- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- I-9036-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02789-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 20000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-08-28 iki 2015-02-26 buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Kalint Lukiškių TI-K jam buvo atimta teisė į ilgalaikius pasimatymus. Teikiant prašymus administracijai, prašymai buvo netenkinami nurodant, kad tam nėra sąlygų. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu buvo pažeista Konvencijos 8 str. nuostata, kuri laiduoja teisę į pasimatymus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo pareiškėjas išgyveno didžiulius sunkumus dėl šeimos, taip pat buvo pažeminta jo garbė, sugriauta šeima.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 6–8) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog Lukiškių TI-K ilgalaikių pasimatymų galimybė pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles nėra numatyta, taip pat nėra įrengta ir tam pritaikytų patalpų. Pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K periodiškai gaudavo trumpalaikius pasimatymus, kurie gali trukti ne ilgiau kaip 2 valandas, todėl suimtasis savo teisę į trumpalaikį pasimatymą galėjo realizuoti.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.271 str., kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Pažymėtina, jog valstybės institucijos, pareigūnų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl, atitinkamai, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė ilgalaikių pasimatymų nesuteikimu.
Iš byloje pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-06-11 pažymos Nr. 24-3836 (b. l. 9) nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikotarpiu nuo 2013-09-05 iki 2015-02-26. Laikotarpiu nuo 2013-09-05 iki 2015-02-18 pareiškėjo teisinė padėtis buvo suimtasis, laikotarpiu nuo 2015-02-18 (minėtą dieną pareiškė norą atlikti bausmę) iki 2015-02-26 pareiškėjas tapo nuteistuoju. Taip pat byloje pateikta rašytinė medžiaga (b.l. 10–20) tvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikti trumpalaikiai pasimatymai.
Pažymėtina, kad suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiai ar kitais asmenimis numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str., taip pat Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, XI skyriuje. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d.). Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 2 d.). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 61-72 punktuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog suimtiesiems asmenims gali būti suteikti leidimai tik trumpalaikiams pasimatymams ir jie neturi teisės į ilgalaikius pasimatymus. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėjo teisinė padėtis laikotarpiu nuo 2013-09-05 iki 2015-02-18 buvo suimtasis, todėl minėtu laikotarpiu ilgieji pasimatymai pareiškėjui nepriklausė, o iš byloje pateiktų Kauno apygardos teismo teisėjo išduotų leidimų pasimatyti (b. l. 12–20) matyti, kad pareiškėjui buvo išduoti vienkartiniai ir daugkartiniai leidimai pasimatyti su šeimos nariais. Dėl trumpųjų pasimatymų suteikimo ginčo byloje nėra.
Teisė į ilgalaikius pasimatymus garantuojama nuteistiesiems. Nuteistųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus yra reglamentuota Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, XVI skyriuje. Vadovaujantis šių taisyklių 102 punktu, pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Minėta, jog pareiškėjas teisę į ilgalaikį pasimatymą įgijo tik nuo 2015-02-18. Nors pareiškėjas skunde ir nurodo, tačiau byloje nėra pateikta objektyvių duomenų (įrodymų), jog pareiškėjas, ar kitas pareiškėjui artimas asmuo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo ir administracija tokio leidimo nebūtų išdavusi, todėl nesant įrodymų, kad pareiškėjas, ar jam artimi asmenys būtų prašę ilgalaikio pasimatymo ir jis nebūtų suteiktas, pareiškėjo argumentai dėl ilgųjų pasimatymų nesuteikimo vertintini nepagrįstais.
Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais neįrodė Lietuvos valstybės veiksmuose civilinės atsakomybės pagrindų (sąlygų), kurių pagrindu pareiškėjas įgytų teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaip minėta, nesant bent vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtinojo elemento, kaip šiuo atveju neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima. Atitinkamai tuo pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo R. A. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą