Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-97-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
1S-97-327/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00168-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas (pirm.), Valdas Vitunskas
Nuteistasis
I. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-97-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00168-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svet­la­nos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. (I. B.) skun­dą dėl Kauno apy­linkės teismo Kai­šia­do­rių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pra­vieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Ko­mi­si­ja) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. B. nuteistas 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 – iki 1 metų lais­vės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme – paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuos­prendžiu pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis, va­do­vau­jantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį skirta 2 metų laisvės atė­mimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 iki 1 metų 6 mė­nesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė su­ben­drin­ta su 2015 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme – ga­lu­ti­nė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apy­gardos teis­mo nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta 66 MGL bauda BK 64 straipsnio tvarka subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. ge­gužės 6 d. nuosprendžiu – paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 2 d., pabaiga – 2018 m. rugsėjo 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 mėnesiai 16 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Nuteistasis I. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teis­mo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą tai­kyti jam lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įstaigos. Skunde nurodo, kad BVK numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio pa­lei­dimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Nuteistojo rizika vidutinė, todėl sudaro pagrindą jam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo tei­gimu, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Komisijos nutarimas negali būti kves­tionuojamas. Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistasis bausmę atlieka besargybos būryje, dirba, yra skatintas, nebaustas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio elgesio rizika sumažėjo. Papildomai pa­žymėta, jog šį mėnesį dar kartą buvo paskatintas už gerą darbą. Nei nukentėjusieji, nei prokuroras prieštaravimų dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nėra pa­tei­kę. Nuteistojo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka beša­liškumo kriterijų teisės aktuose išreikštos įstatymų leidėjo valios, viešojo intereso ir teismų praktikos, diskriminuoja nuteistąjį, t. y. pažeidžia jo absoliučią konstitucinę ir žmogaus teisę į teisingą teismą. Skunde remiamasi Kauno apygardos teismo praktika ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Dėl lygtinio paleidimo taikymo, kuria, nuteistojo teigimui, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vadovautis yra privaloma. Nuteistasis nesutinka su teismo motyvais dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Nurodo, kad buvo tik svarstytas, tačiau nuobauda skirta nebuvo. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nevertino nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taigi buvo šališkas ir neob­jektyvus. Nuteistasis pažymi, jog yra atlikęs ne 1/3, kaip teigiama skundžiamoje nu­tar­tyje, o 2/3 bausmės dalies, kuri negali būti laikoma per trumpa, taigi teismas klaidingai įvertino faktines aplinkybes. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atė­mimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos ko­misijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusi­kals­ta­mo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, įs­ta­ty­mų leidėjas lyg­tinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiek­vie­nam nu­teis­tajam, vyk­dan­čiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nu­teistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nuro­dy­tus reikalavimus ir yra pa­kan­kamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nu­teistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įver­tinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nu­tarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. B. yra at­li­kęs mi­ni­malią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nu­teistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio pa­lei­di­mo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra.Nustatyta nu­teistojo pa­kar­totinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (47 balai pagal „OASys“ metodiką) ir šiek tiek sumažėjusi (ankstesnio vertinimo metu – 54 balai), tačiau sumažėjo tik septyniais balais, t. y. labai neženkliai ir vis tiek išlieka vidutinė. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Res­publikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors nuteistasis I. B. vykdo individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytas priemones, šiuo atveju abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir jo pa­žanga mažinant pakar­to­ti­nio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra tie­siogiai susijusi su jo nusikalstamumu, jam įtakos turėjo socialinės grupės, nuteistasis pir­me­ny­bę teikia veiksmui, o ne planavimui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą pažeidė nus­ta­tytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybė, kad nuteistajam už pažeidimą nebuvo paskirta nuobauda, nepašalina fakto, kad pažeidimas buvo padarytas. Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia kons­ta­tuoti aki­vaiz­džios pažangos ma­ži­nant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atė­mi­mo baus­mės sąlygas taikant lyg­tinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukš­tesniojo teis­mo manymu, toks spren­dimas tik paneigtų baudžia­mosios teisės esmę ir paskirtį, su­formuotų nebau­džiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog I. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atlikdamas bausmę pataisos namuose skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, tačiau pažymėtina, jog paskatinimai skirti tik artėjant terminui, kada ga­lė­tų būti taikomas lygtinis paleidimas. Visa tai šiuo metu kelia abejonių nuteistojo nuoširdumu ir jo elgesio pokyčių realumu.Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tary­bos rekomendacijomis, Kauno apygardos teismo praktika, pažeidė jo teises ir jį diskriminavo, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lyg­ti­nio paleidimo taikymo atvejis yra in­di­vi­­dua­lus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skun­dus dėl Komisijos nutarimų, priima spren­­di­mus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikš­mingų aplinkybių. Komisija ir teis­mai, ver­tindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įka­li­ni­mo įstaigos, vadovaujasi tik įsta­ty­muo­se nu­rodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl skundo argumentai dėl atliktos bausmės dalies – nenagrinėjami. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija, net ir įvertinusi visus I. B. skunde nurodytus teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, sutinka su apylinkės teismo nutartyje pa­da­ryta išvada, kad šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pa­grin­do tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuo­me­nei pri­im­tinu būdu. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, pa­lie­kama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. B. (I. B.) skundą atmesti ir Kauno apy­lin­kės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas