Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-570-76/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
1-570-76/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Simėnas
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-570-76/2010Procesinio sprendimo kategorija:1.2.5.4;1.2.14.10;1.1.6.3;2.3,6.4. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m spalio 1 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Simėnas,Sekretoriaujant Indrei Šukienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,gynėjai Lionei Musteikienei,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 187 str. 3 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2010 m. balandžio 6 d. apie 16.00 val. Šiauliuose namo esančio (duomenys neskelbtini)kieme grasino nužudyti savo seserį J. Š. sakydamas jai žodžius „užmuš, padegs namą“ bei mesdamas į jos pusę kirvį, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai J. Š. manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas,

be to jis 2010 m balandžio 6 d. apie 16.00 val. Šiauliuose, name esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiąja J. Š. metu, sugadino nedidelės vertės svetimą nukentėjusiajai J. Š. priklausantį turtą – išdaužė krosnies sieną 100 litų vertės, koja išspyrė laukujes duris 70 litų vertės, viso sugadino svetimą 170 litų vertės turtą,

Kaltinamasis A. Š., teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichikos ligomis neserga, bet yra gulėjęs bei gydęsis psichiatrijos ligoninėje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) viename name su seserimi J. Š., įėjimai į jų kambarius yra skirtingi. 2010 metų balandžio 6 d. apie 16 val. jis, išgėręs 2 litrus alaus, grįžo į namus. Parėjęs į namus nerado savo raktų, todėl nuėjo pas seserį paprašyti atsarginio rakto. Sesuo davė raktus, atsirakinęs duris įėjo į savo kambarį, kur po kurio laiko pas jį atėjo sesuo. Negali pasakyti dėl ko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, konflikto metu jis ranka sudavė į sieną. Po suduoto smūgio nuo sienos nukrito plytelės. Po to įvyko dar didesnis konfliktas ir jis labai supykęs, iš savo kambario pasiėmė kirvį ir atsirado kieme. Dar prieš išeidamas į kiemą, jis stipriai darė duris ir jos išlūžo. Stovėdamas prie išlaužtų durų, pamatė, kad sesuo yra nuėjusi iki namo kampo. Tada jis rankoje laikytą kirvį metė į tą pusę, kur stovėjo sesuo. Kirvis nukrito į sandėliuko pusę, kur tuo metu stovėjo sesuo neatsimena. Kirvio nemetė specialiai į seserį tam, kad ją nužudyti ar dar ką nors padaryti, tikslo nužudyti seserį neturėjo. Būdamas girtas nėra agresyvus, bet kodėl metė kirvį į sesers pusę- paaiškinti negali. Galėjo konflikto metu pagrasinti, kad užmuš seserį ir padegs namą, bet tikrai to nebūtų daręs ir net negalvojo daryti, tie žodžiai išsprūdo konflikto metu, nes buvo girtas ir pykosi su seserimi. Dėl šio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti padarytą žalą dėl turto sugadinimo.

