Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-09-07 · Administracinė byla Nr. A-2091-624/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-07
Bylos Nr.
A-2091-624/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Arūnas Dirvonas (pran.)
Atsakovas
J. G.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-2091-624/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01337-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei J. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės J. G. priteisti 138,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (b. l. 3).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, atliekų turėtojas privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Atsakovė 138,15 Eur dydžio vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 31 d. valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu (b. l. 16–19) prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš J. G. 63,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų nuostatomis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Teismas vadovavosi Nuostatų aktualios redakcijos 3, 16, 14, 18, 23–24 punktais, 1 priedu.

Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 12 d. iki 2010 m. lapkričio 2 d. atsakovė J. G. buvo nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininke, todėl pagal Nuostatų 3 punktą ji buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovės valdyto ir naudoto turto paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matyti, jog per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 31 d. susidarė 138,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka būtų kreipusis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog kadangi Rinkliavų įstatyme nėra įtvirtinta nuostata dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo termino, sprendžiant tokio pobūdžio klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatomis. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 25 d., todėl vadovaujantis MAĮ nuostatomis, vietinės rinkliavos įsiskolinimas galėjo būti apskaičiuojamas už 2010, 2011, 2013 ir 2014 metus. Kadangi vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. priverstinio išieškojimo terminas yra pasibaigęs, prašymas dalyje dėl 74,43 Eur už 2009 metus priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59, 6.38 straipsniais. Kadangi nustatyta, jog atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, 63,72 Eur (138,15 Eur – 74,43 Eur = 63,72 Eur) pareiškėjui priteista.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti (b. l. 22).

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ji nustato mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Tuo tarpu pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl jau apskaičiuotos vietinės rinkliavos priteisimo, t. y. į teismą pareiškėjas kreipėsi tam, kad būtų priverstiniu būdu išieškota nesumokėta ir atitinkamais metais apskaičiuota vietinė rinkliava. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-422/2015 ieškinio senaties netaikė ir priteisė visą vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės J. G. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės 63,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą ir nepriteisė vietinės rinkliavos skolos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo ir teisėtumo, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako: Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (netinkamai) jo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, netinkamai taikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios vyraujančios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015 ir kt.). Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagrįstai ir teisingai taikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 25 d. (pagal gavimo spaudą ant prašymo, reg. Nr. I-1323, b. l. 3), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasArtūras Drigotas