- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 2-59-774/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08574-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdonė Račiūnienė
- Ieškovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teisėja Valdonė Račiūnienė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovo Kauno m. stačiatikių Apreiškimo parapijos atstovams advokatei D. I., N. Č., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. Š., vertėjai V. D., nedalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Kauno m. stačiatikių Apreiškimo parapijos ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl testamento turinio nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno m. stačiatikių Apreiškimo parapija Kauno miesto apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo pripažinti, kad A. G. 2004-06-28 testamentu, reg. 2-1654, patvirtintu Kauno m. 14-ame notarų biure, Kauno m. stačiatikių Apreiškimo parapijai paliko visą savo turtą.
Ieškinyje, taip pat ieškovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2004 m. pradžioje į Kauno stačiatikių Apreiškimo parapiją prašydama ją slaugyti ir prižiūrėti kreipėsi šios bendruomenės narė A. G., teigdama, kad ji yra vieniša invalidė, neturinti jokių giminių ar pažįstamų asmenų, kurie galėtų ja rūpintis ir prižiūrėti. Ieškovas sutiko prižiūrėti ir slaugyti A. G., kadangi ji buvo I-os grupės invalidė su visiška negalia, kuriai pagal valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išvadą, reikalinga nuolatinė slauga. Taip pat ieškovas sutiko paremti A. G. materialiai, kadangi jos gaunamos pensijos nepakako pragyvenimui, slaugos priemonėms, vaistams. A. G., atsidėkodama už gaunamą slaugą ir materialinį parėmimą, 2004-06-28 surašė testamentą, pagal kurį visą tai dienai turėtą turtą, kurį sudarė butas su priklausiniais paliko ieškovui. Ieškovo parapijos nariai G. I. ir L. V. prižiūrėjo ir slaugė A. G., parapijos lėšomis pirko A. G. maisto produktus, reikiamus medikamentus. Parapijos zakristijonas M. B. taip pat ieškovo lėšomis vežiodavo A. G. į namus maistą, pagal poreikį suremontuodavo bute esančius įrenginius, padėjo atlikti kitus namų ruošos darbus, automobiliu vežiodavo A. G. tvarkyti jos reikalus. A. G. buvo išdavusi M. B. įgaliojimus tvarkyti jos reikalus visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, išperkant 0,5 ha žemės sklypą. Tačiau iki A. G. mirties Kauno apskrities žemėtvarkos skyrius dokumentų, reikalingų šiam žemės sklypui išpirkti, nespėjo paruošti. Be to, buvo teigiama, kad atsirado žemės, kuri buvo skirta A. G. privatizuoti, savininkas, todėl žemė jai nebus skirta. 2005-02-02 A. G. mirė. Ją palaidojo ieškovas, iš dalies savo lėšomis. Po jos mirties ieškovas kreipėsi į notarą ir paveldėjo pagal minėtą testamentą A. G. butą. 2010 m. pabaigoje iš Kauno apskrities VMI ieškovas atsitiktinai sužinojo, kad A. G. vardu reikia įmokėti atitinkamus mokesčius dėl žemės išpirkimo. Skubiai kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno r. Žemėtvarkos skyrių, ieškovas 2010-12-20 gavo atsakymą, kad 1994-03-14 sprendimu Kauno r. Užliedžių apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 43 sesijos sprendimu A. G. skirta 0,5 ha asmeninio ūkio žemės. 2006m. spalio mėn. 30 d., t. y. po A. G. mirties, buvo patvirtintos minėto žemės sklypo ribos ir plotas, ir A. G., arba, jai mirus, jos turto paveldėtojai, gali kreiptis į Kauno r. Žemėtvarkos skyrių dėl šios žemės privatizavimo. Pagal 2004-06-28 testamento redakciją teisė privatizuoti A. G. skirtą žemės sklypą pareiškėjui nepalikta, kadangi testamento surašymo metu šio žemės sklypo planai (ribos ir plotas) dar nebuvo sutvarkyti, t.y. dokumentai privatizavimui nebuvo paruošti, teisė išpirkti minėtą žemės sklypą dar neegzistavo. Taip pat nebuvo žinoma, ar, galimai atsiradus žemės savininkams, apskritai bus skirtas sklypas A. G.. Todėl A. G. neįrašė į testamentą nei žemės sklypo, kuris dar nebuvo jos nuosavybė, nei teisės j į privatizuoti, kadangi tos teisės dar neturėjo. A. G. šio sklypo dokumentacijai tvarkyti, kaip minėta, M. B. buvo išdavusi įgaliojimą. A. G. tikėjosi, kad žemės dokumentai bus sutvarkyti greitai, dar jai esant gyvai, todėl ketino, privatizavusi