Nukentėjusioji J. Š. teisme parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini)name, kuris priklauso jai ir J. J., gyvenančiai kitoje namo pusėje. Viename, jai priklausančiame namo dalies, kambaryje yra leidusi gyventi broliui A. Š.. Į jos ir brolio kambarius yra atskiri įėjimai. A. Š. niekur nedirba ir geria beveik kiekvieną dieną. 2010 metų balandžio mėnesio 6 d. apie 16 valandą, kai ji grįžo iš darbo į namus, į namus parėjo girtas brolis ir atėjęs pas ją pasakė, jog neranda savo kambario raktų, prašė atrakinti jo kambario duris. Kadangi ji turi atsarginį kambario raktą, įleido brolį į jo kambarį, bet rakto nedavė ir nuėjo į savo kambarį, kur būdama išgirdo, kad brolis iš savo kambario pradėjo daužyti šildomos krosnies sieną, kuri buvo daužoma tol, kol jos kambario pusėje pradėjo byrėti plytelės, bei į kambarį kiaurai išlindo krosnies dūmtraukio sklendė. Ji išsigando ir nubėgo pasikviesti kaimynę J. J., kuriai parodė ką padarė brolis. Kai apžiūrėjusios abi išėjo į lauką iš savo kambario išėjo brolis, kuris išeidamas koja išspyrė savo kambario lauko duris, jas išlaužė, nulaužė rankeną. Išėjęs į kiemą brolis koliojosi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ją, grasino padegti namą. Kai ji broliui pasakė jog skambins policijos pareigūnams, jis grįžo į savo kambarį, bet netrukus išėjo rankoje laikydamas kirvį ir pradėjo šaukti, „tegul pabando mentai užeiti pas jį - užkapos visus“, o jai grasino, „kad ją užmuš, padegs namą“. Po šių žodžių, stovėdamas maždaug 4 metrų atstumu, metė rankoje laikytą kirvį į jos pusę.. Ji su kaimyne pasitraukė į šoną ir kirvis nukrito už malkinės prie tualeto. Brolis buvo labai girtas, todėl ji išsigando, kad gali pataikyti į ją. Po to brolis nuėjo iki savo kambario, pasiėmė nuo žemės kilimėlį bei ketino mesti į jos pusę, bet to padaryti nespėjo, nes atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Prieš šį įvykį A. Š. gėrė apie mėnesį laiko, girtas jis yra agresyvus, jis dažnai grasina, kad išdaužys viską, padegs. Kada brolis metė kirvį į jos pusę, ji jautė realią grėsmę savo gyvybei, labai išsigando, kad pataikys į ją. Dėl turto sužalojimo jai padaryta žala 80 litų.

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, tik įėjimas iš kitos namo pusės gyvena J. Š. ir jos brolis A. Š.. Namas nuosavybės teise priklauso jai ir J. Š.. 2010 m. balandžio 6 d. apie 16 val. būdama namuose išgirdo pas kaimynus triukšmą, lyg kažkokį kalimą, bet nekreipė į tai dėmesio, nes A. namuose pastoviai triukšmauja. Netrukus po šio triukšmo J. paskambino jai į kiemo pusės duris, ir ji išėjo pasižiūrėti kas ten įvyko. Išėjusi pamatė, kad J. buvo labai išsigandusi, ji pakvietė pasižiūrėti ką padarė brolis. Jos abi nuėjo į J. kambarį, kur parodė, sieną, nuo kurios buvo nukritusios plytelės. Tada J. pasakė, kad kvies policija, nes brolis iš savo kambario tiek daužė sieną, kol pas ją nukrito plytelės bei išlindo krosnies sklendė. Pažiūrėjusios, jos abi išėjo į lauką ir tuo metu iš savo kambario, išlauždamas laukujes duris, išėjo A.. Buvo matyti, kad jis neblaivus. Kaip išlaužė duris - nepastebėjo, bet matė, kad jos buvo A. rankose ir po to jis duris numetė ant žemės. Tai padaręs, grįžo atgal į kambarį, bet netrukus vėl išėjo į lauką, o rankoje išsinešė kirvį, bei pasakė „tai ką mentūrą iškvietėt, tegul pabando pas mane užeiti mentai - užkaposiu“ ir pradėjo koliotis įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tokių žodžių, kad užmuš - ji negirdėjo. A. Š. būdamas maždaug 4 metų atstumu nuo jos ir J. Š., kuri stovėjo šalia jos, užsimojo kirviu ir metė į jų pusę. Jos abi pasitraukė ir kirvis nukrito ant žemės. Numetęs kirvį A. nuėjo iki durų, kurias buvo išlaužęs ir vėl pradėjo jas daužyti. Netrukus į kiemą atvyko policijos pareigūnai ir A. Š. sulaikė. (b.l. 32-33)

