Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Rimanto Jurkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2017-06-24 apie 15.30 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas sunkus 2.91 promilių girtumas), rankomis paėmęs mažametei dukrai A. G. už rankų jas suko, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarp jo ir jo vaikų 2017-06-24, apie 15 val., įvyko konfliktas, kurio metu sukėlė savo dukrai A. G. fizinį skausmą. Įvykio metu buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Konfliktas kilo dėl, to kad dukra A.ir sūnus A. buvo nesusitvarkę kambario ir neklausė jo, kai jis prašė jų apsitvarkyti. Kadangi dukra jo neklausė ir vengdama pokalbio ruošėsi išeiti iš kambario, jis ją suėmė už rankų ir traukė link savęs, bandydamas jai nurodyti, kad eitų į savo kambarį ir jį susitvarkytų. Kai ji pradėjo rėkti, jis iškart ją paleido. Fizinio skausmo sukelti dukrai jis tikrai nenorėjo ir to nesiekė. Dėl to, kad sukėlė dukrai fizinį skausmą jis gailisi, žada ateityje daugiau taip nesielgti (b. l. 44-45,50-52).

Nukentėjusioji mažametė A. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad tėtis namo grįžo neblaivus ir nuėjo pas mažąjį brolį į kambarį ir liepė jam susirinkti išmėtytus žaislus. Brolis A. serga Dauno liga ir yra hiperaktyvus, į tėvo reikalavimus nereagavo. Tėvas barė brolį, dėl to ji nuėjo brolio ginti ir tarp jos ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio metu tėvas paėmė jos rankas, suspaudė ir pasuko. Kai tėvas suko jai rankas jai skaudėjo, dėl to ji pradėjo rėkti ir verkti. Vyresnis brolis išgirdęs jos riksmą atėjo į kambarį ir juos išskyrė bei iškvietė policiją (b. l. 25)

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017-06-24 apie 15.00 val. buvo savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis girdėjo kaip girtas tėvas grįžo namo, užlipo į antrą auštą ir nuėjo į sesės kambarį, kuriame buvo jo neįgalus brolis A. ir sesuo. Jis pradėjo jiems priekaištauti, dėl to, kad namuose betvarkė ir kad išmėtyti daiktai. Jis girdėjo kaip brolis su sese vengdami jo nubėgo į tėvų kambarį, esantį antrame namo aukšte. Tėtis nuėjo iš paskos, toliau bandydamas priversti juos susitvarkyti daiktus. Tada sesė pradėjo atsikalbinėti, pasakė tėvui, kad jis pats pastoviai girtas, namuose nieko nedaro ir dar jiems vadovauja. Kadangi vaikai neklausė, jis iš girdimų garsų suprato, kad tėvas stumdo brolį, o sesė bando jį užstoti, tada girdėjo kaip sesė ėmė rėkti "aaau, man skauda, nelaužyk rankų". Jis supratęs, kad tėvas skriaudžia sesę, paskambino policijai ir nieko nelaukdamas, nuėjo į tėvų kambarį. Kai jis įėjo į kambarį pamatė, kad tėvas stovi nugara į langą, o sesuo priešais jį. Tėvas laikė paėmęs sesę už riešų, o ji verkė ir kūkčiojo. Jis įėjęs į kambarį liepė jam paleisti sesę ir nelįsti prie vaikų. Tėvas nieko nesakė, paleido sesę ir nuėjo į rūsį. Kaip tėvas suko sesei rankas jis nematė, tą suprato tik iš girdimų garsų, o vėliau iš sesės pasakojimo. Ji jam sakė, kad tėvas suėmęs suko jai rankas. Jis sesę ramino, taip pat paklausė ar jai skauda. Ji sakė, kad skauda, bet nelabai stipriai. (b. l. 31, 33)

2017-06-24 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti nerasta.( b. l. 8-9)

2017-06-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. G. teismo medicininio apžiūrėjimo metu kūno paviršiuje sužalojimų nėra (b. l. 29).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vartojo prieš mažametę dukrą smurtą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Jo veiksmai pagal kvalifikuojantį veikos padarymo mažamečiui požymį atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (b. l. 68), baustas administracine tvarka (b. l. 64-66), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b. l. 59), nedirba, pagal gyvenamąją vietą jo elgesiu nusiskundimų negauta (b. l. 60).

Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam skirtina bausmė – bauda (BK 47 straipsnis).

Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹straipsnis).

Iki bausmės vykdymo pradžios E. G. paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (b. l. 56-57).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 12 MGL (451,92 EUR) baudą.

Remiantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 8 MGL (301,28 EUR) baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2017 m. birželio mėn. nuo 24 d. iki 26 d. 19.30 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti jį nubaustu 4 MGL (150,64 EUR) dydžio bauda, kurią per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba „Swedbank“, AB, Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. G. palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Kaltinamojo reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.