šią žemę, papildyti minėtą testamentą ir palikti šį turtą pareiškėjui. Kažkam kitam palikti šį žemės sklypą A. G. nebuvo nei tikslo, nei poreikio: giminių ar artimų pažįstamų, draugų ji neturėjo, o ieškovo bendruomenės nariai ją prižiūrėjo, slaugė, savo sąskaita aprūpindavo maisto produktais, medikamentais, mokėjo jos komunalinius mokesčius. Jei A. G. būtų ketinusi kam kitam palikti jai skirtą žemės sklypą, būtų tam asmeniui išdavusi įgaliojimą tvarkyti šio sklypo dokumentaciją. Jei A. G. valia būtų buvusi palikti minėtą žemės sklypą valstybei, ji būtų tiesiog neatlikusi jokių veiksmų, susijusių su siekiu įgyti tą sklypą savo nuosavybėn. Tuomet A. G. skirtas žemės sklypas, netvarkant jokių dokumentų, būtų likęs valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes 2004-06-28 A. G. oficialiajame testamente aiškiai ir kategoriškai išreikšta testatorės valia perleisti savo nekilnojamąjį turtą, konkrečiai nurodytas paveldimas turtas, jo paveldėtojas. Teisė į asmeninio ūkio žemės sklypo, esančio Kauno raj., paveldėjimą nėra nurodyta testamente. Šiuo metu Kauno AVMI, atstovaujanti valstybę, renka informaciją apie A. G., mirusios 2005-02-02, Kaune turtą. Nustačius, jog mirusioji turėjo paveldimo turto, kuris nepaliktas testamentu, valstybė paveldės palikėjos turtą įstatymų nustatyta tvarka.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes testamento turinį galima laikyti nesuprantamu tik konstatavus, jog iš turinio neaiški testatoriaus valia arba jei testamento dalys prieštarauja viena kitai. Testamento atveju taip pat itin reikšmingas sandorio elementas - testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Šiuo atveju, nors testatoriaus valia testamente ieškovui nepalanki, tačiau išreikšta suprantamai. Testamente aiškiai nurodoma, kad A. G. po mirties jai priklausantį butą su ūkiniais pastatais ir rūsiu esančius tuo pačiu adresu palieka Kauno m. stačiatikių apreiškimo parapijai. Apie visą kitą testatorei priklausantį turtą ar teises į ji nėra kalbama, o testamento turinio nustatymui A. G. ateities ketinimai neturi teisinės reikšmės. Dėl šių priežasčių su ieškovo argumentu, jog iš testamento turinio aišku, kad A. G. valia buvo palikti visą savo turtą ieškovui nesutinka. Ieškovas nurodo, kad tik 2010 m. pabaigoje atsitiktinai sužinojo, kad A. G. skirta 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Iš 2004 m. birželio 10 d. įgaliojimo turinio aiškiai matyti, kad Stačiatikių apreiškimo parapijos zakristijonui buvo suteikti įgaliojimai atstovauti testatorei visose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, išperkant 0,5 ha ploto žemės sklypą bei pasirašyti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, turto priėmimo - perdavimo dokumentus bei juos įregistruoti. Įgaliojime nurodoma tiksli žemės sklypo vieta. Tai įrodo, kad dar iki testamento sudarymo tiek testatorė, tiek pareiškėjai buvo žinoma apie asmeninio ūkio žemės sklypą. Testamentas buvo surašytas 2004 m. birželio 28 d., o įgaliojimas M. B. patvirtintas 2004 m. birželio 10 d. Tai įrodo, kad testamento sudarymo metu A. G. žinojo, jog jai yra skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas ir galėjo išreikšti dėl jo valią testamente, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. G. buvo parapijietė. 2004 pradžioje kreipėsi pagalbos. Seniūnijoje tvarkė kažkokius dokumentus. Taip pat kaip padėkos ženklą ji neturėdama įpėdinių Lietuvoje norėjo turtą palikti parapijai. Jai sunku buvo vaikščioti, liudytojas nuvažiavo pas notarą atvežė, kad sudaryti testamentą. Notaras paklausė ką nori palikti, ji pasakė, kad turtą, tada notarė paklausė kokį turtą turi, atsakė, kad butą ir žemę. Bet dar nėra nuosavybės dokumentų, tai notarė pasakė, kad negali rašyti, nes dar neįforminta žemė. Parašė tik butui, pasakė, kada išpirks žemę tada testamentą parašys žemei. išreiškė savo valią pati, buvo sąmoninga veiksni, liudytojų nereikėjo. sakė, kad po mirties paliks turtą parapijai. Ji testamentą surašys kada žemė bus apiforminta, kada turės nuosavybę. Ji norėjo kad jai ramiau būtų todėl butą parašė. Tuo metu buvo tik butas, sveikata nebuvo labai gera, todėl toks testamentas buvo. Sakė, kad dokumentai dar nesutvarkyti todėl nerašė testamento.
Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su supažindino bažnyčios klebonas 1998 m. Ji buvo vieniša moteris kuriai reikėjo dvasinės ir materialinės paramos. Važiuodavo pas ją, pirkau kai produktus, daiktus. Klebonas atvykdavo pas ją, ją veždavo į ligoninę. 2004 m. norėjo dovanojimą padaryti ir viską palikti bažnyčiai. Jos sveikata pablogėjo, 2004 m. ėjao pas notarą su ja į Putvinskio g. Klebonas su ja pakalbėjo, kad dar dovanojimo nedarytų ir nutarė padaryti testamentą. Notaras paaiškino jai kad jai priklauso pusė hektaro žemės, bet dokumentai dar nesutvarkyti. P. A. buvo atėjusi pora, prašė parduoti žemę, kaimynai pardavė bet ji pasakė jiems, kad žemę paliks bažnyčiai, kad už ją pasimelstų. Kada jai pablogėjo ji buvo slaugos namuose. Bažnyčia apmokėjo laidotuves. Pirko klebonas drabužius, karstą kokius ji norėjo. Slaugos namuose ji buvo, nes jai reikėjo profesionalios pagalbos, nes plaučiuose rinkose vanduo. Kodėl viso turto mirties dienai nepaliko, negali atsakyti. Sakė, kad žemę nori palikti parapijai, tačiau kodėl į testamentą neįrašė žemės negali pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2004-06-28 G. A. sudarė testamentą (b.l. 9), A. V. medicininė socialinės ekspertizės komisija išdavė invalidumo pažymėjimą (b.l. 10), G. A. 2004-06-10 įgaliojimu įgaliojo M. B. atstovauti jos interesus (b.l. 12), G. A. mirė 2005-02-02 (b.l. 11), 2005-10-04 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (b.l. 14-15).
Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2004-06-28 sudarytas ir notariškai patvirtintas G. A. testamentas turi visus aukščiau nurodytus būtinus elementus. Kadangi, testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad testamento sudarymo metu testatorius būtų buvęs neveiksnus, nesuprato savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, (testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. G. išreiškė savo valią pati, buvo sąmoninga veiksni, liudytojų nereikėjo. Priešingai, patys ieškovai nurodo, kad dokumentai 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypo Giraitės kaime privatizavimui dar nebuvo paruošti, teisė išpirkti minėtą žemės sklypą dar neegzistavo, nebuvo žinoma, ar, galimai atsiradus žemės savininkams, apskritai bus skirtas sklypas A. G., todėl testatorė neįrašė į testamentą nei žemės sklypo, kuris dar nebuvo jos nuosavybė, nei teisės j į privatizuoti, kadangi tos teisės dar neturėjo. Ieškovai taipogi nurodo, kad A. G. tikėjosi, kad žemės dokumentai bus sutvarkyti greitai, dar jai esant gyvai, todėl ketino, privatizavusi šią žemę, papildyti minėtą testamentą ir palikti šį turtą pareiškėjui. L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. G. sakiusi, kad testamentą žemės sklypui surašys kada žemė bus apiforminta, kada turės žemės sklypo nuosavybę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad testatorės valia buvo aiškiai išreikšta 2004-06-28 testamentu, testatorė minėto žemės sklypo į testamentą neįtraukė sąmoningai, kadangi testatorė ketino spręsti dėl testamento sudarymo šiam žemės sklypui tik sutvarkiusi žemės nuosavybės dokumentus, todėl teismas konstatuoja, kad pripažinti testatorės valią įtraukti minėtą žemės sklypą į 2004-06-28 testamentą atgaline tvarka nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad būtent todėl testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, kadangi, testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios. Be to, testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigūno (notaro ar kitų CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų), yra vadinamas oficialiuoju. Jis sudaromas dviem egzemplioriais, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką; surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojui; testamentą pasirašo pats testatorius, jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir testatoriui paliekamas vienas testamento egzempliorius (CK 5.28 straipsnio 1, 3 dalys).
