Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. B. gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui dešimčiai dienų, skaičiuojant jį nuo 2012 m. liepos 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą, t.y.: 2008 m. gegužės - birželio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, S. N. ir S. J. surinko informaciją apie kolekcininko An. B. turimą didelės vertės ikonų kolekciją, palenkė jį, Ar. B. ir R. B. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą t.y. pasiūlė pastariesiems pagrobti iš An. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ikonų kolekciją. Po to S. N. palenkė L. E. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t.y. pasiūlė pagrobti iš An. B. namų turimą didelės vertės ikonų kolekciją, suteikti informaciją apie An. B. buvimo vietą, suteikti informaciją apie ikonų kolekcijos išsidėstymą name (duomenys neskelbtini), nustatyti ikonų kolekcijos vertę bei įvykdžius plėšimą realizuoti pagrobtus daiktus. Po to, kai N. G. , Ar. B. , R. B. ir L. E. sutiko dalyvauti S. N. ir S. J. nurodytame plėšime, organizuotos grupės nariai - S. N. , S. J. , N. G. , Ar. B. , L. E. ir R. B. nutarė organizuoti plėšimą, t.y. surinkti informaciją apie An. B. ir kartu (duomenys neskelbtini) gyvenančius J. B. , Ae. B. ir O. B. , t.y. jų gyvenimo būdus bei įpročius, ikonų kolekcijos išsidėstymo schemą, kitų vertingų daiktų buvimo vietą, o remiantis surinkta informacija, parengti plėšimo planą bei įgyti nusikaltimo priemones. Po to, šio nusikalstamo plano įgyvendinimui organizuotos grupės nariai įgijo žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius ir, stebėdami namą (duomenys neskelbtini) ir jame gyvenančius An. B. , J. B. , Ae. B. ir O. B. , surinko informaciją apie pastarųjų įpročius, gyvenimo būdą, vykimo į namus ir iš namų maršrutus, naudojamus automobilius. Tęsdami nusikalstamą veiką, gavę duomenų iš L. E. , kad An. B. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, N. G. , S. N. , S. J. , Ar. B. ir R. B. parengė detalų plėšimo planą, t.y. nutarė panaudojant policijos pareigūno uniformą ir baltos spalvos mikroautobusą su skiriamąja žalia juosta pasisavinti valstybės tarnautojo vardą, sustabdyti automobilį, kurį vairuos O. B. , ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, pagrobti namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, kuriuo pasinaudojus įsibrauti į namą, esantį (duomenys neskelbtini), palaužti name esančių asmenų pasipriešinimą ir pagrobti An. B. ir J. B. priklausančią ikonų kolekciją. Po to, vykdant plėšimo planą 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, N. G. , S. N. , S. J. , Ar. B. , R. B. ir L. E. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonėmis, ryšio priemonių šaukimais, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B. . Nusikalstamos veikos padarymo vietoje laukė apie dvi valandas, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. , nurodytu maršrutu nepravažiavo.

Po kelių dienų, 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, N. G. , S. N. , S. J. , Ar. B. , R. B. ir L. E. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasiskyrę ryšio priemonių šaukimais, pasidalinę vaidmenimis ir užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, L. E. užėmė vietą miškelyje šalia kelio prie S. K. gatvės, iš kur turėjo pranešti apie atvažiuojantį policijos patrulių automobilį. Nusikalstamos veikos padarymo vietoje laukė apie dvi valandas, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. , nurodytu maršrutu nepravažiavo.

Praėjus maždaug savaitei laiko, 2008 metų rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, N. G. , S. N. , S. J. , Ar. B. , L. E. ir jis, A. B. , kurį S. J. palenkė dalyvauti organizuotoje grupėje darant nusikalstamas veikas, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasiskyrę ryšio priemonių šaukimais, pasidalinę vaidmenimis ir užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B. . Nusikalstamos veikos padarymo vietoje laukė apie pusantros valandos, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nurodytu maršrutu nepravažiavo.

Maždaug po savaitės, 2008 metų spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. , N. G. ir L. E. , R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į Antakalnio mikrorajoną, miške, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasiskyrę ryšio priemonių šaukimais, pasidalinę vaidmenimis, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B. . Tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir organizuotos grupės narių valios, nes L. E. savanoriškai atsisakė tęsti nusikalstamą veiką, taip pat dėl to, kad automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nurodytu maršrutu nepravažiavo.

