pasisakyta, be to, skirtingas ieškinių teisinis pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-19 sprendimu yra nutraukta apelianto A. D. ir atsakovės M. D. santuoka, atsakovei pripažinta asmeninė nuosavybė į butą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-17 nutartimi 2007-10-19 sprendimas paliktas nepakeistas, todėl šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, įgijęs res judicata galią, t. y. šalims tapo privalomas (CPK 279 str.).
Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa šalims privalomas. Be to, teismo sprendimas įgyja nenuginčijamumo savybę, su kuria glaudžiai susijusi kita įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė – išimtinumas. Išimtinumas suprantamas kaip draudimas teismui kada nors nagrinėti tapatų ginčą, pareikštą tapatų ieškinį teismas turi atsisakyti priimti (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartyje padaryta išvada, kad ieškovo pareikštas ieškinys tapatus prieš tai pareikštam pagal visus tris ieškinių tapatumo kriterijus: šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad tiek 2007-10-19 išnagrinėtoje byloje, tiek pareikštame ieškinyje ieškovas kaip ieškinio pagrindą nurodo tas pačias aplinkybes, susijusias su buto privatizavimu, kurios buvo įvertintos 2007-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-17 nutartyje. Dėl šios priežasties aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra prejudicinės (CPK 182 str. 2 p.), o sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.). Šioje jau išnagrinėtoje byloje buvo analizuojamos visos ieškovo minimos aplinkybės dėl ginčo buto padalijimo visais pagrindais, t. y. kaip santuokoje įgyto turto per privatizavimo procesą. Konstatavus, kad butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, buvo išanalizuotos jo privatizavimo per ieškovą, kaip privatizavimo proceso subjektą, aplinkybės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio dalykas išlieka tapatus ir tada, jeigu pasikeičia tik ieškinio reikalavimo dydis, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog jis prašo pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalis buto, o ne į 47/100 dalis ir dėl šios priežasties ieškiniai nelaikytini tapačiais. Ginčo objekto ? dviejų kambarių buto ? atžvilgiu ½ ir 47/100 buto dalys yra faktiškai tos pačios dalys, dalijant šį daiktą natūra. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu 1991-11-07 susitarimą ir 1992-06-26 pirkimo?pardavimo sutartį, nekeičia ginčo materialiojo teisinio santykio, esančio teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdo, nes ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo esmė yra nuosavybės teisės į ginčo butą pripažinimas. 2007-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime buvo pasisakyta dėl ieškovo teisės privatizuoti ginčo butą, todėl kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo motyvas, kad šis ieškinio reikalavimas yra naujas.
Atsižvelgus į tai darytina išvada, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Apeliantui išaiškintina, kad įstatymas numato tik du įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo būdus, t. y. įsiteisėję teismo sprendimai gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka (CPK 340 str.), be to, numatyta proceso atnaujinimo galimybė (CPK 365, 366 str.). Todėl apeliantui manant, kad jo procesinės teisės pažeistos, ir esant įstatymo numatytiems pagrindams, jis turi teisę pasinaudoti minėtomis įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.