- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- I1-883-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03893-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų Kybartų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Remigijui Butkui,
liudytojams A. M. ir R. B. (R. B.) (dalyvavo 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdyje), D. M. ir R. Z. (dalyvavo 2020 m. birželio 19 d. teismo posėdyje),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuri vėliau tikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 1–7, 10–16).
Pareiškėjas nurodo, kad jam atliekant bausmę Kybartų PN, Kybartų PN ir VST pareigūnai žemino jo orumą, neteisėtai vartojo fizinį ir psichinį smurtą, kankino, elgėsi žiauriai ir nežmoniškai, žalojo sveikatą, naikino bei gadino nuosavybę.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2016 m. liepos 22 d. apie 20 val. į Kybartų PN atvyko apie 15 mikroautobusų ir netrukus buvo liepta eiti į lauką. Pradarius duris, pareiškėjui VST pareigūnas, dėvintis kaukę, be jokio įspėjimo smogė gumine lazda į veidą, taip prakirsdamas antakį, bei smogė plastikiniu skydu, pastumdamas prie sienos. Pareigūno šalmo numerio pamatyti nespėjo, nes kitas pareigūnas spyrė pareiškėjui koja į kairės kojos blauzdą bei smogė gumine lazda du smūgius į nugarą. Tuo pat metu jis pamatė, kad koridoriuje apie dešimt VST pareigūnų, slepiančių veidus po kaukėmis, išsirikiavo koridoriaus kairėje į eilę, atstatydami skydus. Mėginant vykdyti pareigūnų reikalavimus ir pradėjus bėgti koridoriumi, VST pareigūnai daužė guminėmis lazdomis. Pribėgus koridoriaus vidurį, du VST pareigūnai jam smogė skydais ir prispaudė prie sienos, taip sustabdydami, o kiti pareigūnai pradėjo daužyti ne tik guminėmis lazdomis, bet ir kumščiais, alkūnėmis bei spardyti kaustytais batais. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė daugiau nei 50 smūgių, dėl kurių buvo prakirsta nosis, prakirstas dešinės akies antakis, pradrėkstas dešinės akies vokas, padarytos daugybinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose paakiuose, viršugalvyje, nugaroje, kairės rankos alkūnėje, kairės kojos čiurnoje, abiejų kojų šlaunyse ir sėdmenyse. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareigūnai naudojo psichologinį smurtą, kuris pasireiškė neteisėtais veiksmais – įžeidinėjimu, baksnojimais gumine lazda į nugarą, tiesioginiais grasinimais pakartotinai pavartoti smurtą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog apie 21 val. Kybartų PN pareigūnai atliko paviršines kratas. Apie 21.50 min. VST pareigūnai leido visiems asmenims rankas nuleisti ir vorele sugrįžti į bendrabutį. Nors pareiškėjas prašė būti nuvestas pas medikus, tačiau tai nebuvo padaryta. Tuo metu jis išgirdo VST pareigūnų šūksnius „šturmas“, „užsidėti dujokaukes“ ir pamatė kaip aikštelėje prie įėjimo į pastatą VST pareigūnai vėl pradėjo mušti žmones guminėmis lazdomis bei purkšti juos cheminėmis medžiagomis. Pareigūnai keletą kartų jam smogė kumščiais į veidą ir liepė stovėti nusisukus į sieną. Po kurio laiko pareiškėjas vėl pajuto smūgį į galvą, grupė VST pareigūnų pareiškėją sugriebė už rankų, išvilko į lauką ir numetė ant žemės, liepdami gulėti. Pareiškėjas nukrito ant kito žmogaus, gulinčio ant asfalto, pastarasis buvo supurkštas aitriai dvokiančiomis cheminėmis medžiagomis, nuo kurių pareiškėjui perštėjo akis.
Pareiškėjas teigia, kad dėl pareigūnų veiksmų buvo pažeistos pamatinės žmogaus teisės, įtvirtintos tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose, todėl pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti (t. 1, b. l. 23–25).
Atsakovė nurodo, kad vykdydama prevencines priemones, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir VST 2010 m. rugsėjo 16 d. susitarimu Nr. 47ST-58/ST72 dėl bendradarbiavimo, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento 2016 m. liepos 22 d. raštą Nr. 13-2739 „Dėl pajėgų pasitelkimo“ bei VST vado 2015 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 47V-630 nuostatomis.
