- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- 2-873/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Skolininkas
- individualios įmonės ,,LITVIRTA“
- Kreditorius
- Latvijos bendrovės ,,TSCHUDI LOGISTICS“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko individualios įmonės ,,LITVIRTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. L2-5321-262/2010 pagal kreditoriaus Latvijos bendrovės ,,TSCHUDI LOGISTICS“ SIA pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko individualios įmonės ,,Litvirta“, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius Latvijos bendrovė „TSCHUDI LOGISTICS“ SIA kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko IĮ ,,Litvirta“ 150 445,40 Lt skolos, 26 586,60 Lt netesybų, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 2 492,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Kreditorius nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkas vengia atsiskaityti, nereaguoja į pareikštą pretenziją, todėl tikėtina, kad gavęs pranešimą apie jam pareikštą reikalavimą, skolininkas gali imtis veiksmu teismo sprendimo įvykdymui apsunkinti ar padaryti jį negalimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 10 d. nutartimi Kreditoriaus prašymą patenkino. Teismas areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas 177 032 Lt sumai. Teismas nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindas preziumuoti, jog yra grėsmė galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
Šalies argumentai
IĮ ,,Litvirta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas nurodo, kad kreditoriaus pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, neatitinka procesiniam dokumentui keliamų bei CPK 433 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tokį pareiškimą priimti ir nespręsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto teigimu, pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo byloje nėra duomenų, jog pareiškimą pasirašęs asmuo Dmitrijs Jelutins yra „TSCHUDI LOGISTICS“ SIA darbuotojas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadinasi šių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė.
Nagrinėjamoje byloje kreditorius Latvijos bendrovė „TSCHUDI LOGISTICS“ SIA kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį skundžiama nutartimi teismas patenkino. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir jo priedai neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame kartu buvo pateiktas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmimo klausimas buvo išspręstas rezoliucija. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atskirajame skunde apeliantas išdėsto argumentus susijusius su kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumu, vertina kreditoriaus pateiktus įrodymus, taip pat nurodo, kad kreditorius nepateikė pareiškimą pasirašiusio asmens tinkamą atstovavimą patvirtinančių įrodymų. Šie argumentai nėra susiję su procesiniu teismo sprendimu taikyti skolininko atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertinamas ieškinio pagrįstumas, vertinamos kitos aplinkybės – ar, patenkinus reikalavimą ir priteisus iš prašomą sumą, teismo sprendimo įvykdymas iš atsakovo (skolininko) turto nebus apsunkintas. Tuo tarpu reikalavimo pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, jog didelė pareikšto reikalavimo suma, suteikia pagrindo preziumuoti grėsmės, galimai kreditoriui palankaus, sprendimo tinkamam įvykdymui. Nesutikdamas su teismo sprendimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantas minėtos grėsmės nepaneigė, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad reikalaujama pinigų suma, atsižvelgiant į skolininko turtinę padėtį, jam nėra didelė.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str., 338 str.). Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.