Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustam administracine tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-76535912-16, kuriame nurodyta, kad jis 2016-07-01 apie 11.20 val. Vilniuje, J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Vectra“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Nissan Qashgai“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126 ir 222 punktų nuostatas, ir jo veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su jo atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu iš dalies sutinka, jis protokole nurodytomis aplinkybėmis automobilį „Opel Vectra“ vairavo, tačiau neigia, jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Papildomai paaiškino, kad tą dieną jis automobiliu „Opel“ važiavo į vaistinę, esančią J. Basanavičiaus g., Vilniuje, jis matė šalia priparkuotą kitą automobilį, prieš pradėdamas važiuoti jis įvertino atstumą iki šio automobilio bei lėtai pravažiavo, jokio pašalinio garso jis negirdėjo. Tačiau jis neatmeta prielaidos, jog galėjo užkliudyti šį automobilį „Nissan“, ant jo automobilio nesimato jokių apgadinimų, o ant automobilio „Opel“ galinio bamperio apgadinimų žymės jau buvo iš ankščiau kito įvykio metu. Jam yra žinoma, jog tyrimo medžiagoje yra pirminis vieno liudytojo paaiškinimas, iš kurio seka, jog tą dieną automobilį vairavo pagyvenęs vyras, apie 45-50 metų amžiaus, šviesų plaukų. R. S. manymu, šis liudytojas galėjo apsirikti, nes protokole nurodytą dieną automobilį „Opel“ vairavo būtent jis, o ne kitas, asmuo. Be to, jo manymu, reikia atsižvelgti ir į tai, jog šis liudytojas duodamas paaiškinimą policijos pareigūnui nebuvo visiškai įsitikinęs savo teiginių teisingumu, jis abejojo dėl vairuotojo tapatybės.

Suinteresuotas asmuo A. S. paaiškino, kad automobilis „Opel Vectra“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam pačiam. Nurodė, kad 2016 m. liepos mėn. jo sūnus R. S. buvo atvykęs namo, nes sūnus nuolat dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje. 2016-07-01 sūnus paėmė automobilį „Opel“ bei su juo važinėjo Vilniuje. Kai sūnus išvyko į užsienį, jam paskambino iš policijos bei pranešė, jog automobilis „Opel“ dalyvavo eismo įvykyje. Jis pažymėjo, jog 2016-07-01 automobilio nevairavo ir apie eismo įvykį jam nieko nėra žinoma. Papildomai atsakant į teismo klausimą, A. S. pažymėjo, jog tuo laikotarpiu jo sūnus savo plaukus buvo nusidažęs šviesiai.

Suinteresuotas asmuo V. B. paaiškino, kad automobilis „Nissan Qashgai“, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso jai, apie 2016-07-01 eismo įvykį nieko paaiškinti negalėjo, jai įvykio aplinkybės nėra žinomos. Nurodė, kad 2016-07-01 ji norėdama įlipti į savo kieme priparkuotą automobilį, priėjo vienas vyras, kuris jai pranešė, jog matė kaip buvo apgadintas jos automobilis. Atidžiau apžiūrėjusi „Nissan“ ji pastebėjo ant galinio bamperio iš dešinės pusės nedidelį įbrėžimą, tai buvo dažų braukimo žymė. Šis vyras minėjo, jog jo stovintį automobilį apgadino pravažiuodamas kitas automobilis

„Opel“, kuris po kontakto nesustojo bei išvažiavo. Šis vyras dar spėjo užsirašyti nuvažiavusio automobilio numerį bei padavė jai lapelį.

Liudytojas J. S. paaiškino, kad 2016-07-01 jis buvo namo esančio adresu J. Basanavičiaus g. 41, Vilniuje, kieme bei matė kaip išvažiuojantis iš kiemo automobilis „Opel“ kliudė kitą šalia stovintį automobilį, po kontakto automobilis „Opel“ nesustojo bei išvažiavo. Atsakant į teismo klausimą, liudytojas nurodė, kad „Opel“ vairavo asmuo virš 40 metų amžiaus, šviesių plaukų, apsirengęs šviesiais marškinėliais. Pats įvykis įvyko pakankamai greitai, nes važiuodamas atbulai automobilis „Opel“ atsitrenkė į stovintį „Nissan“, po to kiek pavažiavo į priekį, išlygino vairą bei išvažiavo iš kiemo.

Liudytojas D. N. paaiškino, kad jis šioje medžiagoje atliko tam tikrus procesinius veiksmus, o būtent atpažinimą pagal fotonuotraukas, atpažinimą darė įvykį matęs liudytojas J. S., kuris iš pateiktų duomenų (fotonuotraukų, kurių iš viso buvo 4 vnt.) kiek atsimena asmens neatpažino, tik nurodė, kad asmuo pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3 yra labiau panašus. Šis liudytojas J. S. nors ir nurodė „Opel“ vairuotojo galimus veido bruožus, jis negalėjo visiškai tvirtai atsakyti į klausimą, ar vyras pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3 (b.l. 32), galėjo vairuoti automobilį 2016-07-01 eismo įvykio metu. Įvertinus byloje surinktus duomenis, į tai, jog A. S. nurodė, jog tą dieną (2016-07-01) automobilį „Opel“ vairavo jo sūnus R. S., pats R. S. patvirtino šią aplinkybę, o liudytojas J. S. negalėjo tvirtai ir patikimai apibūdinti „Opel“ vairuotoją, D. N. priėmė sprendimą protokolą surašyti R. S..

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti R. S. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotą pažeidimą. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą iš dalies neneigė ir tvirtino, kad 2016-07-01 eismo įvykio jis vairavo automobilį ,,Opel Vectra“ ir dėl jo neatidžių veiksmų buvo apgadintas kieme stovintis automobilis ,, Nissan Qashqai “, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau jis paties kontakto negirdėjo, smūgis nebuvo stiprus, todėl jis iš įvykio vietos ir išvažiavo.

Teismo vertinimu tokius jo parodymus patvirtina teisme apklaustų liudytojų –J. S., D. N. bei suinteresuoto asmens A. S. parodymai bei kiti tyrimo medžiagoje esantys rašytiniai duomenys. Antai liudytojas J. S., kuris matė 2016-07-01 eismo įvykį teismo posėdyje negalėjo tvirtai apibudintį asmenį, kuris tą dieną vairavo automobilį ,,Opel“, jis tik nurodė, kad tai buvo pagyvenęs vyras, apie 45-50 metų amžiaus, tikslių veido bruožų jis neįsidėmėjo. Šis liudytojas J. S. taip pat dėl savo pirminio paaiškinimo dalyvaujant jam atpažinime pagal fotonuotraukas. J. S. pažymėjo, jog asmuo pavaizduotas fotolentelėje Nr.3 yra labiausiai panašus į vairuotoją dėl šviesių plaukų. Tačiau A. S. pažymėjo, jog jo sūnus Roman tuo metu kai buvo atvykęs į Lietuvą savo plaukus buvo nudažęs šviesiai. Teismo vertinimu, pats įvykis po automobilių susidūrimo vyko labai trumpą laiko tarpą, J. S. tik įsidėmėjo, jog automobilį ,,Opel“ vairavo vidutinio amžiaus vyras, su šviesiais plaukais. Teismo posėdyje šis liudytojas negalėjo tvirtai nurodyti ,,Opel“ vairuotojo veido bruožų, jis pat abejojo savo paaiškinimais. Teismo manymu esant tokiems duomenims, kai vienintelis liudytojas J. S. matęs eismo įvykį abejojo savo parodymų teisingumu, teismas nesivadovauja šio liudytojo parodymais, vertindamas juos kaip nepatikimus. Tačiau priešingai R. S. teismo posėdžio metu iš karto nurodė, jog 2016-07-01 automobilį ,,Opel“ vairavo jis pats, o ne kitas asmuo. Tokius jo parodymus patvirtina ir pirminis paaiškinimas rašytas policijos pareigūnams (b.l. 26). Pažymėtina, kad savo pirminiame paaiškinime (b.l. 9) liudytojas J. S. iš viso nenurodė eismo įvykį sukėlusio ,,Opel“ vairuotojo veido bruožų ar kitų duomenų. Teismas neturi pagrindo netikėti R. S. duotų parodymų teisingumu, tokius jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys.

Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. S. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju R. S. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jo automobilis 2016-07-01 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Nissan“ sužinojo tik iš policijos pareigūno pranešimo, policijoje buvo apžiūrėtas automobilis “Opel”, rasti nežymus nubrozdinimai. Šiam automobiliui neprireikė net remonto. Jis teigia, kad jei būtų supratęs apie eismo įvykį, būtų sustojęs, nes yra disciplinuotas vairuotojas, iki tol neturėjęs avarijų. Automobilis “Opel” yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo. Pagrindo netikėti R. S. parodymais teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Opel Vectra“ bei “Nissan Qashgai“, v/n (duomenys neskelbtini) nėra įžvelgiami jokie žymus apgadinimai.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad R. S. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl R. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. S. vairavo automobilį „Opel Vectra“, v.n. (duomenys neskelbtini) atbulas važiavo J.Basanavičiaus g. 41, Vilniuje, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan Qashgai“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo R. S. savo kaltės neneigia (b.l. 38) ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 417 straipsnio 8 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems priklausančių transporto priemonių sugadinimą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 28 iki 57 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 1 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, R. S. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį,

perkvalifikuotinas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį.

Pažeidėjo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, todėl jam skirtina nuobauda, nustatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos ribose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimt) Eur dydžio baudą.

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16062951237 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.