- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- A15.-2392-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02001-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. Ž., įgaliotajam atstovui Vitalijui Vasilionokui,
suinteresuoto asmens 571-osios DNSB Žirmūnų g. 10B atstovei D. B., įgaliotajai atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Ž. 2020 m. birželio 29 d., apie 07.58 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 10B, vairuodama automobilį Porshe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula kliudė tvorą ir pakeliamą užtvarą, ribojantį įvažiavimą į stovėjimo vietą, ir juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais J. Ž. pažeidė KET 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog buvo pirmadienio rytas, tą dieną vyko brandos egzaminas abiturientams, vežė savo sūnų į Tuskulėnų gimnaziją laikyti egzamino. Atvažiavo prie mokyklos, išleido vaiką. Jai reikėjo pavažiuoti atgal, kad galėtų išvažiuoti iš tos aikštelės. Pasižiūrėjo į galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlius, jos automobilis taip pat turi parkavimo daviklius, kurie jokių garsinių signalų nedavė. Judėjo atgal stebėdama monitorių, garsiniai davikliai nereagavo, nejuto jokio susidūrimo ar atsirėmimo, tik pamatė savo sūnų, kuris ėjo link jos. Pagalvojo, kad jis gal pamiršo kažką, bet jis jai pasakė, kad ji lietė tvorą, tačiau ji nieko nejuto ir paklausė, ar yra apgadinimų, sūnus pasakė, kad viskas gerai, nieko nėra. Kadangi vaikas pasakė, kad nieko nėra, ji nejuto, kad buvo atsirėmusi į kažką, todėl išvažiavo ir nepastebėjo, ar ant automobilio yra koks apgadinimas. Kai policijoje jai buvo parodytas vaizdo įrašas, tuomet ji pamatė, kad buvo atsirėmusi į tvorą.
Ji žino, jog policijos tyrėja kreipėsi į įmonę, kad reikalinga nustatyti, kas vairavo įmonės automobilį, ji buvo informuota apie vairuotoją. Tyrėja nurodė nuvykti į įvykio vietą, nes prašo didelės žalos atlyginimo ir nuo to priklauso kvalifikacija. Sutuoktinis gavo iš tyrėjos pirmininkės telefoną, susisiekė ir tą pačią savaitę susitiko. Ponia jam parodė sąskaitą, tačiau ji buvo nedetali, ir jos sutuoktinis paprašė, kadangi tai yra įmonės automobilis, įmonė buvo atsakinga, tai jiems netinka kažkokia sąskaita, ir paprašė detalesnės sąskaitos, tačiau nebuvo sulaukta jokios sąskaitos. Vėliau žinute buvo apie tai priminta, tai jiems atsiuntė tą pačią sąskaitą, bet ne detalesnę. Kadangi per tą laiką buvo jau policijoje ir visas procesas buvo prasidėjęs, tai nieko ir nedarė. Buvo suremontuotas stulpas, jai atrodo, kad abejonių sukėlė detalios sąskaitos neturėjimas, remonto darbai jau vyko. Nebebuvo kur dalyvauti, jau stovėjo kitas stulpas, vyras net nebuvo matęs įrašo, jis klausė ponios, kur įvyko pažeidimas.
Tyrimo metu J. Ž. savo paaiškinime parodė, kad 2020 m. birželio 29 d., apie 8.00 val., ryte, vežė abiturientą sūnų laikyti valstybinio egzamino į Tuskulėnų gimnaziją, adresu Tuskulėnų g. 31, automobiliu (duomenys neskelbtini). Sustojo prieš mokyklą, išleido sūnų, jam išėjus važiavo atbuline eiga. Mašinos davikliai nesuveikė, nebuvo garsinio signalo, važiuodama atgal atsitrenkimo į tvorą nepajuto ir judėjo pirmyn. Per veidrodėlius matė grįžtantį sūnų, sustojo, sūnus pasakė, kad mama lietei tvorą, ji paklausė, ar yra pažeidimas. Jam apžiūrėjus tvorą ir automobilį ir pasakius, kad nieko nenutiko, išvažiavo, nes vėliau kitą vaiką vežė laikyti egzamino į kitą mokyklą ir neįvertino, kad padarė eismo pažeidimą. Neįvertino ir priėmė sprendimą išvažiuoti, nes galvojo, kad nepadarė jokios žalos ir turto apgadinimo, niekas situacijoje nenukentėjo. Labai apgailestauja, kad neteisingai įvertino situaciją, kad neskambino pareigūnams ir išvažiavo (b. l. 14).
ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo faktą ir J. Ž. kaltę, be jos pačios prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:
- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2);
- teismo posėdžio metu liudytojos policijos pareigūnės A. V. duoti parodymai, kad gavo pranešimą, jog Žirmūnų gatvėje kažkas apgadino tvorą namo kieme. Atvykus į vieta atėjo namo pirmininkė ir parodė tvorą. Tvora buvo šiek tiek pasvirusi, nežymiai, bet buvo apgadinta. Šalia buvo užtvara, ji (namo pirmininkė) pasakė, kad nežino, ar ji apgadinta ar ne, reikia, kad patikrintų specialistai, ant namo yra kameros. Nepamena, ar prie jų ji (namo pirmininkė) tikrino ar veikia užtvara, bet sakė, kad reikės nustatyti. Fotografavo apgadinimus, tvorą. Iškvietimas buvo tik dėl tvoros. Vizualiai šlagbaumas nebuvo apgadintas, nepamena, ar jis veikė ar ne. Nepamena, ar sensorius buvo sudaužytas ar ne. Jeigu būtų mačiusi šlagbaumo apgadinimus, būtų parašiusi. Neprisimena, kiek segmentų fotografavo. Pirmininkė nurodė, kad apgadinta būtent tvoros pradžia. Neprisimena, ar atvažiavus šlagbaumas buvo pakeltas ar nuleistas;
- teismo posėdžio metu liudytojo A. K. duoti parodymai, jog namo pirmininkė paskambino anksčiau, bet jis atostogavo tuo metu, atvažiavo tik liepos 9 d. ir pamatė, kad tvoros segmento tvora įlenkta, palinkęs atraminis stulpas, apsauginė tvorelė nulenkta, tvirtinimo varžtai išlupti iš pamatų, pats užtvaras truputį buvo palinkęs, bet žymių korpuso pažeidimų nebuvo. Tada kaip įprasta, pajudino sensorių, turi būti toks specifinis garsas, tačiau nebuvo, jis neveikiantis buvo. Tuomet atsidarė užtvaro vidų ir pamatė, kad tie varžtai, ant kurių tas užtvaras laikosi, išlenkti, veržlės iššokusios, tiesiog pakilusios, nukritęs imtuvas, įsitempę laidai, šlagbaumas buvo pakeltas. Atsisuko fotosensorių ir pamatė, kad plokštė nuo laidų nukirsta, tikriausiai nuo smūgio, varžtai užstrigę, reduktorius buvo veikiantis. Pamatęs, kad pamatas viduje buvo įskilęs, jis pagalvojo, kad įvažiavo koks nors šiukšlių sunkvežimis, bet pastebėjo, kad gan žemi įvažiavimo požymiai. Pirmininkė jo paklausė, gal rastų, kas galėtų tvorą pataisyti, jis paskambino į kelias įmones, bet visi turėjo darbų, vieni prašė 1500 eurų, kiti 1300 eurų už darbą, jis mažiausią sumą į aktą įrašė, t. y. 1200 eurų. Nežino, kas yra UAB „Forstata“, šią įmonę surado pirmininkė. Jo darbų kaina buvo 330 eurų. Pagrindinį remontą sudarė pamato perdėjimas, nes buvo reikalingi betonuotojai, suvirintojas ir kitos srities specialistai. Jis pats tvoros remontui nieko neatliko. Sensoriaus pati plokštė nuo smūgio buvo nulėkusi, nukirsti laidai, plokštė jungiasi prie fotoelementų, viduje laidai. Sensorius nebuvo nukritęs. Sensorius nėra ardomas, jis tik pakeičiamas. Nežino, ar stulpas buvo pastatytas toks pat kaip ir buvo, ir ar tokioje pačioje vietoje.
- teismo posėdžio metu liudytojos D. B. duoti parodymai, kad 2020 m. birželio 29 d., anksti ryte, maždaug nuo 6.30 iki 7.00 val. išėjo iš kiemo, šlagbaumas buvo savo vietoje ir stulpas nebuvo pakrypęs, tos dienos vakare grįžo namo apie 16.30 val. ir iškart pastebėjo, kad tas stulpas pakrypęs, o maža tvorelė nuversta. Grįžusi namo papasakojo apie tai vyrui, nutarė kviesti policiją. Atvažiavęs ekipažas padavė jai pareiškimo lapą ir paklausė, ar kiemas filmuojamas. Ji informavo, jog filmuojamas, tačiau įrašus turi įmonė, kuri filmuoja. Tuomet užpildė pareiškimą, jame nurodė tai, ką ji matė, t. y. kad stulpas pakrypęs ir kažkas įvyko. Pareigūnė labai skubėjo ir išvažiavo. Kai policijos pareigūnai išvažiavo ir vyras jos paklausė ar veikia šlagbaumas, ji nuėjo į kiemą su pulteliu ir pamatė, kad šlagbaumas neveikia. Tos dienos vakare ji paskambino į „Mano sauga“, paklausė apie galimybe pamatyti vaizdo įrašą, jie jai pasakė, kad mato tą įrašą, policija iš jų pasiims. Kitą dieną kreipėsi į „Prologika“, kuri prižiūrėjo ir montavo atitvarą, kad atvažiuotų ir įvertintų, kas čia nutiko. Įmonė pasakė, kad atostogų metas ir greitai neatvyks. Praėjus savaitei jie atvažiavo apžiūrėti ir pasakė, kad buvo smūgis. Liepos 10 d. kreipėsi į policiją, nes sugadinta tvora ir šlagbaumas, kaimynai nerimsta. Policija nurodė, jog rado žmogų bei pasakė, kad asmuo nenori kreiptis į draudimą ir norėtų susitarti. Atvykus kaltininkui į įvykio vietą, ji parodė, jog pradėti darbai, stulpas jau buvo įstatytas, šlagbaumas dar buvo nesutvarkytas. Atvykęs vyras pasakė, kad kai turėsite visas sąskaitas, jiems atsiųsti ir susitars. Gavusi abi sąskaitas, jas išsiuntė minėtam vyrui, po ko jokios žinutės nesulaukė ir rugpjūčio pabaigoje parašė tyrėjai dėl situacijos, nes niekas nesikreipė dėl žalos atlyginimo. Jai pasakė automobilio numerius ir liepė kreiptis į draudimą, ką ji ir padarė. Liepos 22 d. jiems viską sutvarkė „Prologika“, liepos 23 d. visas sąskaitas išsiuntė, bet kada ji pamatė teismo popieriuose, tai jau liepos 20 d. kaltininkai gavo raštą iš savivaldybės dėl jų tvoros legalumo, dėl to jai peršasi nuomonė, kad nebuvo čia geranoriško ketinimo tartis ir panašiai. Pakeitė tik stulpą, tinklas liko tas pats, du segmentus palygino ir pastatė atgal, kiek galėjo, tiek palygino, pakeitė stulpą, išbetonavo naują pamatą šlagbaumo mechanizmui, sureguliavo, sutaisė ir įdėjo tą patį, korpusas liko tas pats. Bendrijai padaryta žala už stulpą 1197,90 Eur ir dar viena sąskaita 330 Eur už šlagbaumo remonto darbus. Šlagbaumas nusileidžia ir pasikelia tik rankiniu būdu, kiekvienas gyventojas turi pultelį. Šlagbaumas dažniausiai ryte būna pakeltas, nes gyventojai susitarę, kad ryte išvažiuojantis paliktų pakeltą mechanizmą, nes daug automobilių ryte atveža į mokyklą vaikus, ir yra buvęs atvejis, kai irgi įvažiavo į šlagbaumą. Apžiūrėjusios įmonės pasiūlė pakeisti statybinę techninę konstrukciją, nes įvertino, kad stulpo niekaip neištiesins, nes tas sulenkimas buvo prie pat grindinio, todėl stulpą reikėjo keisti, kadangi stulpas yra arti pamato, todėl reikėjo išardyti ir pamatą. Pakėlimo mechanizmo korpusas turėjo pažeidimų, bet minimalių. Stulpą keičiančią įmonę pasirinko todėl, nes reikėjo greičiau sutvarkyti. Šiuo metu įstatytas tvirtesnis stulpas, negu buvo prieš tai. Įgilinti negalėjo, nes giliau yra miesto komunikacijos. Lyg tiek pat įleido stulpą, tikėjosi giliau, bet nepavyko dėl miesto komunikacijų. Realiai lokalinę sąmatą padarė jau po rugpjūčio pabaigos, kai gavo kvietimą į teismą;
- D. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 29 d., apie 17.00 val. grįžusi namo pamatė, kad tvora prie kiemo atitvaro nulenkta į kiemo pusę. Kiemas stebimas vaizdo kameromis. Įrašus saugo UAB „Mano sauga“. 2020 m. birželio 29 d., 06.45 val., ryte išeidama iš namų į darbą jokių pažeidimo žymių nepastebėjo. Galimai kažkas užkliudė tvorą dienos metu nuo 06.45 val. iki 17.00 val. (b. l. 6);
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės A. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 29 d., apie 17.04 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu N. P. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 10B, laukia apgadintos tvoros savininkė. Atvykus minėtu adresu Žirmūnų g. 10B namo bendrijos pirmininkė D. B. paaiškino, kad rado apgadintą namo kiemo segmentinę tvorą (palenktą), kas apgadino, ji nežino, tačiau teigia, kad namo kiemą prižiūri UAB Mano sauga, kiemas, anot pranešėjos, yra filmuojamas ir vaizdo įrašą UAB Mano sauga turi pateikti policijai, pati niekur nesikreips (b. l. 3);
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio tyrimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuota, kaip 2020 m. birželio 29 d., apie 07.58 val. automobilis Porshe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotoja moteris), važiuodamas atbulas, kliudo ir apgadina tvorą. Po smūgio prie automobilio Porshe priėjo keleivis (vaikinas), apžiūrėjo automobilio Porshe galinę dalį, po ko automobilis Porshe išvažiavo. Patikrinus per duomenų bazes nustatyta, kad automobilis Porshe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vardu. Pridedamas vaizdo įrašas (b. l. 9a);
- nuotraukos, iš kurių matyti ant automobilio Porshe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio esantys įlenkimai (b. l. 6-8);
- vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog automobilis Porsche, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbula eiga atsitrenkia į tvoros stulpą, nuo smūgio sujuda tvoros stulpas bei užtvaro mechanizmas; taip pat matyti, kad užtvaro mechanizmas grįžta į buvusią padėtį, tuo metu tvoros stulpas lieka kiek palinkęs (b. l. 19);
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus raštas dėl tvoros Žirmūnų g. 10B statybos, kuriame nurodyta, jog patikrinus išduotų statybos leidimų registracijos žurnalus nuo 1991 m. iki 1995 m. liepos 1 d. ir nuo 2020 m. iki 2020 m. liepos 23 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento sklypo aptvėrimui ar teritorijai šalia sklypo, užtvaros įrengimui adresu Žirmūnų g. 10B, Vilniuje, nėra. Atkreipia dėmesį, jog daugiabutis gyvenamasis namas Žirmūnų g. 10B turi nusistatęs tiksliąsias žemės sklypo ribas. Statytojo teisė gali būti įgyvendinta, kai žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Įrengiant tvorą ir užtvarą valstybinėje žemėje reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus sutikimas naudotis valstybine žeme (b. l. 20);
- specialisto išvada ir lokalinė sąmata, kuriose nurodyta, jog atlikus sąmatinius skaičiavimus pagal 2020 m. 04 mėn. vidutinės rinkos kainą nustatyta, kad stulpo prie gyvenamo namo adresu Žirmūnų g. 10B, Vilnius, pakeitimo kaina yra 246,15 Eur; lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų ir medžiagų kainų detalizacija (b. l. 25-26, 28);