Atsakovė paaiškina, kad priemonės buvo vykdytos siekiant užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui bei užtikrinti Kybartų PN vidaus tvarką. Atlikus kratą, nuteistiesiems buvo leista grįžti į gyvenamąsias patalpas, tačiau dėl kalinių nepaklusnumo, agresyvaus elgesio bei atsisakymo vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus, kilo konfliktas, kurio metu, siekiant užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui bei užtikrinti Kybartų PN vidaus tvarką, VST pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones – aerozolinius dujų purkštuvus ir dujų generatorių. Atkūrus tvarką, 15 nuteistųjų (galimų organizatorių) buvo pristatyti į Kauno tardymo izoliatorių. Prievarta (specialiosios priemonės) buvo panaudota tik po to, kai pareigūnai įspėjo nuteistuosius apie savo ketinimus panaudoti prievartą (specialiąsias priemones), pastariesiems atsisakius vykdyti teisėtus reikalavimus, dėl to VST nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Atsakovė akcentuoja, kad 2016 m. liepos 23 d. VST vadas paskelbė aliarmą „Skydas“ ir įsakymu Nr. 1V-642 nurodė VST pareigūnams 2016 m. liepos 23 d. 2.30 min. vykti į Kybartų PN atstatyti vidaus tvarką laisvės atėmimo vietoje ir užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių į VST nesikreipė. Neegzistuoja visos sąlygos, būtinos valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti (t. 1, b. l. 44–46).
Atsakovė nurodo, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 20.00 val. iki 22.00 val. 3 ir 4 nuteistųjų būriuose bei drausmės grupėje bendrą kratą atliko Kybartų PN pareigūnai. Krata atlikta vadovaujantis Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268. Nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų į lokalinio sektoriaus kiemą išvedė ir tvarką lokaliniame sektoriuje palaikė VST bei Prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų PN pareigūnai į kiemą įėjo tik tada, kai iš gyvenamųjų patalpų buvo išvesti visi nuteistieji. Pareigūnai atlikinėjo kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, dėl atliktų kratų pareiškėjas Kybartų PN administracijai jokių prašymų ir skundų nepateikė. Nėra būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti (t. 2, b. l. 60–63).
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas dėl VST, Kybartų PN ar Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų į įstaigą nesikreipė. Kalėjimų departamente buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl specialiųjų priemonių naudojimo 2019 m. liepos 22 d. Kybartų PN ir patvirtinta išvada Nr. LV-3053 (toliau ir – Išvada). Išvadoje ištyrus visas su 2019 m. liepos 22 d. Kybartų PN įvykusia krata susijusias aplinkybes ir surinktą medžiagą buvo nustatyta, kad siekiant numalšinti riaušes ir siekiant apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 121 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 punktu prieš nuteistuosius galėjo būti panaudotos specialiosios priemonės. Išnykus pagrindams, numatytiems minėtame BVK straipsnyje, specialiųjų priemonių naudojimas buvo nutrauktas, todėl minėtų priemonių naudojimas nebuvo viršytas. Dėl ištirtų aplinkybių buvo siūloma pareigūnų veiksmus laikyti teisėtais ir atliktais neviršijant jiems suteiktų bei įstatymuose numatytų įgaliojimų ribų.
Atsakovės nuomone, pareiškėjas nepateikė jo patirtą žalą patvirtinančių konkrečių įrodymų, jog nurodyta žala kilo būtent dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė (t. 1, b. l. 2–9).
2019 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (t. 2, b. l. 29–37).
Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. birželio 19 d. pareiškėjas nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje VST atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. birželio 19 d. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus ir Kalėjimų departamento atstovai nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Liudytojas A. M. paliudijo, kad neatsimena tos dienos konkrečiai, riaušių yra buvę, neatskiria. Pats nedalyvauja išvedime, rikiavime prie bendrabučio. Liudytojas koordinuoja pamainos darbą. Neatsimena, ar davė parodymus ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjo pavardę atsimena, žino iš darbo. Už kratą liudytojas neatsakingas, gali dalyvauti. Apie pusę valandos užtrunka, kol visas kameras praeina. Bendrabučio yra penki aukštai. Konkrečios situacijos neatsimena, bet tipiškai vedama į lauką, į sporto salę, jei blogas oras. Iš riaušininkų paima aktyviausius, tada jie aprimsta. Kratos fiksuojamos dokumentuose. Medicininę apžiūrą užtikrina, kviečia greitąją, veža patys, veikia tikrai operatyviai.
Liudytojas R. B. (R. B.) paliudijo, kad yra VST vyriausiasis specialistas. Įvykio metu buvo atsakingas už VST pajėgas. Vakare su Prevencine grupe atvyko į Kybartų PN. Operacijos vadovas buvo D. M.. VST buvo tiesiogiai pavaldūs jam. Turėjo užtikrinti viešąją tvarką kieme. Prevencinė grupė įėjo į patalpas ir iš ten vedė į lokalinę zoną, kur juos pasitiko, sustatė prie tvoros. Atliko patalpų kratą ir kiekvieno nuteistojo. Kėlė įtarimų vienas nuteistasis, kurį norėjo patikrinti dėl narkotikų. Buvo pasitelkti tarnybiniai šunys. Asmuo atsisakė, jis buvo išvestas iš rikiuotės. Apie 30-40 nuteistųjų bandė pasiimti tą asmenį pas save. Buvo duotas nurodymas išsirikiuoti kiemelyje, perspėta, kad bus panaudotos specialiosios priemonės, nuteistieji nereagavo, bandė prasiveržti. Panaudotos dujos. Visi buvo išvaryti į lauką: VST pareigūnai atidarė laiptinės duris, pakilo į 3,4 aukštą, kur nuteistieji buvo užsibarikadavę, išvedė asmenis į lauką. Ten buvo panaudotos specialiosios priemonės, daugiausia dujos, nes nuteistieji atsisakė išeiti. Prevencinė grupė liko lauke. Atlaisvino 3, 4 aukštą, išėjo į lauką, visi buvo sustatyti prie sienos. 15 žmonių buvo atskirti, iškviestas konvojus, išvežti į Kauno tardymo izoliatorių. Iki užsibarikadavimo VST pareigūnai nenaudojo specialiųjų priemonių, nes jie stovėjo lokalinėje zonoje. Ant laiptų buvo Prevencinė grupė. Po perspėjimų buvo naudojamos specialiosios priemonės. VST pareigūnų uniforma buvo kamufliažas, juodi buvo Prevencinės grupės pareigūnai. Turėjo skydus. VST dujas panaudojo lauke ir viduje, nes buvo užsibarikadavę. Tikėtina, kad panaudojo kovinių imtynių veiksmus uždėdami atrankius. Pats nematė, buvo viduje. Apie specialiąsias priemones rašė tarnybinius, pareigūnai pranešė, dislokacijos vietoje kiekvienas rašo tarnybinius.
Liudytojas R. Z. parodė, kad jis buvo Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas, buvo atsakingas už kratos atlikimą. Parodė, kad buvo patvirtintas bendras kratos planas, 20 val. turėjo prasidėti bendroji krata. Jis savo pareigūnams pravedė instruktažą, bendravo su VST ir Prevencinės grupės vadovais. Išrikiavus lokalinio kiemo teritorijoje nuteistuosius, juos kieme saugojo VST ir Prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų PN pareigūnai vilkėjo mėlynais marškiniais ir kelnėmis. Prevencinės grupės pareigūnai buvo juodomis uniformomis, VST pareigūnų uniformos buvo tamsios. Kybartų PN atliko kratas, jokių incidentų nebuvo, išėjo. Nuteistuosius suleido VST ir Prevencinės grupės pareigūnai. Vieną nuteistąjį reikėjo patikrinti detaliau dėl įtarimų dėl narkotinių medžiagų. Tada per langus ėmė triukšmauti, keiktis, grasinti susitvarkyti. Tada Kybartų PN pareigūnai pasitraukė, veikė Prevencinės grupės ir VST pareigūnai. Nuteistieji bandė prasiveržti į lokalinį sektorių, VST liepė nutraukti neteisėtus veiksmus kelis kartus, nes bus panaudotos specialiosios priemonės. Neklausė. Girdėjo, kaip spardė pareigūnų skydus, barškėjo, riaušininkai neklausė. Aktyviausius išvedė į lauką, atskyrė. Išvedė ir kitus. Kybartų pareigūnai jų neprižiūrėjo, padėjo nuvesti į Sveikatos priežiūros tarnybą. Lauke buvo sustatyti prie sienos. Dėl paguldymo negali atsakyti į klausimą. Sveikatą patikrino faktiškai abiejų būrių. Pats liudytojas nevedžiojo, tik organizavo. Buvo budintis medicinos darbuotojas, papildomai iškviesti iš namų dar dvi ar tris bendruomenės slaugytojas. Apžiūrėjus nuteistuosius jie būdavo vedami į gyvenamąsias patalpas. Kratą atliekant daiktų nemėto, daiktų nelaužo. Per kambarius visus nėjo, į kelis užėjo. Iš nuteistųjų dėl kratų atlikimo skundų nebuvo. Patirtis kalėjimų departamento sistemoje didelė. Neatsimena, kas prieš kratą į viršų ėjo išvesti nuteistuosius. Kybartų PN buvo atsakingas už kratą. Liudytojas buvo vyriausias tą dieną Kybartų PN. Kybartų PN orientavo prie gydytojų kabineto, o kas lydėjo tiksliai negali pasakyti. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Drausmės grupėje buvo asmenų, kurie patys save žalojo.
Liudytojas D. M. paliudijo, kad iš vakaro Kybartų PN buvo nepaklusimas, turėjo tarnybinės informacijos apie galimus neteisėtus veiksmus, apsirūpinimą draudžiamais daiktais. Buvo apskaičiuotas reikalingas pareigūnų skaičius. Iš vakaro neramumai nežadėjo baigtis. Prevencinės grupės užduotis buvo užtikrinti saugumą. Nuteistuosius iš patalpų išvedė Prevencinės grupės pareigūnai. VST buvo koridoriuje ir kiemeliuose. Prevencinės grupės pareigūnai kai kur net kratose dalyvavo, nes jie tie patys pataisos pareigūnai. Išvesti nuteistieji buvo išrikiuoti pasieniais pagal tvarką. Iš baudos izoliatoriaus kitur vedė, jie buvo atskirai. Kratas atliekant po vieną nuteistąjį buvo paliekama, kad stebėtų. Kieme visi stovėjo, viskas buvo gerai, krata ėjo į pabaigą. Bet prieš vedant į patalpas pradėjo kiekvieno apžiūrą. Vienas pasipriešino. Kai kiti nuteistieji užlipo į antrą aukštą, per langus ėmė keiktis, pasigirdo raginimai priešintis, laiptine ėmė leistis. Duota komanda išsirikiuoti, užblokuoti, kad neišsiveržtų į kiemelį. VST pareigūnai ėmėm ruošti dujas, pilti į balionus. Prevencinės grupės pareigūnai turėjo dujų mažus kiekius, o VST pareigūnai didelius balionus. Jie buvo naudojami. Jei ne tai, kažin ar ant savo kojų stovėtų. Išėję spardė skydus, daužė, triukšmas, pagaliai. Prevencinė grupė prasiskyrė, įspėjo direktoriaus pavaduotojas, panaudojo dujas. Tai suveikė, jie atsitraukė, bėgo į savo patalpas. Turėjo gumines lazdas, skydus, jie galėjo būti panaudoti. Priešakinėse linijose buvo stiprus spaudimas, buvo įspėjama prieš naudojant, reikalaujama paklusti. Nuteistiesiems grįžus į patalpas, VST išvedė asmenis į lauką, suvaldė situaciją. Prevencinės grupės pareigūnai atsitraukė kieme, kurį laiką pabudėjo ir išvažiavo. Matė grupę aktyviausių, neatsimena tiksliai. Neatsimena, ar buvo atvykusi grietoji medicinos pagalba. Prevencinės grupės pareigūnų veiksmai buvo proporcingi, nes bandė veržtis, bandė atimti specialiąsias priemones. Asmenys daužė skydus taip barškėdami, kad galėjo turėti pagalių, atsinešė, nematė tiksliai ką. Galėjo būti nuolauža nuo kėdės. Pareigūnai naudojo skydus, galimai bananus ir dujas. Skydus ir specialiąsias priemones naudojo tik jeigu kažkas priešinosi. Patalpas palikti reikia kuo skubiau. Ragina palikti patalpas balsu. Pats patalpose nebuvo. Pareigūnų batai nekaustyti, dauguma dėvi 511 batus guminiais padais. Psichologinio smurto nebuvo naudojama. Neatsimena, kiek laiko asmenys stovėjo lauke. Nuteistųjų pareiga yra paklusti nustatytoms taisyklėms, bausmės tikslas – pakeisti jų elgesį, kad ateityje laikytųsi teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, anot pareiškėjo, atsiradusios dėl pareigūnų veiksmų, atliekant nuteistųjų patikrinimus ir kratas Kybartų PN 2016 m. liepos 22–23 d.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau ir – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 dalis nustato, kad pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagal BVK 113 straipsnio redakciją, galiojusią ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.), pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. BVK 112 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems atliekama krata.
Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau ir – VST įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad VST slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietose ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus, ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietos vidaus tvarką. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, ypatinga situacija yra riaušės, masiniai neramumai, grupiniai veiksmai, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušės laisvės atėmimo vietoje ar grupinis pasipriešinimas laisvės atėmimo vietos administracijai, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie tyčiniai veiksmai, taip pat laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų pabėgimas, įkaitų paėmimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia specialiųjų priemonių sąvoką – tai VST ginkluotę sudarančios lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, dujos, tarnybiniai šunys, transporto priverstinio sustabdymo ir kitos įstatymų leidžiamos ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos priemonės. VST įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas suteikia teisę VST pareigūnams naudoti specialiąsias priemones ypatingų situacijų metu. Šio straipsnio 5 dalis numato specialiosios riaušių malšinimo technikos panaudojimo atvejus, ji gali būti panaudota: 1) ypatingų situacijų metu; 2) atremiant saugomų objektų užpuolimą, kai gresia tiesioginis pavojus pareigūno ar kito žmogaus gyvybei; 3) kai būtina išlaisvinti įkaitus arba užkirsti kelią teroro aktui.
Kratų atlikimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau ir – Instrukcija). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius (Instrukcijos 148 punktas). Kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys (Instrukcijos 149 punktas). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 punktas).
Pagal Instrukcijos 158 punktą, bendroji krata – vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata, ją atliekant sudaromas planas. Bendrajai kratai vadovauja laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą, arba Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. Atliekant bendrąją kratą atskiruose objektuose, būtinas atsakingų už objektus asmenų dalyvavimas. Apie kratos rezultatus laisvės atėmimo vietos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, surinkęs pareigūnų, atlikusių kratą, tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą, kuriame nurodo: kratos atlikimo laiką (datą); objektų, kuriuose atlikta krata, pavadinimus; paimtų daiktų, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, sąrašą; aptiktas slėptuves, ruošiamas pabėgimui vietas; pareigūnus, dalyvavusius kratoje (Instrukcijos 162 punktas).
Instrukcijos 165 punktas nustato tokią gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros atlikimo tvarką: 1) suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose; bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata; 2) apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai; 3) siekiant aptikti draudžiamų turėti daiktų laikymo slėptuves, apžiūrimos sienos, grindys, langai, palangės, lubos, elektros instaliacijos taškai; prireikus sienos ir grindys išstuksenamos; 4) pagalbinės patalpos (prausyklos, asmeninių daiktų ir maisto produktų saugyklos ir kt.) apžiūrimos perdedant ten esančius daiktus; 5) visose gyvenamosios (režiminės) zonos patalpose kruopščiai patikrinamos galimos slaptų landų į pogrindį įrengimo vietos; 6) apžiūrint rūsių ir palėpių patalpas, ieškoma slaptų landų arba slėptuvių, o apžiūrint rūsius, esančius arčiau kaip 50 metrų nuo vidinės draudžiamosios zonos užtvaros, kasamų pabėgimo landų ir iškasto žemės grunto slėpimo vietų; 7) aptiktos kopėčios, virvinės lipynės ir kiti draudžiami turėti daiktai paimami ir sudedami vienoje vietoje, užtikrinant jų apsaugą; 8) patikrinami inžineriniai ir techniniai įrenginiai bei požeminės komunikacijos, kurios yra gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijoje; 9) atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis.
Specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimo tvarką laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Instrukcijos IX skyrius. Pagal Instrukcijos 182 punktą, sprendimą panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus savarankiškai priima kiekvienas pareigūnas. Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai naudojami įvertinant ir atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas. Specialiosios priemonės naudojamos, kai profilaktinio perspėjamojo darbo (įtikinėjimo, įspėjimo, paaiškinimo) metu su teisėtvarkos pažeidėjais nepavyksta pasiekti teigiamų rezultatų (Instrukcijos 183 punktas). Pagal 184 Instrukcijos punktą, prieš naudojant specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus, jei leidžia aplinkybės, teisėtvarkos pažeidėjai įspėjami; naudodami specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus pareigūnai privalo kiek įmanoma stengtis išvengti sunkių pasekmių: 1) naudodamas lazdą, pareigūnas privalo stengtis kiek įmanoma išvengti smūgių į galvą, kaklą ir lytinius organus; 2) naudojant specialiosios paskirties šaunamąsias dujas, draudžiama šauti tiesiai į minią ar į teisėtvarkos pažeidėją; 3) tramdomieji marškiniai naudojami tik leidus ir stebint sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui, jo draudimas panaudoti tramdomuosius marškinius yra privalomas visiems pareigūnams; 4) po specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo, siekiant surasti nukentėjusiuosius, galimus gaisro židinius, nesuveikusias specialiąsias priemones, atliekama patalpų ir laisvės atėmimo vietų teritorijos apžiūra, prireikus likviduojamas panaudotų specialiosios paskirties dujų poveikis; 5) asmenys, prieš kuriuos buvo panaudotos specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai, turi būti apžiūrėti sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų. Pareigūnai, naudojantys specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus, turi mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Specialiosios taktikos operacijos metu, kai, siekiant numalšinti riaušes ar grupinį pasipriešinimą laisvės atėmimo vietos administracijai, naudojamos specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai, yra privalomas sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų dalyvavimas; 6) specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus gali naudoti tik specialiai išmokyti pareigūnai, išmanantys specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas ir išlaikę specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų naudojimo įskaitas. Specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimas įforminamas Instrukcijos 185-188 punktuose nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. liepos 22 d. vakare į Kybartų PN atvyko VST ir Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai, kurie liepė nuteistiesiems išeiti į lauką, nuo 20 val. iki 22 val. Kybartų PN 3-iame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bei Drausmės grupėje Kybartų PN pareigūnai, vadovaudamiesi Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268 atliko bendrąją planinę kratą, o VST ir Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai bendrosios kratos metu užtikrino tvarką ir Kybartų PN pareigūnų bei turto saugumą (t. 1, b. l. 53, 56–58).
Pirmiausia teismas analizuos civilinės atsakomybės sąlygą neteisėtus veiksmus, po to žalą ir priežastinį ryšį.
Pareiškėjas skunde nurodo daug, jo teigimu, neteisėtų pareigūnų veiksmų. Teismas atskirai pasisakys dėl jų visų. Pareiškėjas teigia, kad 1) atidarius kambario duris pareigūnas jam smogė gumine lazda į veidą, prakirto antakį, smogė plastikiniu skydu, pastūmė prie sienos. Koridoriuje pareigūnai vartojo psichologinį smurtą – isteriškai rėkė „į lauką, bėgte į lauką“. Bėgant koridoriumi ir laiptų aikštelėse pareigūnai daužė pareiškėją guminėmis lazdomis, smogė skydais, prispaudė prie sienos, daužė kumščiais, alkūnėmis, spardė kaustytais batais. Pareiškėjas iš viso gavo apie 50 smūgių, jam prakirto nosį, dešinės akies antakį, pradrėskė dešinės akies voką, padarė daugybines kraujosruvas kaktoje, abiejuose paakiuose, viršugalvyje, nugaroje, kairės rankos alkūnėje, kairės kojos čiurnoje, abiejų kojų šlaunyse ir sėdmenyse; 2) lauke reikėjo 20 minučių stovėti iškeltomis rankomis, jos nutirpo, ėmėm skaudėti. Buvo naudotas psichologinis smurtas – pareigūnai nemandagiai rėkavo, demonstravo smurto priemones (gumines lazdas, ašarinių dujų purkštuvus), įžeidinėjo, nemaloniai baksnojo gumine lazda į nugarą, tiesiogiai grasino pavartoti smurtą; 3) pareiškėjui pareigūnas neleido atsisukti ir pažiūrėti į mušamą žmogų, liepė žiūrėti į sieną, du kartus spyrė pareiškėjui į kojas, reikalaudamas išsiskėsti plačiai, smogė gumine lazda į nugarą; 4) prie kontrolės praleidimo posto (toliau – ir KPP) pareiškėjas laukė, kol bus nuvestas pas medikus, pareigūnai keletą kartų smogė pareiškėjui į veidą, liepė stovėti nusisukus į sieną, smūgiavo į galvą, pareigūnai sugriebė už rankų ir išvilko į lauką, numetė ant žemės, liepė gulėti. Pareiškėjas nukrito ant supurkšto dujomis žmogaus. Dėl dujų kvėpuoti tapo nebeįmanoma, pareiškėjui nepakeliamai perštėjo akis, kvėpavimo takus, jis duso, buvo ties sąmonės netekimo riba; 5) pareiškėjo sveikatos nusiskundimai buvo surašyti į sąsiuvinį, kurį galima lengvai sunaikinti; 6) kameroje pareiškėjo daiktai buvo išmėtyti, rūbai ir patalynė supurkšti dujomis, nuo kurių perštėjo akis ir kvėpavimo takus.
