Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-277-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-20
Bylos Nr.
2A-277-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pirm.), Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
  • 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-277-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 129.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovei N. S.,ieškovų atstovei adv. E.A. U.,atsakovo atstovui J. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų N. S. ir N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bendraieškių N. S. ir N. S. ieškinį atsakovams J. J. individualiai įmonei, antstolei D. Š. ir V. S. dėl kreditorių teisių gynimo vykdant teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2008-04-30 dieną ieškovė N. S. kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, vėliau 2008-09-04 dieną - bendraieškoviai N. S. ir N. S. su patikslintu ieškiniu, prašydami panaikinti turto perdavimo išieškotojui 2003-05-14 aktą, kurį 2003-05-22 patvirtino Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas (b.l.3-5, 83-85, 112). Nurodė, kad N. S. ir V. S. 2000-06-20 sutartimi santykiu ? ir ? pasidalino bendrąją jungtinę nuosavybę – 3 k. butą, esantį (duomenys neskelbtini) - ir nustatė naudojimosi buto dalimis tvarką (toliau – ginčo objekto). Įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2001-06-19 sprendimu nutraukta N. S. ir V. S. santuoka; iš V. S. priteista kas mėnesį mokėti po ¼ dalį pajamų išlaikyti nepilnametį sūnų. 2007-03-14 duomenimis, V. S. išlaikymo įsiskolinimas siekė 6 063,29 Lt. Ieškovė N. S. 2006-10-09 gavo J. J. IĮ ieškinį dėl ginčo objekto atidalijimo. Iš pastarojo ieškinio ieškovė sužinojo, kad antstolė D. Š. vykdė 12 692 Lt išieškojimą J. J. IĮ naudai iš V. S. pagal Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2000-09-04 vykdomąjį raštą. Antstolė D. Š. 2003-05-14 perdavė J. J. įmonei V. S. buto dalį, įvertinusi ją pernelyg žema kaina – vos 11 500 Lt, nors VĮ Registrų centras ? dalies buto kainą 2000 m. nustatė didesnę tris kartus (34 004 Lt), 2006 m. – beveik šešis kartus (63 000 Lt). Dėl per mažos ? dalies buto kainos ieškovai nebegali išieškoti iš V. S. skolos išlaikyti nepilnametį sūnų. Be to, turto perdavimo išieškotojui 2003-05-14 aktą teismas patvirtino po 8 d., o ne 20 d., kaip numato CPK 725 str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsakovas J. J. IĮ atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti (b.l.35-37). Įtaria, jog sutuoktiniai sąmoningai 2000-06-20 pasidalino bendrąją jungtinę nuosavybę, kad išvengtų Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo 2000-04-26 nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo (c.b. Nr. 2-3-3678/ 2000). Tuo tarpu V. S. prievolė N. S. atsirado vėliau, nei buvo įvykdytas 2000-09-04 vykdomasis raštas. Antstolė, vykdydama vykdomuosius raštus, negali numatyti į ateitį, ar skolininkas (šiuo atveju – V. S.) turės daugiau kreditorių, bei nevykdyti gautų vykdomųjų raštų. Taip pat ieškovė praleido senaties terminą, nes ginčo objektas buvo areštuotas teismo nutartimi sutuoktiniams dar gyvenant santuokoje, t.y. 2000-03-20.

Atsakovė antstolė D. Š. atsiliepimu į ieškinį (b.l.49-51) ieškinį laikė nepragrįstu ir prašė jo netenkinti. Pasak antstolės, vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, pradėti vykdyti iki 2002 m. CPK įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal normas, galiojusias iki 2002 m. CPK įsigaliojimo (2002 m. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.). Iki ginčo objekto realizavimo ieškovė neprisijungė prie išieškojimo iš V. S. turto (1964 m. CPK 461 str.). Realizuotos ? dalies buto vertę nustatė nekilnojamojo turto vertintojas UAB „Krivita“. Ieškovė neginčijo antstolės veiksmų teisėtumo; praleido 3 mėn. ieškinio senaties terminą ginčyti turto perdavimo išieškotojui aktą (1964 m. CPK 435 str., 472 str.), nes dalyvavo 2000-11-06 areštuojant ? V. S. buto dalį ir 2001-04-25 žinojo apie turto dalies varžytinių paskelbimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-11-21 sprendimu (b.l.144-147) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė turto vertinimo ataskaitos, kurioje ? dalis buto buvo įvertinta 11 500 Lt, neteisingumo; turto vertės nustatymo ekspertizės civilinio proceso tvarka taip pat atsisakė (CPK 178 str.). Dalies buto su bendro naudojimo patalpomis pardavimas varžytinėse (perdavimas) – esminis veiksnys, mažinęs ginčo objekto kainą. Ieškovė praleido 3 mėn. senaties terminą (1964 m. CPK 435 str.) ginčyti turto perdavimo išieškotojui aktą, kadangi ji 2001-04-25 priėmė antstolės pranešimą apie ? buto dalies varžytines, dalyvavo 2000-11-06 areštuojant buto dalį ir 2003 m. atliekant jo vertinimą. Turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimas anksčiau negu po 20 d. yra formalus pažeidimas, neįtakojęs ieškovės teisių. Turto realizavo metu antstolei nebuvo žinoma apie kitus skolininko V. S. kreditorius. Dar daugiau, ieškovai gali nukreipti išieškojimą į V. S. 2008-02-26 atitekusį palikimą: žemės sklypą ir pastatus.

Šalies argumentai

Bendraieškiai N. S. ir N. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-21 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l.149-151). Apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo objekto vertę, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, pagal kuriuos nuo 2000 m. iki 2007 m. nekilnojamojo turto kainoms augant ginčo objekto turto vertė tolydžio irgi turėjo didėti, o ne mažėti. Antra, neigia 3 mėnesių ieškinio senaties termino praleidimą. Ieškovė nebuvo vykdymo proceso pagal 2000-09-04 vykdomąjį raštą dalyvė, todėl nežinojo nei apie varžytines, nei apie turto perdavimo išieškotojui 2003-05-14 aktą. Tikina, kad 2001-04-25 V. S. adresuotą pašto siuntą priėmė, bet jos turinio neskaitė. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, jog kitas ieškovas N. S. apie antstolės atliktus veiksmus sužinojo tik 2008 m. birželį. Trečia, CPK 725 str. pažeidimo procesinė pasekmė – varžytinių aktas netampa nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-157/ 2006).

Atsiliepimas

Atsakovas J. J. IĮ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.156-158) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-21 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pažymėjo, jog teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti turto vertinimo ataskaita, kurioje pateikti detalūs turto vertinimo kriterijai, metodikos, taikytini teisės aktai. Iki N. S. pilnametystės N. S. veikė kaip įstatyminė sūnaus atstovė, todėl jie abu laikytini praleidusiais ieškinio senaties terminą. Sūnaus išlaikymo išieškojimo procese ieškovė elgėsi pasyviai, todėl nebegali skųstis kreditoriaus teisių pažeidimu. 1964 m. CPK 434¹ str. nustatė turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo tvarką, bet tvirtinimo terminas nebuvo apibrėžtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, tai pat įsitikina neesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Apeliantai savo apeliacinį skundą grindžia neteisingu, jų manymu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, taikymu, netinkamu bylos įrodymų, susijusių su jų sužinojimu apie turto perdavimo išieškotojui aktą, vertinimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai (CPK 185 str.), teisingai aiškino ir taikė procesines bei materialines teisės normas, savo išvadas dėl apeliantų reikalavimų nepagrįstumo ir atsisakymą juos tenkinti tinkamai motyvavo ir argumentavo.