- nuotraukos, iš kurių matyti pakrypęs tvoros stulpas ir ant automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio matomi pažeidimai (b. l. 31-34);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros ir patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 9 d. gavo 572 DNSB (Žirmūnų g. 10B, Vilnius) iškvietimą į parkavimo aikštelės užtvaro ir tvoros remontą. Atvykę į vietą nustatė, kad sugadintas foto sensorius, išmuštas iš vietos užtvaros korpusas, sugadintas-deformuotas pamatas, du tvoros segmentai sugadinti nepataisomai ir tvorą laikantys stulpai deformuoti ir remontui netinkami. Galimas neigiamas deformacijos poveikis užtvaro reduktoriaus dantračiams ir sankabai gali pasireikšti vėliau, užtvaro eksploatacijos metu, dabar to patikrinti nėra galimybės. Reikalinga užtvarui išbetonuoti naują pamatą, sumontuoti užtvarą, instaliuoti naują foto sensorių ir atlikti kapitalinį tvoros remontą. Sumontuoti naujus tvoros segmentus ant naujų laikančių stulpų. Baigus remontą atlikti užtvaro testavimą, kurio metu gali paaiškėti ir kiti gedimai bei mechaniniai pažeidimai. Planuojama tvoros ir užtvaro remonto kaina 1530 Eur su PVM (b. l. 13);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tvoros remonto (seno stulpo demontavimas-naujo stulpo įrengimas) kaina su PVM – 1197,90 Eur, bei lokalinė sąmata (b. l. 12, 47-48), mokėjimo pavedimas, kad pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą 572-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2020 m. liepos 14 d. sumokėjo 1197,90 Eur (b. l. 46);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad PBP-1000 poliarizuoto foto elemento, metalo konstrukcijų ir automatinio užtvaro remonto darbų kaina su PVM – 330,00 Eur (b. l. 50), mokėjimo pavedimas, kad pagal šią PVM sąskaitą faktūrą 572-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2020 m. liepos 23 d. sumokėjo 330,00 Eur (b. l. 49);
- apgadinimų šalinimo darbų nuotraukos (b. l. 93-104.
Iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio Porshe Macan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB SEB bankas, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 101 punktas nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; KET 222 punktas nustato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.
Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad J. Ž. 2020 m. birželio 29 d., apie 07.58 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 10B, vairuodama automobilį, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, po ko važiuodama atbuline eiga kliudė tvorą ir pakeliamą užtvarą, ribojantį įvažiavimą į stovėjimo vietą, ir juos apgadino, šiais veiksmais pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Nors J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė nepajutusi, kad atsirėmė į tvorą, vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, o J. Ž. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, nes pati sustojo, jos sūnus apžiūrėjo galimus apgadinimus, tačiau ji pati neišlipo, o iš įvykio vietos išvažiavo pažeisdama KET reikalavimus, taip prisiimdama riziką dėl tokio elgesio kylančių pasekmių.