Įrodyti faktinį ieškinio pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Kaip jau nurodyta sprendime aukščiau, testamento sudarymo ir patvirtinimo metu testatorė neveiksnia ar ribotai veiksnia pripažinta nebuvo. Testamentas yra vienašalis neatlygintinas sandoris, kurį sudarantis asmuo turtą palieka savo nuožiūra, tuo būdu išreikšdamas savo valią. Nagrinėjamu atveju testatorės valia spręsti dėl minėto žemės sklypo palikimo po to kai bus sutvarkyti šio žemės sklypo nuosavybės dokumentai, yra aiškiai išreikšta 2004-06-28 testamente. Teisės aktuose nenumatyta pareiga testatoriui motyvuoti savo pasirinkimą. Be to, CK 5.35 str. numatyta galimybė testatoriui nemotyvuojant pakeisti testamentą. Vertinant bylos aplinkybių visumą galima spręsti, kad testatorė greičiausiai ketino ateityje pakeisti testamentą, tačiau teismas konstatuoja, kad net ir nustačius galimą asmens ketinimą ateityje kažkuriuo būdu keisti testamento turinį, ar sudaryti naują testamentą, negali būti laikomas tinkamu pagrindu pripažinti, kad ši valia, kurią ateityje galimai ketino išreikšti testatorė, buvo išreikšta dar 2004-06-28 sudarytame testamente. Be to, liudytojai kategoriškai nepatvirtino, kad testamento sudarymo metu testatorės valia buvo palikti ieškovui visą turėtą turtą. LR CK 5.35 str. numato, kad testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo sudarytą testamentą. Testatorius sudarytą testamentą gali pakeisti sudarydamas naują arba panaikindamas sudarytą testamentą. Sudarydamas naują testamentą, testatorius gali nurodyti, kad jis keičia anksčiau sudarytą testamentą, bet gali šito ir nenurodyti, nes galioja vėlesnis testamentas ir netenka galios visas ankstesnis testamentas arba konkrečios jo dalys, kurias keičia vėlesnis testamentas. Jeigu vėlesnis testamentas keičia tik kai kurias ankstesnio testamento sąlygas, lieka galioti tik tos ankstesnio testamento sąlygos, kurių nepakeitė vėlesnis testamentas. Vėlesnis testamentas gali keisti kai kurias ankstesnio testamento sąlygas arba nustatyti naujas. Tokiu atveju galioja abu testamentai, bet ankstesnio testamento galioja tos dalys, kurių nekeičia vėlesnis testamentas. Jeigu vėlesnis testamentas papildo ankstesnįjį, tai ankstesnis testamentas taikomas atsižvelgiant į vėlesnio testamento papildymus. Iš byloje pateiktų duomenų spręstina, kad A. G., dar būdama gyva, neišreiškė valios pakeisti, papildyti testamentą ar sudaryti naują, todėl testatorės galimi ketinimai tai atlikti ateityje negali būti sutapatinami su valia, išreikšta 2004-06-28 testamente, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą, pripažįstant, kad testatorė 2004-06-28 testamentu paliko turtą, dėl kurio palikimo galimai ketino spręsti tik ateityje, sudarydama naują testamentą, keisdama ar pildydama senąjį. Iš byloje esančio 2004-06-28 testamento matyti, kad testatorė išreiškė savo valią tik dėl jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su ūkiniais pastatais ir rūsiu palikimo. Iš Testatorė vėlesniu laiku nepakeitė savo valios dėl nekilnojamojo turto palikimo, nepapildė ankstesnio testamento, testamente pasisakydama dėl vieno konkretaus turto - buto su ūkiniais pastatais ir rūsiu. Įvertinus sprendime aukščiau nurodytus įrodymus bei aplinkybes, laikytina, kad ieškovas faktinio savo ieškinio pagrindo neįrodė (CPK 178 straipsnis), be to ieškovo nurodyta aplinkybė, kad testatorė ateityje ketino testamentą pakeisti, negalėtų būti ieškinio tenkinimo pagrindu netgi tuo atveju, jeigu ieškovas ją būtų įrodęs, kadangi vien ketinimas sudaryti naują testamentą negali būti pagrindu pakeisti įstatymo reikalavimus atitinkantį, notaro patvirtintą ir nustatyta tvarka įregistruotą testamentą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-06-30 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-303/2010 pažymėjo, kad testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamą testatoriaus teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra įgyvendinimą, gero elgesio (moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valią. Teismas, įvertinęs bylos metu nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus daro išvadą, kad 2004-06-28 testamentas išreiškė tikrąją testatorės valią ir buvo patvirtintas prisilaikant įstatymo reikalavimų t.y. nebuvo nustatyta šio sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).
Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškovo ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos 16,38 Lt išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo Kauno m. stačiatikių Apreiškimo parapijos ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl testamento turinio nustatymo, atmesti.
Priteisti iš ieškovo Kauno m. stačiatikių Apreiškimo parapijos, į.k. 192052548, Vytauto pr. 38, Kaunas, 16,38 Lt (šešiolika litų 38 ct) pašto išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.