- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-97-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00168-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas (pirm.), Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- I. B.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. (I. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. B. nuteistas 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 – iki 1 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme – paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta 66 MGL bauda BK 64 straipsnio tvarka subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu – paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 2 d., pabaiga – 2018 m. rugsėjo 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 mėnesiai 16 dienų (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Nuteistasis I. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad BVK numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Nuteistojo rizika vidutinė, todėl sudaro pagrindą jam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Komisijos nutarimas negali būti kvestionuojamas. Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistasis bausmę atlieka besargybos būryje, dirba, yra skatintas, nebaustas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio elgesio rizika sumažėjo. Papildomai pažymėta, jog šį mėnesį dar kartą buvo paskatintas už gerą darbą. Nei nukentėjusieji, nei prokuroras prieštaravimų dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nėra pateikę. Nuteistojo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka bešališkumo kriterijų teisės aktuose išreikštos įstatymų leidėjo valios, viešojo intereso ir teismų praktikos, diskriminuoja nuteistąjį, t. y. pažeidžia jo absoliučią konstitucinę ir žmogaus teisę į teisingą teismą. Skunde remiamasi Kauno apygardos teismo praktika ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Dėl lygtinio paleidimo taikymo, kuria, nuteistojo teigimui, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vadovautis yra privaloma. Nuteistasis nesutinka su teismo motyvais dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Nurodo, kad buvo tik svarstytas, tačiau nuobauda skirta nebuvo. Skunde taip pat teigiama, jog teismas nevertino nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taigi buvo šališkas ir neobjektyvus. Nuteistasis pažymi, jog yra atlikęs ne 1/3, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje, o 2/3 bausmės dalies, kuri negali būti laikoma per trumpa, taigi teismas klaidingai įvertino faktines aplinkybes. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra.Nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (47 balai pagal „OASys“ metodiką) ir šiek tiek sumažėjusi (ankstesnio vertinimo metu – 54 balai), tačiau sumažėjo tik septyniais balais, t. y. labai neženkliai ir vis tiek išlieka vidutinė. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors nuteistasis I. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo atveju abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamumu, jam įtakos turėjo socialinės grupės, nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybė, kad nuteistajam už pažeidimą nebuvo paskirta nuobauda, nepašalina fakto, kad pažeidimas buvo padarytas. Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog I. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atlikdamas bausmę pataisos namuose skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, tačiau pažymėtina, jog paskatinimai skirti tik artėjant terminui, kada galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Visa tai šiuo metu kelia abejonių nuteistojo nuoširdumu ir jo elgesio pokyčių realumu.Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos rekomendacijomis, Kauno apygardos teismo praktika, pažeidė jo teises ir jį diskriminavo, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl skundo argumentai dėl atliktos bausmės dalies – nenagrinėjami. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija, net ir įvertinusi visus I. B. skunde nurodytus teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo I. B. (I. B.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.