Dėl psichologinio smurto naudojimo prieš pareiškėją teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius Pirma, jie prieštarauja byloje užfiksuotiems liudytojų parodymams. Liudytojai paaiškino, kad psichologinio smurto nenaudojo, veikė griežtai laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Antra, pareiškėjas gyvena laisvės atėmimo įstaigoje, kurioje privalo paklusti teisėtiems pareigūnų nurodymams. Nurodymai, tarp jų ir komanda „Į lauką“, duodami valdingu balsu, garsiai, teismas nenustatė nemandagaus elgesio, įžeidinėjimo ar komandų davimo tokiu būdu, kuris būtų įžeidžiantis. Trečia, pareiškėjas detaliai pasakoja įvykio aplinkybes, tačiau nenurodo konkrečiai, kokiais žodžiais ir tekstu jį įžeidė pareigūnai. Ketvirta, dėl pareiškėjo teiginių, kad pareigūnai demonstravo ginklus, gumines lazdas, purškiamas dujas, pažymėtina, jog įvykių metu Kybartų PN, VST ir Prevencinės grupės pareigūnai pagrįstai buvo apginkluoti. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas matė ginklus ir kitas specialias priemones, nereiškia pareigūnų neteisėtų veiksmų ir niekaip nepagrindžia neturtinės žalos kilimo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl smūgių kumščiais, alkūnėmis, gumine lazda, plastikiniu skydu, stumdymo, spardymo kaustytais batais, kol pareiškėjas išėjo į lauką, teismas pažymi, kad šių savo teiginių pareiškėjas neįrodė. Pirma, vaizdo medžiagoje užfiksuoti laiptais besileidžiantys nuteistieji, tarp jų esantys pareigūnai neatlieka pareiškėjo nurodytų veiksmų. Antra, filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas pareiškėjas prie KPP posto – filmuotoje medžiagoje nematyti jo paminėtų kūno sužalojimų. Taip pat liudytojai teismo posėdžio metu paliudijo, kad smurto ragindami išeiti iš patalpų pareigūnai nevartojo, paaiškino, kad pareigūnų batai nėra kaustyti.
Dėl stovėjimo lauke iškeltomis rankomis, kurios nutirpo teismas analizavo į bylą pateiktą filmuotą medžiagą, kurioje yra matyti bendras kiemas ir nuteistieji su pareigūnais lauke. Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad stovėti iškeltomis rankomis reikėjo 20 minučių, nes filmuota teritorijos vaizdo medžiaga šiuos pareiškėjo teiginius paneigia. Be to, teismas atsižvelgia į Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. susiklosčiusią situaciją ir vertina, kad nuteistųjų išrikiavimas pakeltomis rankomis, jų stovėjimas buvo proporcinga priemonė reaguojant į įvykius.
Dėl pareigūno elgesio, kai pareiškėjui neleido atsisukti pažiūrėti į mušamą žmogų – teismas pabrėžia, kad pareigūnų nurodymai pareiškėjui yra privalomi. Pareiškėjas savo pasakojime pats patvirtina, kad nevykdė pareigūno nurodymų ir norėjo atsisukti, o ne stovėti veidu į sieną. Taigi neteisėti pareigūnų veiksmai nenustatyti.
Dėl pareigūnų veiksmų prie KPP (pareiškėjas teigia, kad pareigūnai keletą kartų smogė pareiškėjui į veidą, liepė stovėti nusisukus į sieną, smūgiavo į galvą, pareigūnai sugriebė už rankų ir išvilko į lauką, numetė ant žemės, liepė gulėti. Pareiškėjas nukrito ant supurkšto dujomis žmogaus. Dėl dujų kvėpuoti tapo nebeįmanoma, pareiškėjui nepakeliamai perštėjo akis, kvėpavimo takus, jis duso, buvo ties sąmonės netekimo riba) teismas pažymi, kad filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuoti įvykiai prie KPP posto paneigia pareiškėjo pasakojimą. Pirma, tuo metu jau buvo prasidėjęs nuteistųjų nepaklusimas pareigūnų teisėtiems reikalavimams, pareigūnai veikė ypatingos situacijos aplinkybėmis, teisėtai prieš nuteistuosius naudojo specialiąsias priemones. Antra, vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad pareigūnai įeina taktine rikiuote per duris, pareiškėjas atsitraukęs, prieš jį stovi pareigūnas su skydu, jis pasirengęs naudoti jėgą, nes vyksta nepaklusimas pareigūnų reikalavimams, tačiau jos nenaudoja, pareiškėjas pats išeina susidėjęs rankas virš galvos ir jis yra 2 VST pareigūnų išlydimas pro duris, nenaudojant fizinės jėgos.
Dėl pareiškėjo teiginių apie sveikatos nusiskundimų surašymą į sąsiuvinį, kurį galima lengvai sunaikinti, teismas pažymi, kad neteisėtų veiksmų nenustatė, nes pareiškėjo skundai buvo užfiksuoti tą patį vakarą (Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registro išrašas (t. 1, b. l. 48–49). Liudytojai paliudijo, kad medicininė pagalba visiems buvo suteikta, buvo iškviesti iš namų papildomi darbuotojai, kviesta greitoji medicinos pagalba. Vaizdo įrašė matyti atvykusi greitoji medicinos pagalba. Vaizdo įrašuose matyti, kaip pareigūnai lydi asmenis per Kybartų PN teritoriją pas gydytoją.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameroje pareiškėjo daiktai buvo išmėtyti, rūbai ir patalynė supurkšti dujomis, nuo kurių perštėjo akis ir kvėpavimo takus, teismas pažymi, kad į bylą pateikti kratos protokolai, liudytojų parodymai nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl daiktų išmėtymo. Dėl supurškimo dujomis teismas pažymi, kad specialioji priemonė buvo panaudota teisėtai, tik po to, kai pareigūnai įspėjo nuteistuosius apie savo ketinimus panaudoti prievartą (specialiąsias priemones), pastariesiems atsisakius vykdyti teisėtus reikalavimus, užsibarikadavus kambariuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenustatė, kad būtent prieš pareiškėją buvo naudotos dujos, to neteigia ir pareiškėjas. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš nuteistuosius, bendrai buvo naudojamos dujos, dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų padarinių. Tačiau, kaip teismas įvertino anksčiau, minėtų priemonių panaudojimas, atsižvelgiant į Kybartų PN 2017 m. liepos 23 d. susidariusią ypatingą situaciją dėl nuteistųjų pasipriešinimo pareigūnams, buvo teisėtas ir būtinas. Teismas remiasi įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl 2016 m. liepos 22 d. įvykių baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00453-16 pagal požymius, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, nustatytų požymių, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria pripažinta, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo teisėtas ir pagrįstas, bei Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo teisėtas ir pagrįstas.
Dėl žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1487-520/2019) nurodė, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje (Kybartų PN) patyrė sveikatos sužalojimus, t. y. buvo sutrikdyta jo sveikata, kai prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios priemonės. Teismas vadovaujasi šiuo išaiškinimu. Byloje esantis Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registro išrašas (t. 1, b. l. 48–49) patvirtina, kad pareiškėjui 2017 m. liepos 23 d. nustatytas kairės kojos čiurnos patinimas, kairės alkūnės nubrozdinimas. Pareiškėjo sveikatos istorijoje (priedas prie bylos) 2016 m. liepos 23 d. fiksuota, jog pareiškėjas pakartotinai kreipėsi dėl kojos čiurnos skausmo, ji patinusi, kairės alkūnės nubrozdinimas, nosies nugarėlės 1 cm odos nubrozdinimas, dešinėje kaktos pusėje paraudimas. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašų (laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. sausio 15 d.) (t. 1, b. l. 184–190) matyti, jog pareiškėjas patyrė kairės čiurnos ir alkūnės, žastikaulio traumą, dėl ko jaučiamas skausmas. 2017 m. sausio 15 d. išraše nustatyta diagnozė – kairės čiurnos priekinio talofibuliarinio, kalkaneofibuliarinio raiščių daliniai plyšimai, nykščio raumens sausgyslės tenosinovitas, dešinio žastikaulio medialinis epikondilitas. Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė sveikatos sužalojimus.
Dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1487-520/2019) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai turi ištirti, ar prieš pareiškėją apskritai pagrįstai ir teisėtai buvo panaudotos specialiosios priemonės, ar pareigūnai pareiškėją sužalojo, panaudodami proporcingas priemones. Teismas, spręsdamas šį klausimą, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes: pareiškėjo sužalojimų nesunkumą (patinimas, nubrozdinimas, paraudimas), pareigūnų veiksmai nebuvo nukreipti konkrečiai prieš pareiškėją, pareiškėjo elgesį nevykdant pareigūnų komandų, pasyvų dalyvavimą nepaklusimo įvykiuose. Teismas pabrėžia, kad nenustatė, kad pareigūnai naudojo specialiąsias priemones konkrečiai nukreiptas prieš pareiškėją, nes pareiškėjas nebuvo aktyvus nepaklusimo dalyvis. Teismas konstatuoja, kad liudytojų parodymai atitinka filmuotos vaizdo medžiagos turinį, todėl juos laiko patikimais įrodymais byloje ir jais remiasi. Liudytojai parodė ir filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad pareigūnai su pareiškėju elgėsi proporcingai esamai situacijai. Taip pat teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nurodyti pareigūnų veiksmai neatitinka pareiškėjui užfiksuotų sužalojimų. Pareiškėjo nurodytų veiksmų intensyvumas ir gausa neatitinka pareiškėjui užfiksuotų kūno sužalojimų. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos.
Taigi teismas nenustatė neteisėtų VST, Kybartų PN ar Prevencinės grupės pareigūnų veiksmų ir priežastinio ryšio. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo patirti sveikatos sutrikimai, patirti išgyvenimai negali būti pagrindu priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.