Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. padavė atskirąjį skundą „Dėl kertinio klausimo išsprendimo su Valstybės palaikymu, persekiojimą nutraukiant“, juo buvo prašoma įvertinti ir panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2012 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. 38R-r-1351, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 4S-22360 ir kt. (b. l. 9–12).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pareiškėjui argumentuojant, jog jis turi teisę būti išklausytas žodžiu, pažymėtina, jog šiuo atveju yra nagrinėjamas procesinis klausimas, bet ne ginčo esmė, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o pareiškėjas turi teisę dalyvauti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą iš esmės žodinio proceso tvarka.

12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13. Nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatytas terminas pareiškėjo paduoto prašymo sustabdyti išieškojimo vykdymą trūkumams pašalinti (b. l. 4–5). Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, nes jis neištaisė 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi nurodytų prašymo trūkumų (b. l. 7).

14. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. padavė atskirąjį skundą (b. l. 9–12). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, ar atskirasis skundas teikiamas dėl 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, ir išdėstyti nesutikimo su nutartimi motyvus (b. l. 13–14). Byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens galimybė kreiptis į teismą realizuojama ne bet kokiu būdu, o CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

16. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

17. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalį atskirojo skundo turiniui keliami ne tik šiame straipsnyje tokiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai, bet ir CPK 111 straipsnyje nustatyti bendrieji procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimai (CPK 338, 302 straipsniai). CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 338 straipsnis).

18. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, nustatė, kad atskirasis skundas neatitinka jo turiniui nustatytų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta skundžiama nutartis ar jos dalis; kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas); nenurodytas apelianto prašymas (atskirojo skundo dalykas) (CPK 338 straipsnis).

19. Įvertinęs apelianto atskirojo skundo, paduoto dėl teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundo trūkumus konstatavo pagrįstai. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą, o dėsto aplinkybes, susijusias su jo šeimos istorija. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai ir aplinkybės nėra susiję su teismo nutartimi, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai bei įpareigojimais juos pašalinti, taip pat nesusiję ir su jo 2018-04-16 teismui pateiktu pareiškimu. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs atskirąjį skundą, pagrįstai konstatavo, jog pateiktas atskirasis skundas neatitinka jam įstatymo keliamų formos ir turinio reikalavimų, nes nėra nurodyti ne tik skundui privalomi formalūs, bet ir esminiai skundo elementai – pagrindas ir dalykas. Nenurodžius aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą, kaip reikalaujama pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą t. y. nesant išdėstyto atskirojo skundo pagrindo, negalima nustatyti jo nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama 2018 m. gegužės 15 d. nutartis yra aiški, šioje nutartyje nustatyti trūkumai yra esminiai, nurodytų trūkumų nepašalinus procesas nėra galimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, pareiškėjui nustatytinas terminas iki 2018 m. gruodžio 17 d. įskaitytinai pateikti ištaisytą atskirąjį skundą dėl 2018 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti jo su trūkumais pateiktą 2018 m. balandžio 16 d. prašymą – nurodyti, kodėl jis mano, kad ši nutartis neteisėta ir nurodyti, kokias proceso normas teismas pažeidė (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą, nustatyti pareiškėjui L. D. terminą iki 2018 m. gruodžio 17 d. įskaitytinai ištaisyti nutartyje nurodytus jo 2018 m. gegužės 14 d. atskirojo skundo trūkumus ir patikslintą atskirąjį skundą ištaisius jo trūkumus paduoti pirmosios instancijos teismui.

Neįvykdžius nutarties 2018 m. gegužės 14 d. atskirasis skundas, reg. Nr. 22442, bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.