- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-161-197/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Laima Garnelienė (pran.), Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- D. Š., G. B., M. K.
- Advokatai
- Laima Razvickienė, Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
- 1.2.23.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės Laimos Razvickienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams;
- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 2 mėnesiams;
- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti G. B., M. K., tačiau dėl jų apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 26 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) esančios degalinės „Lukoil Baltija“ teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., neteisėtai, už 8250 litų pardavė M. K. didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 204,7355 g amfetamino miltelių, kurio sudėtyje yra 46,8844 g gryno amfetamino, ir narkotinę medžiagą – 100 g kanapių dalių.
Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, 2013 m. lapkričio 10 d. apie 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su G. B., neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, automobiliu ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno narkotinę medžiagą – 1000 g kanapių dalių. Be to, tuo pačiu automobiliu minėtą narkotinę medžiagą atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kol 2013 m. lapkričio 10 d. apie 13 val. 50 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 10 d. apie 13 val. 50 min. Kalvarijos savivaldybės, Trakėnų kaime, automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėtuvėje, savo piniginėje laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai 2009 m. spalio 23 d. išduotą D. Š. vardu.
Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, 2013 m. lapkričio 10 d. apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – 0,2944 g amfetamino miltelių, kurio sudėtyje yra 0,272 g gryno amfetamino.
Nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės L. Razvickienės apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, sutinka su veikų kvalifikacija, tačiau mano, kad yra nubaustas per griežtai.
Gynėjos nuomone, nepagrįstai jos ginamajam skundžiamu nuosprendžiu nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis dalį nusikalstamų veikų padarė veikdamas bendrininkų grupe. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali ir nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Mano, jog pašalinus šią sunkinančią aplinkybę, atsirastų galimybė taikyti D. Š. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. Š. jau 12 metų yra visiškai neįgalus, 2001-02-24 dieną jam buvo sunkiai sužalota galva, jis patyrė sunkią galvos smegenų traumą, daugybę kitų sunkių sužalojimų: jam buvo diagnozuotas hipovoleminis šokas, jis buvo 7-8 balų komoje, buvo nustatytas smegenų suspaudimas, pabrinkimas, sukrėtimas, bifrontalinės hidromos, buvo sumuštas veidas, padaryti daugybiniai šonkaulių lūžiai, nustatytas abipusis pneumotoraksas, abipusis plaučių uždegimas, padarytos daugybinės kirstinės durtinės žaizdos, buvo II laipsnio hipovoleminis šokas. Po ilgo stacionaraus gydymo 12 metų jis stebimas ir konsultuojamas neurologų dėl potrauminių reiškinių: nerimo, padidinto jautrumo, įtampos, nemigos, pastovių galvos skausmų ir svaigimų, pastovaus nuovargio. Jis buvo gydytas ir šiuo metu gydosi tokiais stipriais vaistiniais preparatais kaip piracetamu, magnio preparatais, bromazepamu, zolpidemu, o dėl sutrikusio virškinimo pastoviai turi naudoti pantoprazolį. Jam taip pat diagnozuotas ir erozinis refliuksezofagitas, ašinė stemplės diafraagminės angos išvarža, hipereminė gastropatija, dėl ko jis turi ypatingai tinkamai maitintis. Būtent dėl šių sužalojimų ir neįgalimo, D. Š. visą laiką buvo bedarbis, našta savo motinai ir šeimai. Tik dėl šios priežasties nėra sukūręs savo šeimos, neturi vaikų. Nusikalsti buvo paskatintas G. B., ką patvirtina visa bylos medžiaga. Jų abiejų veiksmai buvo nusikalstami, tačiau D. Š. traumuota galva, kas kartą pasireiškiantys priepuoliai, silpna sveikata sąlygojo jo neadekvatų supratimą apie nusikalstamų veikų pobūdį, atsakomybę už juos. Gynėjos manymu, būtent dėl šių priežasčių turėtų būti pašalintina D. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - bendrininkavimas. Teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas jos ginamajam ir G. B. yra labai panašios, todėl mano, kad tokia analogija prieštarauja teisingos bausmės skyrimo institutui.
Skundžiamu nuosprendžiu nemotyvuotai D. Š., kaip teisiamam pirmą kartą, paskirta labai griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Gynėjos nuomone, skiriant jos ginamajam bausmę, teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, veikos ir konkrečių jo veiksmų pavojingumo pobūdį, jo asmenybę. D. Š. įvertino savo neteisėtus veiksmus, žino ir supranta narkotinių ir psichotropinių medžiagų poveikį, žalą žmogui, labai gailisi ir išgyvena dėl to, ką padarė, patikina, kad ateityje niekada daugiau nenusikals, nepasiduos neigiamai kitų asmenų įtakai, tinkamai laikysis įstatymų ir nustatytos tvarkos.
