Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieškovei S. Š. ir jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,

viešame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti ją R. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. spalio 6 d., gyvenusio adresu (duomenys neskelbtini) šeimos nariu ir įpareigoti atsakovus Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir UAB „Jonavos paslaugos" sudaryti su ja neterminuotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo reikalavimą ir prašė UAB „Jonavos paslaugos" nelaikyti atsakove byloje.

Ieškinyje nurodė, kad su R. D. gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį daugiau kaip 20 metų ir buvo jo šeimos nariu. Jis buvo invalidas ir be jos pagalbos ir rūpesčio nepajėgė savimi pasirūpinti. Be kitų ligų, jis silpnai matė, o gyvenimo pabaigoje iš vis apako. Ji ne tik rūpinosi invalidu sugyventiniu, bet ir mokėjo visus buto ir kitus mokesčius. R. dėl savo negalios negalėjo nueiti ir deklaruoti arba duoti sutikimą jai prisideklaruoti jų gyvenamojoje vietoje. Pati to padaryti negalėjo, nes jai buvo paaiškinta, kad ji nėra R. sutuoktinė ir liepė ateiti kai sudarys su juo santuoką. Visuose dokumentuose jos gyvenamoji vieta yra nurodyta kur faktiškai gyveno – (Duomenys neskelbtini). Butas nebuvo privatizuotas ir priklauso Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Po R. D. mirties ji ir toliau naudojasi šiuo butu, moka mokesčius už butą (b.l.2-4).

Ieškovė S. Š. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad R. D. buvo buto nuomininkas, jie bute gyveno nepertraukiamai. Gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, gyveno iš jų abiejų gaunamų pajamų, iš R. D. pašalpos ir jos darbinių pajamų. Savivaldybė nesutiko jos deklaruoti bute R. D. esant gyvam, nes skirtinga pavardė. Kreipėsi po sugyventinio mirties dėl sutarties su ja sudarymo, bet jai buvo paaiškinta, kad negalima.

Atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažįsta, kad ieškovė įrodė, jog gyveno bute nurodytą laiką su nuomininku R. D., mokesčiai už butą mokami ir toliau. Ieškovė kreipėsi po jo mirties į savivaldybę ir jai buvo patarta kreiptis į teismą, nes kitu būdu savo teisės įgyvendinti negalėjo. Sutinka, kad ieškovė būtų pripažinta mirusio R. D. šeimos nariu. Tačiau prieštarauja bylinėjimosi išlaidų priteisimui.

Ieškinys tenkintinas.

Šalių parodymais ir byloje esančiais įrodymais Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.0114566, mirties liudijimais (b.l.7-9) nustatyta, jog R. D. buvo neįgalus (35 proc. darbingas), gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ir namuose 2015-10-06 buvo rastas miręs. Ieškovės S. Š. pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ji ir po R. D. mirties moka mokesčius už šį butą (b.l.10-11), nekilnojamojo registruoto turto ji neturi. Pagrįsdama ieškinį ieškovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog gyvendama su R. D. ji dirbo UAB „(Duomenys neskelbtini)“, Jonavos m. seniūnijoje, UAB „(Duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.14-21), turėjo pajamų ir savo lėšomis prisidėjo prie bendro ūkio bei buto išlaikymo. Ieškovė pati turi sveikatos problemų, jai nustatyti darbo sąlygų apribojimai (b.l.22-23,26). Kauno apygardos prokuratūros raštas, adresuotas S. Š. adresu (Duomenys neskelbtini), ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. Š. gyveno kartu su R. D. kaip sugyventiniai jo bute (b.l.24-25). Jonavos rajono savivaldybės 2016-02-10 administracijos raštas S. Š. patvirtina, kad ieškovė kreipėsi dėl nuomos sutarties su ja sudarymo, tačiau jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą (b.l.28). UAB „Jonavos paslaugos“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad R. D. 1990-01-29 buvo išduotas orderis Nr.9 p, leidžiant jam apsigyventi vieno kambario bute, adresu (Duomenys neskelbtini), kuriame R. D. buvo registruotas kaip vienas asmuo (b.l.34-35), mokesčiai už butą mokami iki šiol (b.l.36-37).

Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.

Pagal Civilinio kodekso 6.588 str. 2 d. prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami jų sutuoktiniai (sugyventiniai) jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Tai reiškia, kad nuomininko sugyventiniui norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį. Tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku sugyventinis įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka (CK 6.588 str. 5 d.), nes valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę jo nuomojamoje patalpoje apgyvendinti savo sutuoktinį (sugyventinį) (CK 6.590 str. 2 d.). Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ją mirusio sugyventinio R. D., buto adresu (Duomenys neskelbtini), nuomininko, šeimos nariu, kadangi apie 20 metų gyveno kartu su R. D. jo bute, vedė bendrą ūkį ir mokėjo visus mokesčius. Atsakovė - Jonavos rajono savivaldybės administracija pripažįsta ieškovę įrodžius aplinkybes, jog ji su R. D. gyveno nuomojamame bute ir jį išlaikius, todėl ieškiniui neprieštarauja.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1, 2 d.). Be to, gyvenamosios vietos deklaravimas viešame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str.1 d.), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje R.Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-152/2011). Nors ieškovė gyvenamąją vietą deklaravo (Duomenys neskelbtini), tačiau pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja faktiškai gyveno adresu (Duomenys neskelbtini), su R. D. ir po jo mirties liko ten gyventi.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių parodymus pripažintina, kad pareiškėja S. Š. gyveno kartu su sugyventiniu R. D., jo nuomojamame bute, adresu (Duomenys neskelbtini) ir bendrai vedė namų ūkį. Mirus buto nuomininkui R. D., ieškovė vykdo nuomininko pareigas, gyvena minėtame bute, naudoja jį pagal paskirtį, moka su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, tvarko ir jį prižiūri (CK 6.584 str. 1 d., b.l.10, 36-37). Ieškovės pateiktais dokumentais nustatyta, kad po sugyventinio mirties ji savalaikiai kreipėsi į Jonavos r. savivaldybės administraciją dėl buto nuomos sutarties sudarymo, tačiau 2016-02-10 savivaldybės administracijos raštu jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, kad dėl aplinkybių, jog ji gyveno su nuomininku ir vedė su bendrą ūkį nustatymo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas pripažinti ją gyvenamosios patalpos, esančios (Duomenys neskelbtini), buvusio nuomininko R. D. šeimos nariu, tenkintinas. Atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį pradinės nuomos sutarties (1990 m.) sąlygomis.

Už ieškinio reikalavimą mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. pagrindu. Byloje priskaičiuota 3,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. valstybei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl ieškovei S. Š. suteiktos teisinės pagalbos išlaidų - 111,17 Eur priteisimo valstybės naudai (b.l.64). Vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

LR CPK 96 str. 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo mechanizmą nagrinėjamoje byloje, atsižvelgia į tą aplinkybę, kad būtent ieškovė nepateisinamai ilgą laiko tarpą (20 metų) nepasirūpino tinkamu dokumentų sutvarkymu sugyventiniui esant gyvam. Duomenų, kad atsakovė savo veiksmais būtų įtakojusi kilusios teisinės situacijos susidarymą, nėra. Taigi, konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nebūtų teisinga, kad ieškovei nepateisinamai ilgai delsus įteisinti savo gyvenimą socialiniame būste, atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo gultų būtent ant atsakovės, Jonavos rajono savivaldybės administracijos, pečių. Be kita ko, įvertintina ir tai, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu, atsakovė ieškinį pripažino, dėl to byla buvo išnagrinėta per pirmąjį teismo posėdį. Taigi, atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo mechanizmą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (LR CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti pareiškėją S. Š. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininko R. D., mirusio 2015 m. spalio 6 d., šeimos nariu.

Įpareigoti Jonavos rajono savivaldybę sudaryti su ieškove S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį pradinės nuomos sutarties (1990 m.) sąlygomis.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.