- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-323-109/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02265-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- E. C., L. C.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4046-399/2009 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams E. C., L. C. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2009 m. lapkričio 17 d. ieškovas A. S. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 1-2), kuriuo prašė priteisti iš atsakovų E. C., L. C. solidariai 17 572,53 Lt negautų pajamų, nuo 2009-04-01 iki 2009-12-16 periodines 380,72 Lt išmokas, kurios turėtų būti indeksuojamos keičiantis vidutinei mėnesinei algai bei netekto darbingumo pensijai, 4 910 Lt materialinės žalos, 200 000 Lt neturtinės žalos, 400 Lt už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, taip pat bylinėjimosi išlaidas šioje byloje pagal pateiktus dokumentus. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ieškinio reikalavimų ribose, kadangi atsakovai atsisako geranoriškai atlyginti patirtą žalą, ieškinio suma yra didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų turtą bendrai 222 482,53 Lt sumai (b. l. 8).
2009 m. spalio 27 d. prašymu atsakovė L. C. pareiškė prašymą panaikinti taikytą areštą banko sąskaitai, kadangi į šią sąskaitą yra pervedami pinigai sūnui bei darbo užmokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b. l. 20) patenkino atsakovės prašymą, panaikino areštą L. C. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB esančioms piniginėms lėšoms, tai yra pervedamoms išmokoms nepilnamečiui vaikui (išmoka vaikui 31) iš Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento bei atsakovės darbo užmokesčiui gaunamam iš UAB „Palink“ IKI-410, kitoje dalyje 2009-08-04 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarė nekeisti. Teismas iš kartu su prašymu pateiktų įrodymų ir kitų įrodymų, esančių byloje, nustatė, kad vykdant 2009-08-04 nutartį yra sudarytas turto aprašas dėl atsakovės vardu registruoto automobilio Mercedes Benz 313 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrintos atsakovės vardu esančios piniginės lėšos bankuose ir nustatyta, kad atsakovės vardu yra sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB į kurią Marijampolės savivaldybė moka išmoką nepilnamečiui vaikui po 52,00 Lt kas mėnuo bei pervedamas atsakovės darbo užmokestis UAB „Palink“ IKI 410. Sąskaita yra areštuota, atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį, išlaiko nepilnametį vaiką, todėl naikintinas areštas socialinei išmokai ir darbo užmokesčiui, esantiems sąskaitoje, kadangi išieškojimas negali būti nukreipiamas į valstybės pašalpą šeimai auginančiai vaikus (LR CPK 739 str. 4 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. S. (b. l. 100-101) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad šios pajamos yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Jos teigimu, kartu su sūnumi ji gyvena bei veda bendrą ūkį su jos vaiko tėvu. Tačiau kartu su prašymu nebuvo pateikta tai patvirtinančių duomenų, taip pat nebuvo pateikta informacija apie kartu su ja gyvenančio asmens pajamas, iš ko būtų buvę galima spręsti apie tai, ar šis asmuo turi kokių nors pajamų, gali bei turi galimybę išlaikyti šeimą. Be to nei baudžiamosios, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei vienas iš atsakovų neišreiškė jokių pageidavimų bent dalį padarytos turtinės ar neturtinės žalos, negautų pajamų atlyginti gera valia, piniginėmis lėšomis ar kitu turtu, neieškojo kitų sprendimo būdų, nebandė net susitikti dėl klausimo sprendimo. Taip pat teismui pagarsinus duomenis apie tai, kad yra areštuotas atsakovės automobilis Mercedes Benz, 2000 m. laidos, kuris turi materialinę vertę ir yra kaip vienas iš civilinio ieškinio padengimo garantų, atsakovė nurodė, kad automobilio realiai nėra, tai reiškia, kad atsakovė slepia turimą turtą bei visokiais būdais stengiasi išvengti piniginių prievolių vykdymo. Iš pateiktų atsiliepimų į ieškinį atsakovai neigia jo pagrįstumą, akivaizdžias aplinkybes, pačių pasekmių kilimą nurodo visiškai kitaip nei buvo nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. melagingai pateikdami duomenis stengiasi visais būdais išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad dėl autoįvykio, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, kaltas pats nukentėjęs A. S., nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Atsakovė L. C. atsiliepime į ieškinį taip pat skirtingai nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nurodo, kad jai priklausantį automobilį, kuriuo važiuojant buvo sukeltas autoįvykis, brolis E. C. paėmė be jos leidimo, t. y. iš esmės pavogė, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ji teigė, kad automobiliu naudojosi kitas brolis. Atsakovas E. C. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuo metu jis dirba neoficialiai, t. y. neturi nei darbo sutarties, nei verslo liudijimo, nors realiai darbinę veiklą vykdo. Tačiau kad ir gaudamas kažkokias pajamas, atsakovas nebando padarytos žalos atlyginti ir tokiu būdu taikiai išspręsti konfliktą, nors teisminio baudžiamosios bylos metu pripažino turtinės žalos dydį, taip pat dalį neturtinės žalos. Todėl atsakovės L. C. prašymas dėl sąskaitos arešto panaikinimo turi būti vertinamas kaip dar vienas būdas išvengti materialinių įpareigojimų vykdymo, kadangi atsakovai jokio nekilnojamojo turto ar kitų piniginių lėšų neturi ir užtikrinti civilinio ieškinio galimybių nėra.
Atsiliepimas
Atsakovai nustatytu terminu atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pakeitė 2009-08-04 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikino areštą atsakovės L. C. atsiskaitomoje sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms: išmokoms už nepilnametį vaiką ir darbo užmokesčiui. Nors pagrindas reikalavimui užtikrinti nėra išnykęs (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys), tačiau pažymėtina, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Tuo pačiu teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 2 dalimi, privalo siekti apsaugoti vaikų teises ir interesus, vadovautis CK įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis). To reikalauja ir viešasis interesas, todėl nustačius, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei (tame tarpe ir nepilnamečių vaikų teisėms), t. y. jog yra būtina užtikrinti viešąjį interesą, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Teismų praktikoje nusistovėjusi taisyklė, kad valstybė privalo atstovauti ir ginti viešą interesą. Teismo pareiga yra užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis pažeidžiančias ar galinčias šį interesą pažeisti. Todėl teismas sprendžia, kad areštas socialinės paskirties išmokoms už nepilnametį vaiką, taip pat ir darbo užmokesčiui, esantiems Swedbank, AB asmeninėje sąskaitoje, gali pažeisti nepilnamečių vaikų interesus. Be to, panaikinus laikinąją apsaugos priemonę šioms lėšoms, negalima būtų vertinti, jog ieškovo reikalavimai liks neužtikrinti, kadangi lieka galioti areštas atsakovės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei kitoms lėšoms, esančioms atsakovės asmeninėje sąskaitoje.
Pažymėtina, jog CPK nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas reikalavimo pagrįstumas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai (nagrinėjamu atveju – aplinkybės, susijusios su ieškovo teise reikšti reikalavimus konkrečiam atsakovui; su reiškiamo reikalavimo dydžio pagrįstumu ir pan.), o kitos aplinkybės - teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas. Atsakovei yra pareikštas materialinis reikalavimas, kurio pagrįstumas, kaip ir ieškovo turima materialinė reikalavimo teisė, vertinami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytų motyvų, susijusių ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumu, o atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pareikšto atskirojo skundo ribose, sprendžia klausimą būtent dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir nesprendžia klausimų, kurių nenagrinėjo ir dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (CPK 320, 338 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartis nekeistina, o ieškovo A. S. atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.