Liudytojai A. S. A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Šiaulių AVPK) Patrulių rinktinėje, 2010 balandžio 6 dieną dirbo ir apie apie 16.47 valandą iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vyksta šeiminis konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu, jie įėjo į kiemą ir prie namo pamatė neblaivų vyriškį, kuris elgėsi agresyviai, rankoje laikė kilimėlį ir juo užsimojo bei ketino mesti į nukentėjusiosios pusę. Jie vyrą sulaikė, o kieme buvusi moteris paaiškino, kad sulaikytas vyras yra jos brolis, jis būdamas neblaivus pradėjo namuose viską daužyti, išlaužė laukujes duris, bei grasino ją nužudyti, metė kirvį į ją. Taip pat moteris nurodė, kad visą įvykį matė kaimynė. Kadangi vyriškis buvo įžūlus, elgėsi agresyviai, nenusiramino, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nenorėjo paklusti ir vykti į policijos komisariatą, todėl buvo panaudotos specialios priemonės -uždėti antrankiai. Vyriškis buvo sulaikytas bei pristatytas į policijos komisariatą. Dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti konfliktą dalyvavusių asmenų anketiniai duomenys. (b.l. 34-35,36-37)

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvada, kad, A. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., 187 str. 3 d. ir ši teismo išvada grindžiama baudžiamosios bylos duomenimis:

2010-04-06 protokolu-pareiškimu, kuriame J. Š. praneša apie A. Š. padarytas nusikalstamas veikas. (b.l. 3).

2010-04-06 įvykio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), nufotografuotas padarytas turto sužalojimas, paimtas kirvis, kuriuo buvo grasinta J. Š.. (b.l. 5-11)

2010-04-15 apžiūros protokolu , kuriame užfiksuota apžiūrėtas kirvis paimtas įvykio vietos apžiūros metu. (b.l. 12-14).

2010-04-06 nutarimui pripažinti J. Š. nukentėjusiąją (b.l. 19)

2010-06-15 nutarimu pripažinti J. Š. civiliniu ieškovu.(b.l. 27).

VĮ Registrų centro duomenimis, kad namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. Š. ir J. J. (b.l. 30-31)

2010-06-03 įtariamojo A. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolu,kuriame įtariamasis adresu (duomenys neskelbtini), parodė vietas kur sužalojo svetimą turtą ir kur numetė kirvį. (b.l. 55-58) . Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo A. Š. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti tinkamai, nes pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Įstatymas reikalauja, kad toks grasinimas būtų išsakytas konkrečiam asmeniui ir būtų realus. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę visada rodo kaltininko prieš nukentėjusįjį naudojama tam tikra psichinė prievarta, kurios pagalba kaltininkas siekia nukentėjusį įbauginti. Subjektyviosios šio nusikaltimo pusės požymis – kaltė, visada pasireiškia tik tiesioginės tyčios forma, nes, darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltininkas supranta, jog juo išsakomu grasinimu nukentėjusysis pilnai ir tokios nukentėjusiojo būsenos jis nori. Pagal BK 187 str. 3d tyčinio turto sunaikinimą apsprendžia sunaikinto turto vertė

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Kaltinamasis A. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau neteistas, nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, prisipažino padaręs nusikaltimą, susitarė su nukentėjusiąja J. Š. dėl žalos atlyginimo, su ja susitaikė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas (b.l. 67), įrašytas VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (b.l. 69), į psichikos centro registrą neįrašytas (b.l. 71), specialistas davė išvada, kad teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (b.l. 74); apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 77) todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes taikytinas Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnis, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant pataisyti kaltinamąjį, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,187 str.3 d padarymą jam susitaikius su nukentėjusiąja J. Š. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d. 2d. 3p., 70 str. A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti A. Š. ir nukentėjusios J. Š. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. Š. 80 Lt pasižada atlyginti per 3 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendis įsiteisės.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Simėnas