J. Ž. nesutiko su padarytos žalos dydžiu. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad žalos dydis nustatytas neteisingai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tvoros remontas kainavo 1197,90 Eur su PVM, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) – jog užtvaro remonto kaina 330 Eur su PVM. Teismas pažymi, kad nors specialisto išvadoje ir jo lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog stulpo prie gyvenamojo namo adresu Žirmūnų g. 10B, Vilnius, pakeitimo kaina yra 246,15 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog dėl eismo įvykio buvo ne tik apgadintas segmentinės tvoros stulpas, bet ir pakeliamo užtvaro mechanizmas, tuo metu specialistas vertino tik vieno stulpo keitimo kaštus, tačiau užtvaro taisymo kaštai (t. y. tiek užtvaro demontavimo, tiek betoninio pamato ardymo, statybinių šiukšlių išvežimo, užtvaro naujo pamato įrengimo ir kt.) nebuvo įvertinti. Todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis remonto sumomis ir daro išvadą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 nutarimu dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, faktinė padarytos žalos pašalinimo kaina viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Bendrijos įgaliotosios atstovės pateiktos nuotraukos (b. l. 93-104) bei D. B. ir A. K. parodymai patvirtina, jog padarytos žalos pašalinimo darbai atlikti, taip pat patvirtina ir šių darbų apimtį, kokie konkrečiai buvo nustatyti apgadinimai ir kokie buvo galimi apgadinimų šalinimo būdai. Pateiktas sąskaitas bendrija apmokėjo. Teismas neturi pagrindo manyti, kad bendrija, siekdama pasipelnyti, žalai nepagrįstai priskyrė J. Ž. nepadarytus apgadinimus. Teismas pažymi, kad kokias sąskaitas bendrija gavo, tokias ir pateikė J. Ž.. Pažymėtina ir tai, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuotas apie įvykį; atstovas (J. Ž. sutuoktinis) buvo nuvykęs į įvykio vietą, jam buvo parodyti pradėti darbai, o jis pageidavo tik gauti sąskaitas, t. y. nepageidavo dalyvauti žalos pašalinimo darbuose, nesiūlė kitų įmonių, kurios atliktų darbus pigiau, ar pan., nors visi remonto darbai dar nebuvo atlikti. Taip pat ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad bendrija permokėjo už darbus ar medžiagas. Minėta, kad specialisto išvada parengta tik įvertinus vieno stulpo keitimo kaštus, todėl ja vadovautis pagrindo nėra. Be to, ne tik iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, bet ir iš eismo įvykio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad nuo smūgio sujudėjo ir tvora, ir užtvaras (dėžė, kurioje užtvaro mechanizmas), todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad visi apgadinimai ir dėl to kilusi žala yra J. Ž. neteisėtų veiksmų pasekmė. Dėl posėdžio metu išsakytų argumentų, jog sąskaita gauta tik liepos 22 d., t. y. praėjus mėnesiui po įvykio, atkreiptinas dėmesys, kad apgadinto turto savininkas – bendrija pati neatlieka tokio pobūdžio remonto darbų, taigi sąskaitų pateikimo data niekaip nesusijusi su padarytos žalos apskaičiavimo, taisymo trukme; juolab, pakartotinai pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pati J. Ž. dar iki sąskaitos išrašymo žinojo apie galimai padarytą žalą, tačiau nepageidavo dalyvauti žalos įvertinimo ir pašalinimo procese. J. Ž. žinojo, kad sukėlė eismo įvykį, bet pasišalino iš eismo įvykio vietos; net jei akivaizdžių apgadinimų ji ar jos sūnus ir nematė, tačiau, kai buvo iškviestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ji turėjo suprasti ir suprato, kokiu klausimu kviečiamas, tačiau pati absoliučiai nesidomėjo galimai padaryta žala ir į vietą nenuvyko. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra kokių nors abejonių bylos aplinkybėmis, kurios turėtų būti traktuojamos J. Ž. naudai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, kad J. Ž. apgadino 572-ajai DNSB priklausantį turtą, apie tai nepranešė turto savininkui arba policijai ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o būtent KET 222 punkto reikalavimus, kurie įpareigoja eismo dalyvį, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai, padaryta žala viršia penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
J. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į J. Ž. asmenybę – byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, jog J. Ž. buvo teista arba bausta administracine tvarka, todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus J. Ž. baudas, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam, numatytam straipsnių sankcijose.
Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 426 straipsnio 7 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinus J. Ž. asmenybę, tai, kad nors ji ir pasišalino iš eismo įvykio, tačiau eismo įvykis nesukėlė pavojaus kitiems asmenims ar eismo dalyviams, manytina, kad nėra tikslinga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl ši administracinio poveikio priemonė neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
J. Ž. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
1) už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, – 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio baudą;
2) už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, – 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. Ž. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 20119054722.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.