Skunde pažymima ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Gynėjos įsitikinimu, jos ginamajam, sergančiam nepagydoma smegenų liga, toks didelis laisvės atėmimo bausmės laikas gali tapti prieštaraujančiu nurodytam draudimui. Taikant D. Š. BK 76 straipsnio nuostatas bei atleidžiant jį nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, būtina vadovautis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, kad asmuo neturėtų būti verčiamas patirti didesnes už patiriamas kalint kančias. D. Š. sveikata visą laiką yra progresuojanti, jis priverstas pastoviai naudoti medikamentus, priepuolių metu jam būtina kito asmens priežiūra ir pagalba. Visa tai jam nebus užtikrinta pataisos namuose. Suėmimo laikotarpiu jam būnant tardymo izoliatoriuose, jis nuolat kreipiasi medicinos pagalbos į izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau ten jam nėra sąlygų tinkamai gydytis, slopinti savo skausmus, tinkamai maitintis.
Gynėja prašo nuteistajam D. Š. paskirti teismo medicininę ekspertizę, tikslu nustatyti, ar jo ligos diagnozė atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578; išreikalauti ir pateikti teismo medicinos ekspertams nuteistojo D. Š. medicinines korteles iš VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos ir iš pataisos įstaigos, kurioje bus atliekama paskirta laisvės atėmimo bausmė ekspertizės skyrimo dienai; teismo medicinos ekspertams nusprendus, kad D. Š. ligos diagnozė atitinka ligos diagnozę, dėl kurios jis galėtų būti atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendį ir atleisti nuteistąjį D. Š. nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dėl ligos; teismo medicinos ekspertams nusprendus, kad D. Š. ligos diagnozė neatitinka ligos diagnozės, dėl kurios jis galėtų būti atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendį ir sušvelninti D. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė prašė apeliacinį skundą patenkinti ir skirti švelnesnę bausmę, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistojo D. Š. kaltė dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje, pardavimo M. K., o taip pat dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo, tariamai 2009 m. spalio 23 d. išduoto jo vardu, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Nuteistojo gynėja advokatė L. Razvickienė savo apeliaciniame skunde neginčija nei nuteistojo kaltės, nei jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Ji tik nurodo, kad jos ginamajam paskirta per griežta bausmė, abejoja, ar jis dėl ligos apskritai gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apeliacinio skundo motyvais sutinka ir nuteistasis.
Apygardos teismas, skirdamas bausmes D. Š., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. Š. padarė keturis sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Nusikaltimus numatytus BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje jis padarė bendrininkų grupėje su kitu nuteistuoju G. B.. Tai apygardos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, galėjo ir nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Nurodo, jog pašalinus šią sunkinančią aplinkybę atsirastų galimybė taikyti D. Š. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš tiesų BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas tokią galimybę teismui suteikia. Tačiau įvertinus teismo nuosprendyje nustatytas bylos aplinkybes negalima padaryti išvados, jog bendrininkų – nuteistųjų D. Š. ir G. B. veiksmai pagal savo pobūdį labai skirtųsi. Tuo labiau, kad jie bendrininkaudami padarė net ne vieną nusikalstamą veiką. Taigi nuteistajam nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog D. Š. traumuota galva, kas kartą pasireiškiantys priepuoliai, silpna sveikata sąlygojo jo neadekvatų supratimą apie nusikalstamų veikų pobūdį, atsakomybę už juos. Nuteistojo ligos pobūdis nuteistajam netrukdė dirbti Didžiojoje Britanijoje, ten nusikalsti, netrukdė vairuoti, daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 t., 127-129, 114-125; 6 t., b. l. 80-84, 167-168).
Taip pat nuteistajam nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatų, nes sąlygų, kurios aptartos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir kurios leistų skirti nuteistajam D. Š. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas pripažino D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Buvo atsižvelgta ir į jo neįgalumą. Apygardos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, iš esmės nustatydamas jų minimalų arba artimą jam dydį.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka aiškinosi, ar nuteistasis dėl savo ligų pobūdžio gali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl šios priežasties 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo medicinos ekspertizė. Šios ekspertizės akto Nr. EKG 96/15(01) išvadoje nurodyta, jog D. Š. nediagnozuota sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, o dėl kitų ligų jam reikalingas ambulatorinis medikamentinis gydymas ir tokį gydymą jis gauna laisvės atėmimo vietoje (6 t., b. l. 175-178). Tokiu būdu nuteistajam D. Š. nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis teisingai subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, kuri taip pat nėra aiškiai per griežta. Be to, baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 273 ir 291 straipsnių reikalavimais, buvo išnagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pagrįstai D. Š. atžvilgiu buvo pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistojo D. Š. gynėjos apeliacinio skundo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės Laimos Razvickienės apeliacinį skundą atmesti.