Byloje nustatyta, kad antstolė D. Š. 2003-05-14 turto perdavimo išieškotojui aktu išieškodama V. S. 12 692 Lt skolą J. J. įmonei perdavė išieškotojui už 11 500 Lt skolininkui V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 35/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šį aktą 2003-05-22 d. rezoliucija patvirtino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo teisėja (vykdomoji byla Nr. 0027/03/03606).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. prievolės atsiradimo bei vykdomosios bylos iškėlimo metu galiojusiose civilinio proceso normose priverstiniam skolininko turto pardavimui ir jo procedūroms, varžytinių ar jam prilyginamo akto tvirtinimui buvo nustatytas kitoks teisinis reglamentavimas, nei galioja dabar (naujasis CPK įsigaliojo nuo 2003-01-01), todėl apeliantai nepagrįstai antstolio veiksmus areštuojant skolininko (atsakovo) V. S. turtą, šį turtą vertinant, parduodant iš varžytinių ir, galiausiai, perduodant išieškotojui vertina pagal nuo 2003-01-01 įsigaliojusias vykdymo proceso taisykles. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo bei įgyvendinimo 2002-02-28 įstatymo 10 str. yra įtvirtinta nuostata, kad vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki CPK įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teises normas, galiojusiais iki šio Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Taikant iki CPK įsigaliojimo galiojusiais procesines teises normas, visus procesinius veiksmus, kuriuos turėtų atlikti vyresnysis teismo antstolis, atlieka apylinkės teisėjas (Įsigaliojimo įstatymo 10 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę apie praleistą 3 mėn. ieškinio senaties terminą, nustatytą 1964 m. CPK 435 str., ginčyti perdavimo išieškotojui aktą, be to, nėra ir kitos šio straipsnio 2 d. numatytos privalomos sąlygos – CPK normų pažeidimais ieškiniai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą varžytinėse ar perduodant jį išieškotojui, pripažinimo negaliojančia gali būti grindžiami tik tuomet, kai teismo antstolio veiksmai 1964 m. CPK 472 str. nustatyta tvarka teismo buvo pripažinti neteisėtais. Šio termino ir nurodytos papildomos sąlygos tokiam ieškiniui pareikšti paskirtis - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti tam tikras garantijas sąžiningiems turto įgijėjams, kad po įstatymu nustatyto termino jų turto įgijimo nuosavybėn teisėtumas nebus kvestionuojamas. Šis teisėtų lūkesčių principas įpareigoja visus asmenis, kurių interesus įtakoja prasidėjęs vykdymo procesas, kuo operatyviau reaguoti į savo teisių vykdymo procese pažeidimus ir jas ginti, nes tam nustatyti gana trumpi terminai – 10 dienų apskųsti antstolio veiksmus ir 3 mėn. pareikšti ieškinius dėl akto nuginčijimo. Apeliantės skundo argumentai, esą ji iki J. J. įmonės inicijuotos kitos civilinės bylos dėl naudojimosi butu net nežinojusi apie ginčijamą aktą, o kitas ieškovas – jos sūnus N. S. apie antstolio atliktus veiksmus nežinojęs iki 2008 m. birželio, nepagrįsti ir atmestini. Apeliantė N. S., būdama įstatymine savo sūnaus atstove, veikė lygiai tiek pat savo ir savo atstovaujamojo vardu bei interesais, todėl jos veiksmai ar neveikimas vertintini vienodai abiejų ieškovų atžvilgiu. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-58-110/2007 esančiame atsiliepime (b.l.14) apeliantė pripažino gavusi J. J. įmonės ieškinį 2006-10-09, šioje byloje esantis N. S. prašymas (b.l. 121) taip pat patvirtina jos žinojimą apie įvykusį buto dalies perleidimą, ieškinį šioje byloje apeliantė pareiškė tik 2008-04-30, taigi neabejotinai praleido 3 mėn. terminą aktui ginčyti. Aptartos aplinkybės pačios savaime leido bylą nagrinėjusiam teismui ieškovų reikalavimus atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Kita vertus, 2000-11-06 turto arešto ir jo įvertinimo metu (b.l.14) abu ieškovai nebuvo atsakovo kreditoriais, teismo sprendimas nutraukti apeliantės ir V. S. santuoką, priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui priimtas tik 2001-06-19 (b.l.8), be to, turtą sutuoktiniai jau buvo pasidalinę 2000-06-20 sutartimi ir nustatę naudojimosi juo tvarką, tokius juridinius faktus įregistruodami viešame registre (b.l.6, 7, 17-18). Taigi areštuojant bei įvertinant skolininkui V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/3 buto dalį ieškovų interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeidžiami. Faktas, kad vėliau atsakovas įsiskolino išlaikymą sūnui, apeliantui N. S., negali įtakoti ženkliai anksčiau atliktų antstolio veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo, juo labiau, kad skola iš skolininko V,.Skunčiko kreditoriui J. J. įmonei buvo išieškoma net trejus metus – vykdomasis raštas išduotas 2000-09-04 (b.l.43-44), skolininkui nevykdant 2000-04-26 taikos sutartimi prisiimtų įpareigojimų (b.l.40-42), o turtas perduotas išieškotojui 2003-05-14 aktu (b.l.15). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo ir tai, kad atsakovas V. S. turi asmeninio turto, tokie duomenys byra vykdomojoje byloje, taigi yra reali galimybė išieškoti iš jo sūnui susidariusią išlaikymo skolą.

Apeliacinio skundo motyvai, susiję su neteisingu V. S. turto įkainojimu šio turto realizavimo procese, taip pat nėra teisingi. Iš vykdomosios bylos matyti, kad jo skolos J. J. įmonei išieškojimo procesas užtruko net trejus metus dėl to, kad niekas šio turto – dalies buto (10,54 kv.m. ploto kambario su bendro naudojimo patalpomis) nepageidavo įsigyti už turto arešto aktu nustatytą pradinę 21 000 Lt kainą. Neįvyko net trejos šio turto varžytinės - neįvykus pakartotinėms varžytinėms ir kreditoriui atsisakius perimti turtą už 21 000 Lt sumą, buvo skelbiamos antrosios varžytinės, kuomet įstatymų leidėjo valia galima turtą perkainoti (1964 m. CPK 434 str. 2 d.). Tačiau vėlgi neatvykus nei vienam pirkėjui ir kreditoriui atsisakius 1964 m. CPK 434¹ str. numatyto pasiūlymo, atsirado teisinės prielaidos taikyti galiojusio CPK 436 str. nuostatas - parduoti turtą be varžytinių pagal vyresniojo teismo antstolio sudarytos komisijos įkainojimą (CPK 434 str. 5 d.). Šiuo konkrečiu atveju parduodamą buto dalį įvertino turto vertintojai UAB „Krivita“ 11 500 Lt suma. Už tokią sumą galiausiai sutiko turto dalį perimti išieškotojas. Neabejotinai žemesnę nei turto arešto akte nurodyta pradinę kainą lėmė ir nebuvimas objektyvios galimybės parduoti šį turtą priverstine sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat tai, kad skolininkui priklausė tik labai maža šio buto dalis, bei tai, kad butas priklausė keliems savininkams, todėl juo rinkoje visiškai nebuvo domimasi. Pati apeliantė nesunkiai galėjo šią parduodamą buto dalį įsigyti. Dėl aptartų motyvų šiuo atveju nustatinėti buto dalies vertę tokiu būdu, kaip tai daro apeliantai – pagal Turto pasidalinimo sutartimi abiejų sutarties šalių įvardintą viso buto vertę, nėra pagrindo.

Skundo motyvas, kad buvo pažeisti CPK 725 str. reikalavimai dėl tokio pobūdžio akto patvirtinimo terminų, taip pat pripažintinas neteisingu ir atmestinas. Jau minėta, kad vykdymas buvo pradėtas galiojant ankstesnės redakcijos CPK, todėl ir baigtas buvo vadovaujantis būtent šio kodekso nuostatoms. 1964 m. 434¹ str.2 d. nebuvo numatytas nei minimalus, nei maksimalus terminas, per kurį turto perdavimo išieškotojui aktą turėtų savo parašu patvirtinti vyresnysis teismo antstolis. CPK Įsigaliojimo įstatymo 10 str. 2 d. jokių terminų taip pat nenustatyta, susiejant teisėjo pareigų apimtį su buvusiomis teismo antstolio pareigomis. Esant tokioms aplinkybėms, CPK 725 str. numatytieji terminai netaikytini, ir tokios pasekmės, kurios nurodytos apeliantų cituojamojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nekyla, juo labiau, kad toje byloje vykdymo veiksmai buvo atliekami pagal galiojančio CPK normas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Virginija VolskienėEgidijus Žironas