Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje mažosios bendrijos (toliau ir – MB) (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G., būdamas MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo (duomenys neskelbtini), žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, neinicijavo MB (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso ir nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos MB (duomenys neskelbtini) iškėlimo.

Šiais savo veiksmais T. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. posėdį niekas iš proceso dalyvių neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šaukimas buvo siunčiamas el. paštu, 2024 m. vasario 22 d. T. G. el. paštu informavo, kad šaukimą gavo (b. l. 21-22). Iš administracinėn atsakomybei traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas tinkamai ir laiku pranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau administracinėn atsakomybei traukiamam asmeniui neatvykus į teismo posėdį, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 3 dalis).

Iš VMI pareiškimo ir kartu su juo pateiktų priedų matyti, kad Bendrija yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 14 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 24 045,61 EUR. Įsiskolinimas susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, taip pat dėl paskirtos baudos: 1) pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) nepriemoka susidariusi nuo 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. balandžio 24 d. patikslinus PVM deklaraciją už 2022 m. gegužės mėn.; 2) gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka yra susidariusi nuo 2023 m. balandžio 17 d., 2023 m. balandžio 16 d. pateikus GPM deklaraciją už 2023 m. kovo mėn.; baudos už kitų įstatymų pažeidimus nepriemoka yra susidariusi nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d.

Siekiant iš Bendrijos išieškoti mokestinę nepriemoką, jos atžvilgiu laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2023 m. spalio mėn. taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu, t. y. 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. spalio 13 d. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai, įsiskolinimas nebuvo ir nėra padengtas. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrijos vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra.

VMI teigimu, Bendrijos vadovui T. G. apie Bendrijos nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma gavus VMI 2023 m. gegužės 2 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nuo Bendrijos įsteigimo (duomenys neskelbtini) Bendrija turėjo vieną ir tą patį vadovą, taigi Bendrija tapo nemokia jam vadovaujant, tačiau jis, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrijai, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai nesikreipė, ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš MB (duomenys neskelbtini) turto paaiškėjo, kad įmonė jokio turto neturi. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, šią procedūrą tik 2023 m. lapkričio 6 d. inicijavo VSDFV. Minėta, kad Bendrijos vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo buvo T. G., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau jis ignoravo Bendrijos nemokumą. Taigi žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl MB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrijai iškėlimo nesikreipė. Taigi T. G. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų byloje faktų, teismas sprendžia, kad T. G. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 EUR.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. G. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, neatliko jokių veiksmų tam, kad šis įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad T. G. baustas už administracinius nusižengimus nuo 2019 m. birželio 24 d. daugiau kaip 50 kartų (įvairiose srityse, nuo KET pažeidimų iki nelegalaus darbo (ANK 95 straipsnio 1 dalis)). Baudų nesumoka. Paskirtos administracinės nuobaudos galioja.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas taip pat įvertina T. G. asmenybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna pajamas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – neteistas.

Atsižvelgiant aukščiau aptartų aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, nustatytas bylos aplinkybes, T. G. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda – 1 400 EUR. Teismo vertinimu, ši administracinė nuobauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti T. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.