- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- 1A-337-107-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu dešimčiai (10) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Iš M. K. priteista R. J. 300 litų neturtinei žalai atlyginti ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 61,90 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad 2009-04-13, apie 1 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), T. J. (R.) sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. dėl chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam R. J. į galvą, koja spyrė jam ne mažiau kaip tris kartus į šoną, pribėgęs prie J. G., jam kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvą, puolė konflikto malšinti atbėgusią sodybos šeimininkę T. J. (R.), suėmęs už rūbų, ją purtė, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Tokiais veiksmais M. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. teigia, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-05-06 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas patenkinamai. Nuteistojo tvirtinimu, teismas suvaržė įstatymais garantuotas jo teises, dėl to skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tik į nuteistojo elgesį nusikaltimo padarymo metu ir iš karto po nusikaltimo, tačiau teismai, vertindami kaltininko asmenybę, turi atsižvelgti į kaltininko asmenybę iki nusikaltimo padarymo, kaltininko elgesį nusikalstamos veikos metu ir į jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Teismas, svarstydamas bausmės skyrimo pagrindus, netinkamai pritaikė įstatymus, nes, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į buvusio darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) – nuteistąjį M. K. charakterizavusias aplinkybes, kad jis yra pareigingas, imlus naujovėms, nuolankiai vyr. vadybininko nurodymus vykdantis darbuotojas, taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nukentėjusiojo J. G. atsiprašė ir jam padarytą žalą atlygino.
Apelianto aiškinimu, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Kaltininko asmenybė, kaip ir kitos bausmės skyrimui svarbios aplinkybės, turi reikšmę bausmės individualizavimui – tiek jos rūšies, tiek jos dydžio parinkimui, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino, o į nuteistojo amžių atsižvelgė tik parinkdamas bausmės rūšį. Nustatydamas bausmės dydį teismas visiškai ignoravo daugelį svarbių teisingam bausmės paskyrimui aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad darbe ir visuomeniniame gyvenime jis apibūdinamas teigiamai kaip sąžiningas, atsakingas, kruopštus, drausmingas ir pareigingas, be to, duomenys apie šias aplinkybes renkami nebuvo. Taip pat neanalizuota kaltininko turtinė padėtis.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jis pripažino esmines aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu aktyviai padėjo jas išaiškinti, be to, kritiškai vertina savo poelgį, dėl jo padarė atitinkamas išvadas ir yra tvirtai pasiryžęs nebepažeidinėti įstatymų. Nuteistasis pažymi, kad minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas atitiktų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto sampratą bei esamą teismų praktiką.
Nuteistojo M. K. aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, jog jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, apelianto nuomone, vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 1 p., teismas galėjo jam skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau teismas šių aplinkybių iš viso nevertino ir skirdamas bausmę bylos aplinkybes išnagrinėjo vienpusiškai ir šališkai, nes vienpusiškai įvertino bausmių skyrimo pradmenis, teikdamas per didelę reikšmę jo asmenybės neigiamoms savybėms, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas.
Nuteistojo tvirtinimu, teismas, skirdamas bausmę, turėjo tinkamai įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Taip pat neatsižvelgė į tai, ar paskyrus realią griežtą laisvės apribojimo bausmę, bus ne tik pasiekti bausmės tikslai – nubausti asmenį, užkardyti naujus nusikaltimus, tačiau ilgą laiką apribojant jo laisvę, jis praras socialinius ryšius, darbinius įgūdžius, taps nepaklausus darbdaviams.
Nuteistojo M. K. nuomone, netinkamai pritaikydamas BK bendrosios dalies normas, teismas buvo šališkas, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, jam paskirtą laisvės apribojimą sumažinti iki trijų mėnesių.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Nuteistojo M. K. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, savo kaltės apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia.
Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).
