Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-31 · Civilinė byla Nr. e2-8519-937/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-31
Bylos Nr.
e2-8519-937/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03417-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
M. Ž.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-8519-937/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03417-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei M. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės M. Ž. 27,59 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovei 2017-03-15, 2017-03-17, 2017-03-23 ir 2017-03-24 buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 27,59 Eur. Šių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl turi sumokėti už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-03-15, 2017-03-17, 2017-03-23 ir 2017-03-24 atsakovei M. Ž. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iš viso – 27,59 Eur (gydymo paslaugų apskaitos išrašas) (e. b. l. 7). Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatyta privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017-02-28, t. y. 2017 m. kovo mėnesį atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. 2018-10-25 pranešimu Nr. 3S-17382 ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 8, 9), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei žalą (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti šio įstatymo 17 str. nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d., buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1-9 d. nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsakovė, neįvykdžiusi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginusi PSDF biudžeto išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuotos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina, t. y. 27,59 Eur, sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovės priteistina 27,59 Eur žalos atlyginimo suma (CK 6.263 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 27,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-02-05, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) ir 10,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 25,74 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,59 Eur (dvidešimt septynis eurus 59 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (27,59 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-02-05, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,74 Eur (dvidešimt penkis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybei, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja