Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. B. ieškinį, atsakovui B. B. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą, po 50 eurų per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad yra senatvės pensininkė, turi sveikatos negalavimų, jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama 111,09 eurų dydžio senatvės pensija, kurios neužtenka oriai gyventi. Dėl susidariusio įsiskolinimo už buto komunalines paslaugas ir pinigų stokos pragyvenimui, ieškovė kredito bendrovėms turi skolų. UAB „Verslo kreditai“ ieškovė skolinga 2 755 eurų, kuriuos ji pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sutartį, privalo grąžinti iki 2021 m. gegužės 18 d., kas mėnesį mokėdama po 85,42 eurų. Ieškovės skola AB „Teo LT“ yra 581 euras, UAB „Moki lizingas“ – 103 eurai, UAB „4finance“ – apie 570 eurų, UAB „Natural Pharmaceuticals“ – 99,59 eurų. Ieškovė nuosavybės teise turi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,07 ha ir 0,03 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau visas turtas, pagal 2015 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį ir sutartinę hipoteką yra įkeistas kreditoriui UAB „Verslo kreditai“. Ieškovė turi tris sūnus ir niekada nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams. Du sūnūs – G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), trejus metus teikia motinai kas mėnesį po 30 eurų paramą, o atsakovas su ieškove nebendrauja ir iki šiol nėra skyręs jai jokios paramos.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad neturi galimybės mokėti išlaikymą ieškovei, kadangi turi 35 proc. neįgalumo lygį, dėl sveikatos būklės negali dirbti fizinio darbo, dažnai gydomas stacionare. Vien neįgalumo pensijos lėšų nepakanka išlaikyti namus, išlaidų būna daugiau negu pajamų. Dideles šeimos išlaidas sudaro įvairūs mokesčiai bei būtinos šeimos išlaidos. Jo sutuoktinė taip pat nedirba, yra neįgali ir sunkiai vaikšto. Atsakovo šeima turi nedidelį ūkį, kurį prižiūri atsakovo vaikai. Mano, kad ieškovės gaunama senatvės pensija būtų pakankama jos esamų poreikių patenkinimui ir pragyvenimui, jei gaunami pensijos pinigai būtų naudojami racionaliai. Senatvės pensijos dydis parodo, kad ieškovė niekada nesistengė dirbti, gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Be to, ieškovė netinkamai atliko motinos pareigas, augindama vaikus, elgėsi nerūpestingai, girtavo. Dėl nerūpestingo tėvų elgesio iki pilnametystės būtiniems vaikų poreikiams – aprangai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti nuolat trūko lėšų, o dėl nepritekliaus, atsakovui teko pačiam uždarbiauti nuo 16-17 metų vasaros metu kolūkyje, rūpintis savimi. Motina palikusi šeimą, 1990 m. pavasarį, išvyko į Baltarusiją su jauniausiuoju sūnumi S. B.. Nuo santuokos su atsakovo tėvu nutraukimo (1991 m.), ieškovė nebuvo atvykusi aplankyti nei sūnaus J. B., nei atsakovo. Atsakovui teko rūpintis pasenusiu tėvu J. B., jį slaugyti, apmokėti jo laidojimo paslaugas, todėl jo nuomone, kiti ieškovės vaikai turėtų pasirūpinti motina.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus ir prašė teismo ieškinį tenkinti.

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė savo argumentus, išdėstytus atsiliepime, bei prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. bylos nagrinėjimo metu yra sulaukusi 69 metų amžiaus, pensininkė. Ieškovė yra susilaukusi trijų vaikų – B. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Su atsakovo tėvu J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l.79), ieškovė išsituokė 1990 m. spalio 31 d. (b. l. 102-103). Santuokos nutraukimo metu pirmieji sūnūs buvo jau pilnamečiai. Santuokos nutraukimo sprendimas patvirtina, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės sutuoktinio, t. y., atsakovo tėvo kaltės – girtavimo. Šiuo metu, ieškovė yra pensininkė, gauna 111,09 eurų senatvės pensiją (b. l. 8). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 247 eurų vertės, 28,89 kv. m., 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) ir 1 550 eurų vertės, 0,0700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurie, pagal 2015 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį ir sutartinę hipoteką, tinkamam prievolių įvykdymui yra įkeisti kreditoriui UAB „Verslo kreditai“ (b. l. 18-19). Iš VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovei yra diagnozuota antro laipsnio pirminė arterinė hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas, Parkinsono liga (II stadija), astigmatizmas, abiejų akių katarakta; ieškovė sunkiai vaikšto, ją vargina nuolatiniai kojų skausmai; nuolat vartoja vaistus (b. l. 11). Ieškovei išduotas kompensuojamųjų vaistų pasas ir byloje pateikti mokėjimo kvitai už vaistus, kurie iš dalies kompensuojami liudija, jog ieškovė be kasdieninių poreikių turi išlaidų ir vaistams (15,27 eur, 9,60 eur) (b. l. 12, 13). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovė turi ir kreditorinių įsipareigojimų. UAB „Verslo kreditai“, pagal 2015 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį, ieškovei suteikė 3 100 eurų paskolą, kurią ji pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sutartį privalo grąžinti iki 2021 m. gegužės 18 d., kas mėnesį mokėdama po 85,42 eurus (b. l. 14-19). Ieškovė taip pat pateikė teismui TEO LT, AB PVM sąskaitą faktūrą 581,12 eurų sumai (b. l. 20, 21); Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-962-522/2016, dėl 103,07 eurų skolos, 7,43 eurų delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovės kreditoriui UAB „Moki lizingas“ (b. l. 22); UAB „Natural Pharmaceuticals“ 2016 m. birželio 8 d. raginimą dėl 99,59 eurų skolos sumokėjimo (b. l. 24). Iš byloje pateikto UAB „4finance“ 2016 m. liepos 31 d. pranešimo matyti, kad ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą minėtai įmonei (b. l. 23) (ieškovės teigimu, UAB „4finance“ ji skolinga apie 570 eurų). Ieškovė pateikė mokėjimo pranešimus, pagrindžiančius mokėtiną 40,70 eurų sumą už šilumos energiją ir karštą vandenį, už 2016 m. rugsėjo mėn. (b. l. 62), 30,80 eurų įsiskolinimą už komunalinių atliekų išvežimą (b. l. 63), 18,75 eurų dydžio įsiskolinimą už komunalines paslaugas, pagal 2015 m. gruodžio 15 d. pranešimą (b. l. 64).

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad darbingo amžiaus asmeniu laikytinas asmuo nuo 16 metų amžiaus iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nurodyto senatvės pensijos amžiaus.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, todėl, vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, yra nedarbingo amžiaus. Tokiu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pensinis amžius reiškia, jog išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-886/2003).

Aplinkybės, jog žmogui reikia pirkti maistą, rūbus, reikalingas būstas ir atitinkamai reikia apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, o senyvo amžiaus žmogui palaikyti savo sveikatą, visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas).

Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus įtvirtinta CK 3.205 straipsnio 1-3 dalies nuostatose, nustatant, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų, nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Be to, teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.206 straipsnyje numatyta, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Pirmiau minėti bylos duomenys liudija, kad ieškovės turtinė padėtis sunki, sveikata silpna, atsižvelgiant į diagnozuotas ligas, sveikatos būklę ir amžių, akivaizdu, jog dirbti ji negali, o vykdyti prievoles būsto išlaikymui privalo, taip pat turi įsigyti būtinų vaistų ir tenkinti kasdieninius poreikius, nekalbant jau apie prisiimtas prievoles kredito įstaigoms, tuo tarpu senatvės pensija sudaro tik 111,09 eurų. Tačiau nepaisant net ir prisiimtų įsipareigojimų kredito įstaigoms, matyti, kad jos gaunamos senatvės pensijos nepakanka patenkinti net būtiniausių poreikių. Pagal statistikos duomenis, Lietuvoje vidutinė senatvės pensija 2016 m. lapkričio mėn., buvo 255,40 Eur (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapis, interneto prieiga: http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html). CK 6.461 straipsnyje taip pat nustatytas orientacinis vieno mėnesio trukmės išlaikymas ne mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2016 m. liepos 1 d., yra 380 eur (neatskaičius mokesčių). Tuo tarpu, kaip jau pirmiau minėta, ieškovės gaunama pensija sudaro tik 111,09 eur, kuri yra 144,31 eur mažesnė už vidutinę Lietuvos senatvės pensiją ir beveik tris kartus mažesnė, už šiuo metu nustatytą minimalią algą (atskaičius mokesčių).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas savo atsikirtimus grindžia aplinkybe, kad ieškovė, kaip motina, netinkamai vykdė savo pareigas, buvo nerūpestinga, girtavo, namuose jautėsi lėšų stygius, atsakovas nuo 16-17 m. vasaros laikotarpiu dėl nepritekliaus turėjo dirbti kolūkyje. Be to, atsakovas eilę metų nėra matęs ieškovės, ji visiškai nesidomėjo jo šeima. Jo vaikai nepažįsta jo jauniausiojo brolio ir močiutės (ieškovės). Socialiniai ryšiai su ja yra nutrūkę. Bylos nagrinėjimo metu liudijusi atsakovo tėvo sesuo G. S. tvirtino aplinkybę, jog ieškovė buvo nerūpestinga motina. Atsakovo atstovė pagal pavedimą, t. y. dukra D. S. nurodė, kad nepažįsta močiutės. Tačiau šių aplinkybių nepakanka spręsti apie netinkamą ieškovės, kaip motinos pareigų atlikimą atsakovo atžvilgiu iki jo pilnametystės, kadangi atsakovo tėvų santuokos nutraukimo sprendimas liudija aplinkybę, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo tėvo kaltės, girtavimo. Ieškovei nebuvo apribotos ar atimtos motinystės teisės, ieškovė nebuvo teista. Ji iki vaikų pilnametystės augino visus savo vaikus. Atsakovo tėvai išsituokė tuomet, kai atsakovas ir jo brolis G. jau buvo pilnamečiai (b. l. 102-103). Bylos nagrinėjimo metu liudijęs jauniausias atsakovo brolis S. B. tvirtino, kad ieškovė, jo motina, tinkamai rūpinosi vaikais, pagal tuo metu buvusias galimybes. O aplinkybė, kad šalys šiuo metu artimai nebendrauja, jų santykiai yra atšalę, ar net nutrūkę, nepaneigia pareigos remti senatvėje savo tėvus, juolab, jog kiti ieškovės vaikai teikia ieškovei paramą, tiek darbu, tiek pinigais.

Atsakovas B. B. yra ieškovės sūnus (b. l. 5), kartu su sutuoktine ir vaikais gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 95-96). Šiame name gyvenamąją vietą yra deklaravę 5 asmenys (b. l. 35). Atsakovas yra tik iš dalies darbingas, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 2018 m. sausio 27 d. (b. l. 40). Jis gauna 194,14 eurų dydžio netekto darbingumo pensiją (b. l. 36). Atsakovo sutuoktinė taip pat yra iš dalies darbinga, jai nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis (b. l. 39). Ji gauna 150,99 eurų dydžio netekto darbingumo pensiją (b. l. 73). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB, kuris pagal 2012 m. balandžio 12 d. vartojimo kredito sutartį ieškovui suteikė 6 000 Lt (1 737,72 eur) kreditą, kurį jis pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką privalo grąžinti iki 2017 m. balandžio 12 d. (b. l. 37-38). Atsakovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas už elektros energiją – 123,53 eurų, pagal 2016 m. liepos 8 d. kvitą, 76,41 eurų pagal 2016 m. balandžio 27 d. kvitą, 97,87 eurų pagal 2016 m. vasario 17 d. kvitą (b. l. 41, 42, 43), tačiau bylos nagrinėjimo tuo pačiu ir patvirtino, kad kartu gyvena su dukters šeima ir jau studentu sūnumi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu yra registruotas gyvenamasis namas su dviem ūkiniais pastatais, esatis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 95-96), 1,44 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 97), 1,14 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 98), bei du žemės sklypai, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantys atsakovui ir jo sutuoktinei – 0,39 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 94), 0,10 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 99). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė VW Multivan, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 100). Taigi, bylos duomenys liudija, kad atsakovas nors ir turi turto, tačiau dėl sveikatos būklės turi ribotas galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, kaip ir jo sutuoktinė. Tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovo šeima ūkininkauja. Atsakovas kartu gyvena su savo jau pilnamečiais vaikais, dukters šeima, kurie turi objektyvias galimybes prisidėti prie atsakovo gerovės, busto išlaikymo ir kitų išlaidų. Todėl teismo vertinimu, atsakovo turimas neįgalumas, įsipareigojimas kredito įstaigai, ar sūnaus studijos, būsima operacija, negali paneigti CK 3.205 straipsnio 1-3 dalyse, nustatytos pilnamečių vaikų pareigos, išlaikyti savo tėvus, juolab, jog ir prašomas priteisti išlaikymas, objektyviai vertinant, nėra ženklus atsakovo šeimos pajamoms, ar neprotingai didelis. Teismas taip pat laiko teisiškai nereikšminga aplinkybe, jog atsakovas iki mirties vienas, nepadedant kitiems broliams, slaugė tėvą, kadangi bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino aplinkybę, kad po tėvo mirties jo turtą paveldėjo vienintelis atsakovas, o ir mirties dieną buvo tokios būklės, jog buvo grįžęs gyventi į savo namus, todėl negalima laikyti, jog buvo sunkus ligonis, slaugomas didelėmis vien atsakovo pastangomis, laiko ir lėšų sąnaudomis. Todėl teismas vis tik laiko, kad yra pagrindas priteisti ieškovei išlaikymą, atsižvelgiant į atsakovo šeimos sveiktos būklę, gaunamas pajamas, ir teismo vertinimu, turimas objektyvias galimybes teikti po 30 eurų per mėnesį, motinai išlaikymą, juolab, kad ir pati ieškovė derantis dėl taikios bylos baigties, sutiko sumažinti reikalavimo sumą iki 30 eurų per mėnesį. Tokio dydžio išlaikymą teikia taip pat ir kiti ieškovės vaikai.

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio padavimo dienos.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamas 20 eurų žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, CPK 93 straipsnio 2 dalies, 79 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, pagrindu. Ieškovė patyrė 250 eurų išlaidų advokato pagalbai (b. l. 88-90). Teismas patenkino 60 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 150 eurų už advokato pagalbą.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl valstybei jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas nepateikė raštinių įrodymų dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas dėl jų nesprendžia.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 30 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 150 eurų atstovavimo išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo B. B. 20 eurų žyminį mokestį.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.