2008 metų spalio mėn. 9 d. apie 22.00 val. L. E. ir R. B. nedalyvaujant nusikalstamos veikos padaryme, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir N. G. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, šalia požeminių garažų (duomenys neskelbtini), iš anksto pasiskirstė konkrečius vaidmenis. Po to, mikroautobusu „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Jis su kitais organizuotos grupės nariais priklijavo ant baltos spalvos mikroautobuso „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šono ir galo skiriamąją žalią lipnią juostą, pasidalino radijo stotelėmis, po to S. N. persirengė policijos pareigūno uniforma bei priklijavo ūsus. S. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir laukė atvažiuojančio automobilio „Volvo C 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. B. . Jis, Ar. B. ir N. G. stebėjo aplinką, kad neatvyktų policijos darbuotojai bei pašaliniai asmenys. 2008 metų spalio mėn. 10 d. apie 0.30 val. O. B. , automobiliu „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, S. J. apie tai per radijo stotelę pranešė plėšimo dalyviams. Po S. J. perspėjimo, S. N. , apsirengęs policijos pareigūno uniforma, sustabdė automobilį, prisistatydamas policijos pareigūnu. Panaudojant O. B. atžvilgiu fizinį smurtą - trenkė nukentėjusiajam į nugarą, uždėjo antrankius ir tokiu būdu atėmė O. B. galimybę priešintis. Tęsdami nusikalstamą veiką, jis, S. N. , N. G. ir Ar. B. apvyniojo O. B. veidą ir kojas lipnia juosta; panaudojo fizinį smurtą - trenkė du kartus į įvairias kūno vietas bei patalpino į automobilio bagažinę, neteisėtai atimdami O. B. laisvę, pagrobė svetimą turtą - automobilį „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to jis su S. N. , N. G. ir Ar. B. nuvežė nukentėjusįjį automobiliu „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 100 metrų neasfaltuotu keliu; po to ištraukė iš bagažinės O. B. ir pastarojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - trenkė ne mažiau dešimt smūgių per kojas ir kitas kūno vietas, sukiojo rankų pirštus, tuo bendrai padarydami - kairės rankos 1 ir 4 pirštų raiščių patempimus, paviršinius nubrozdinimus abiejų riešų srityse, kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinėje abipus, pilvo sienoje, kairės pažasties srityje, dešinio kelio ir blauzdos išoriniame paviršiuje, spaudė pirštais nukentėjusiojo akis, bei apipylė O. B. skysčiu panašiu į benziną, grasino padegti, jeigu šis nepapasakos, kas yra name, kur name yra seifas, pinigai, šaunamasis ginklas, ar įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, signalizacija bei kaip patenkama į namus. Gavę plėšimo padarymui būtiną informaciją bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, N. G. patalpino O. B. į automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, o jis, S. N. , S. J. ir Ar. B. panaudojo pagrobtą garažo durų pultą ir apie 2.30 val. įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką jis, S. N. , S. J. ir Ar. B. panaudojo J. B. ir Ae. B. atžvilgiu šaunamuosius ginklus - tyrimo metu nenustatytus ne mažiau kaip du pistoletus ir fizinį smurtą - trenkė Ae. B. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį bei į dešinę koją, tuo padarydami kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, surišo J. B. ir Ae. B. . Po to, apie 03.00 val. N. G. automobiliu „Volvo C70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namą (duomenys neskelbtini) atvežė automobilio bagažinėje laikomą ir surištą O. B. . Nukentėjusįjį N. G. nunešė į minėto namo kambarį, kuriame buvo saugomi Janina ir Ae. B. . Tokiu būdu jis ir kiti organizuotos grupės nariai neteisėtai atėmė O. B. , J. B. ir Ae. B. laisvę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir N. G. , veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai atėmė J. B. , Ae. B. ir O. B. laisvę ir galimybę priešintis, panaudojo fizinį ir psichinį smurtą ir iš namo (duomenys neskelbtini), pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei didelės vertės svetimą turtą: An. B. ir J. B. priklausančią 272 ikonų kolekciją, 21 juvelyrinį dirbinį, sidabrinius gaminius: du indų rinkinius, rašalinę, du padėklus, tris cukraines, dvi taures, dėžutę tabakui, bronzinę figūrėlę, du porcelianinius puodelius, auksinę dėžutę tabakui, Šv. Valdimiro 1782 metų auksinį ordiną, penkis jubiliejinius medalius, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde, tris vyno butelius, metalinį pakabuką, medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos”, 10 149,5 Lt grynųjų pinigų, fotoaparatą „Casio”, mobilaus ryšio telefoną Nokia E 65, du kompiuterius, šaunamąjį ginklą - pistoletą „Beretta 84 F” Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem apkabom ir 24 šoviniais, bendrai padarydami 9 939 642,40 Lt turtinę žalą.

Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn. 10 d. apie 06.00 val. miško masyve, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir N. G. , turint tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus, padegė degiu skysčiu automobilio „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, ir tokiu būdu sugadino An. B. ir J. B. priklausantį automobilį „Volvo C70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai padarydami 4 000 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. 2010 m. sausio 5 d. prokuroro nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2010 m. spalio 22 d. A. B. buvo sulaikytas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi jam nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, kuris vėliau buvo tęsiamas iki 2012 m. liepos 22 d.

Skundžiamoje 2012 m. birželio 7 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. B. apygardos teismas pratęsė dar vienam mėnesiui ir dešimčiai dienų.

Kaltinamojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas 2011-02-21 ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kur ir vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių priežasčių byla perduota iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, kur bylą nagrinėjo teisėja Nijolė Sušinskienė, tačiau, jai pakeitus darbo vietą, byla perduota nagrinėti iš naujo kitam teisėjui, o suėmimo terminas vėl tęsiamas. Visos šios aplinkybės, gynėjo nuomone, rodo, kad tokiu būdu yra šiurkščiai pažeidžiamas teisėtumo principas. Juo labiau, kad suėmimo termino pratęsimas grindžiamas vien tik inkriminuojamų veikų sunkumu. Dėl neleistinumo vadovautis vien tik tokiu pagrindu yra pasisakęs ir Europos žmogaus teisių teismas 2000-07-31 sprendime byloje „Jėčius prieš Lietuvą”, konstatuodamas, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 str. 3 d. nuostatos, nes žmogus „...turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu”. Teismas pažymėjo, kad nusikaltimo sunkumas „...iš pradžių galėjo pateisinti jo suėmimą, bet jis negalėjo būti „reikšmingas ir pakankamas” pagrindas laikyti jį suimtą 18 mėn.” (sprendimo 94 punktas).

Teismo posėdyje kaltinamasis A. B. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė kaltinamojo A. B. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. gynėjo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos, apžiūros, slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant kaltinamojo dalyvavimą procese ir neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apygardos teismas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Bylos duomenimis, A. B. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, dvi iš kurių baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jų padarymą numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog, priešingai nei savo skunde teigia kaltinamojo gynėjas, apygardos teismas minėtu pagrindu pratęsdamas A. B. suėmimo terminą vertino ne tik inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ne mažiau reikšmingos tos aplinkybės, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, praeityje ne kartą buvo nusikaltęs, iki suėmimo niekur nedirbo. Be to, nusikaltimais, kurių padarymu kaltinamas A. B. , nukentėjusiesiems buvo padaryta itin didelė – 9 943 642,40 Lt turtinė žala, pagrobtas itin didelės vertės turtas iki šiol nėra surastas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. B. , suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 str. 1 d. 1 p.).

BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. B. kaltinamas padaręs penkis tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, veikdamas organizuotoje grupėje. Dvi iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ir yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Bylos duomenimis, A. B. praeityje ne kartą buvo teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei bei už nusikaltimą prieš asmenį, naujus nusikaltimus kaltinamas padaręs turėdamas neišnykusį teistumą. Tai kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir, priešingai nei skunde teigia gynėjas, rodo jo polinkį daryti nusikaltimus. Be to, A. B. iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis A. B. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kad A. B. yra jauno amžiaus, turi neįgalią motiną, šeimą, gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti, o paskirta kardomoji priemonė neigiamai paveiks kaltinamojo socialinius ryšius, yra svarbūs svarstant suėmimo termino pratęsimo klausimą, tačiau, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, negali būti vertinami kaip išimtiniai bei prioritetiniai, paneigiantys būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą, ir negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Tokiu pagrindu negali būti ir ta aplinkybė, jog A. B. turi sveikatos problemų, susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu. Juolab, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, suimtiems asmenimis turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, nustatyta tvarka gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas A. B. pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kardomoji priemonė asmeniui skiriama konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl šiuo atveju nėra reikšmingas kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, kad A. B. nebuvo pažeidęs ankstesnėse baudžiamosiose bylose jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų.

Nepagrįstas gynėjo skundo argumentas, jog šioje byloje pažeidžiamas teisėtumo principas. Byloje nėra jokių duomenų, kad teisminis bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ši byla buvo pradėta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, vėliau, siekiant užtikrinti nešališką baudžiamosios bylos nagrinėjimą, motyvuota Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo perduota iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Šiame teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai pakeitus darbo vietą, šią bylą iš naujo pradėjo nagrinėti kitas teisėjas, kaip tai numato baudžiamojo proceso įstatymas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme vyko pakankamai intensyviai, paskutiniu metu bylos nagrinėjimas buvo atidedamas dėl vieno iš kaltinamųjų ligos, šiuo metu iš anksto yra numatytos kelios teisiamojo posėdžio datos. Taigi, visos šios aplinkybės rodo, jog šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis pratęsti kaltinamojo A. B. suėmimo terminą pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo A. B. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.