Apie nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. 2009-05-27 M. K. apklausiamas kaip įtariamasis apie įvykio aplinkybes parodė abstrakčiai, prisipažino, jog vienam nepažįstamam vaikinui sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, kad buvo sugriebęs už krūtinės sodybos šeimininkę, neprisiminė, o su R. J. kilo tik žodinis konfliktas (b. l. 92–93). Vėlesnių apklausų metu nuteistasis M. K. prisiminė, jog supurtė ir sodybos šeimininkę, tačiau neigė sudavęs smūgius R. J.. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis gailėjosi tik dėl to, jog įsivėlė į konfliktą, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo (b. l. 98–99, 103). Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. K. prisipažino sudavęs smūgius J. G. bei supurtęs ir iškeikęs necenzūriniais žodžiais sodybos šeimininkę T. J., tačiau kategoriškai neigė sudavęs smūgius R. J. (b. l. 176). Nukentėjusysis R. J. parodė bei nukentėjusysis J. G., liudytojai J. K., E. Č., V. K. patvirtino, jog R. J. sužalojo M. K. (b. l. 183–184). Netikėti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais pagrindo nėra. Specialisto išvada Nr. G 714/09 (03) patvirtina, kad R. J. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (b. l. 23–24). Nuteistasis nukentėjusiajam J. G. padarytą žalą atlygino (b. l. 154), nukentėjusiajam R. J. žalos neatlygino, paskutinio žodžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė formaliai, gailėjosi ne dėl to, jog sužalojo nukentėjusiuosius, bet tik dėl to, jog sugadino šventę. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. dėl smūgių sudavimo R. J. neužsiminė, todėl akivaizdu, kad nuteistasis dėl R. J. suduotų smūgių neprisipažįsta ir nesigaili. Nuteistojo M. K. elgesys dėl to, jog jis po skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlygino žalą ir nukentėjusiajam R. J. bei Valstybinei ligonių kasai (b. l. 194, 195), negali būti vertinamas kaip nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo.
Iš nuteistojo elgesio matyti, kad jis dėl savo elgesio nekritiškas, apeliaciniame skunde akcentuoja tik jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau nuoširdaus gailėjimosi neįžvelgiama. Duodamas parodymus, nuoširdus nebuvo, kad sužalojo nukentėjusįjį R. J., neigė, dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis nuoširdžiai nesigailėjo, todėl nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.) apylinkės teismas nepripažino pagrįstai.
Tai, kad nuteistasis M. K. nukentėjusiesiems J. G., R. J. bei Valstybinei ligonių kasai atlygino nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 154, 194, 195), kolegija šią aplinkybę pripažįsta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo taikyti jam BK 62 str. 2 d. 1 p. bei paskirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę.
BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti.
Taigi, norint taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas turi nustatyti ne tik atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nuteistasis bent iš dalies atlygino ar pašalino turtinę žalą, jeigu ji buvo padaryta, bet ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę. Kolegija nustatė vieną BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte paminėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau apeliaciniame skunde, prašant taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nieko nepaminėta dėl to, jog nuteistasis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs, ir nėra kam juos prižiūrėti. Tokių duomenų byloje taip pat nėra, todėl nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.
Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę M. K. apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), anksčiau neteistas (b. l. 95), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 110), UAB (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis įsidarbino po nusikaltimo padarymo, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai (b. l. 117), yra jauno amžiaus, nukentėjusiajam J. G. padarytą žalą atlygino, jo atsiprašė.
Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).
Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.), vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais apylinkės teismas už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. Kolegija įžvelgė nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 3 p.), į kurią jis įgijo teisę, teismui priėmus skundžiamą nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė yra mažesnė negu šios rūšies bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam M. K. paskirtos bausmės rūšies dydis nemažintinas, švelninti bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, nėra jokio pagrindo. Švelnesnis paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydis BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti M. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins.
Nuteistojo skundo argumentas, jog dėl jam paskirtos ilgos laisvės apribojimo bausmės jis praras socialinius ryšius, darbinius įgūdžius bei taps nepaklausus darbdaviams, yra visiškai nepagrįstas. Nuteistasis įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Nuteistajam paskirti įpareigojimai susiję su pareiga įsidarbinti, plėsti socialinius ryšius, jie netrukdo dirbti ir nustatytu laiku būti namuose, todėl nuteistojo laisvės apribojimas, paskirti įpareigojimai nuteistojo socialiniams ryšiams, darbiniams įgūdžiams neigiamos įtakos padaryti negali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.