Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-649/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-18
Bylos Nr.
1-67-649/2012
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00382-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Civilinis ieškovas
D. Š., S. Š.
Civilinis atsakovas
„BTA Insurance Company“
Kaltinamasis
P. V.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Danutė Žigelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-67-649/12Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2, 2.1.15.3.3.2, 2.1.15.1.2Proceso Nr. 1-71-1-00382-2011-7
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-07-18Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. Š. ir S. Š. , nukentėjusiųjų atstovei advokato padėjėjai Danutei Žigelienei, nedalyvaujant civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“SE atstovui (pateiktas prašymas nagrinėti nedalyvaujant), teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, našlys, dirbantis VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 2 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. padarė šį nusikaltimą – jis 2011-11-01 apie 16 val. 45 min. Kupiškio rajone, kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 73,03 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „Hyundai Lantra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 122, 123, 125 punktų reikalavimus, t. y. P. V. , vairuodamas automobilį ,,Hyundai Lantra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, privalėdamas važiuoti kelio Panevėžys-Kupiškis važiuojamosios dalies dešine puse, arčiau jos dešiniojo krašto, priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. Š. , metu, kirto ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio Panevėžys-Kupiškis važiuojamosios dalies kairę pusę, kur susidūrė su automobiliu „Mitsubishi Lancer“, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mitsubishi Lancer“ keleivei D. Š. dėl galvos ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

P. V. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino pilnai. Paaiškino, kad tai į vyko 2011-11-01. Jis lankė kapines, o po to užsuko pas draugą Subačiuje ir truputį išgėrė alkoholinių gėrimų. Apie 16 val. nutarė važiuoti į namus (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus, reakcija prastoka, jau buvo tamsoka ir jam pasirodė, kad priekyje jo važiuoja automobilis, kurį reikia aplenkti. Lenkdamas menamą automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kol pamatė priešais jį atvažiuojantį automobilį. Bandė grįžti į savo eismo juostą, tačiau nespėjo ir dešine savo automobilio puse trenkėsi į atvažiuojančio automobilio Hyundai dešinę pusę. Gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Atlygino žalą draudimo kompanijai, bandė atlyginti žalą nukentėjusiesiems, tačiau nepavyko sutarti dėl sumos.

Dėl nukentėjusiosios D. Š. patikslinto ieškinio reikalavimų nurodė, kad sutinka atlyginti 69,16 Lt turtinės žalos dėl išlaidų medikamentams, tačiau mano, kad prašoma priteisti 4000 Lt neturtinė žala per didelė. Sutiktų atlyginti 2500 Lt neturtinės žalos.

Dėl nukentėjusiojo S. Š. patikslinto ieškinio reikalavimų nurodė, kad iš reikalaujamos turtinės žalos sutinka atlyginti kuro išlaidas – 183,29 Lt, tačiau nesutinka atlyginti 3000 Lt automobilio vertę. Mano, kad draudimo bendrovė žalą nukentėjusiajam atlygino teisingai, prašoma priteisti suma yra asmeninė nukentėjusiojo nuomonė dėl automobilio vertės. S. Š. prašoma priteisti 4000 Lt neturtinė žala per didelė, sutiktų atlyginti 500 Lt neturtinės žalos, nes nukentėjusysis nebuvo sužalotas.

Nukentėjusioji D. Š. paaiškino, kad 2011-11-01 važiavo į laidotuves, kelyje buvo daug automobilių. Sėdėjo priekyje keleivio pusėje ir pamatė į priešingą pusę išvažiavusį automobilį, dar manė, kad prasilenks. Tačiau tas automobilis prasilenkimo metu bandė grįžti į savo juostą ir įvyko susidūrimas. Jei tas automobilis nebūtų bandęs grįžti į savo juostą, būtų nuvažiavęs į griovį. Negali pasakyti, ar prarado sąmonę. Patyrė smegenų sutrenkimą, krūtinės sumušimą, klubuose ir kojoje buvo mėlynės. Sužalojimus gydėsi ligoninėje, vartoja vaistus ir dabar, jos savijauta bloga. Atsirado panikos priepuoliai ir baimė, padidėjo kraujospūdis, sutriko širdies ritmas, pradėjo dantys trupėti, vartoja vaistus nuo depresijos. Negali pasakyti, ar visi jos sveikatos sutrikimai susiję su autoįvykiu, tačiau mano, kad jos prašoma priteisti neturtinė žala nėra per didelė.

Nukentėjusysis S. Š. paaiškino, kad 2011-11-01 vairavo automobilį ir pamatė priešais jo važiuojamąja puse atvažiuojant automobilį, kuris trumpam grįžo atgal, bet netrukus ir vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tas automobilis kito automobilio nelenkė. Jis pasuko truputį į kairę, tačiau abiejų automobilių dešinės pusės susikabino ir automobiliai pradėjo suktis. Jis į kairę daugiau nepasuko, nes manė, kad priešpriešais važiuojantis automobilis nebandys grįžti į savo juostą ir jie prasilenks. Dėl automobilių susidūrimo jam buvo padarytos mėlynės nuo saugos diržų, pas medikus nesikreipė. Dėl ieškinio nurodė, kad automobilį vertina 6000 Lt, o draudimas atlygino 3000 Lt, dar 300 Lt gavo pridavęs sudaužytą automobilį į metalo laužą. Todėl 3000 Lt už automobilį ir kuro išlaidas turėtų atlyginti kaltininkas. Jis domėjosi automobiliais internete ir matė, kad toks kaip jo automobilis kainuoja apie 5000 Lt, yra automobilių ir už 3000 Lt, tačiau jiems reikalingas didelis remontas. Jo automobilis buvo po techninės apžiūros ir paruoštas eksploatacijai žiemos sąlygomis, jis nerinko kasos čekių pirkdamas detales automobiliui. Taip pat prašo priteisti 4000 Lt neturtinės žalos, nes prarado automobilį, kito automobilio pirkimui pinigus skolinosi. Kaltinamasis jo anksčiau neatsiprašė, todėl esąs piktas. Dirba vairuotoju ir nuolat jaučia baimę, nes tai buvo pirmas eismo įvykis per 18 m. vairuotojo stažą, jį blogai veikia pakrikusi sutuoktinės sveikata.

Liudytoja A. L. paaiškino, kad 2011-11-01 su sukentėjusiaisiais važiavo į Panevėžį į laidotuves. Ji sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės ir per tarpą tarp priekinių sėdynių žiūrėjo į priekį. Pamatė automobilio šviesas, kurios buvo jų pusėje, tačiau šviesos greitai grįžo į savo pusę, bet netrukus vėl įvažiavo į jų kelio pusę. Netrukus tas automobilis trenkėsi į jų automobilį, jų automobilis sukosi, o pažeidėjas įvažiavo į griovį. Apsiklausė, ar gyvi, ir ji paskambino 112. Kai P. V. važinėjo po kelią, jokio kito automobilio, kurį jis būtų bandęs aplenkti, nebuvo.

Civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“SE atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiškinimus dėl žalos atlyginimo teikė raštu ( 2 t., b. l. 4-15 ). Civilinis atsakovas paaiškinime nurodė, kad S. Š. išmokėjo 4159,60 Lt draudimo išmoką: 3009,00 Lt už automobilio „Mitsubishi Lancer“ sugadinimą, 835,60 Lt kompensavo žalą už automobilio transportavimą iš eismo įvykio vietos bei 315 Lt už sugadintą navigacinę sistemą. D. Š. išmokėjo 818,71 Lt draudimo išmoką: 396,44 Lt už medikamentų įsigijimą, 196,27 Lt už traumos laikotarpiu prarastas pajamas, 6 Lt transportavimo išlaidų kompensavimas bei 220 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Civilinis atsakovas nurodė, kad žalą atlygino pagal nukentėjusiųjų pateiktus dokumentus vadovaudamasis galiojančiais įstatymais ir didesnių žalos sumų atlyginti neprivalo, prašė ieškinį draudiko atžvilgiu palikti nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų, P. V. kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-11-01 apie 16 val. 45 min. kelyje Daugpilis –Rokiškis- Panevėžys 73 km susidūrus automobiliams ,,Mitsubishi Lancer“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir ,,Hyundai Lantra“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo sužalota ,,Mitsubishi Lancer“ keleivė D. Š. . 2011-12-16 gautoje specialisto išvadoje konstatuota, kad D. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 3).

Iš tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2011-11-01 apie 16 val. 45 min. kelyje Daugpilis –Rokiškis- Panevėžys 73 km susidūrus automobiliams ,,Mitsubishi Lancer“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir ,,Hyundai Lantra“, v. n. (duomenys neskelbtini) nukentėjo ,,Mitsubishi Lancer“ keleivė D. Š. , kuri po medicinos darbuotojų apžiūros dėl sumušimų paleista gydytis į namus. Vairuotojui P. V. nustatytas 2,29 promilių girtumas (1 t., b. l. 6).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad P. V. 2011-11-01 17:09:28 nustatytas 2,29 promilių girtumas (1 t., b. l. 70).

Iš eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 73,03 km, nuokalnės pradžioje, horizontaliame kelio ruože, esant tamsiam paros metui, sausai kelio dangai. Važiuojamosios kelio dalies plotis toje vietoje 8 m, vienos eismo juostos plotis - 4 m, kitos eismo juostos plotis - 4 m, eismo juostų skaičius viena kryptimi- 1. Važiuojamoji dalis paženklinta eismo juostas skiriančia, ištisine ženklinimo linija ir išilginėmis linijomis, žyminčiomis važiuojamosios dalies kraštą. Važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje yra kelkraštis, už kelkraščio pieva, medžiai, krūmai; kairėje yra kelkraštis, už kelkraščio kairėje pievutė, krūmai. Stabdymo žymių nėra. Transporto priemonių išsidėstymas eismo įvykio vietoje: automobilis „ Mitsubishi Lancer“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) žiūrint nuo Kupiškio link Panevėžio kryptimi, kairės pusės priekinės ašies iki dešinės pusės kelio važiuojamosios dalies krašto 7,5 m atstumas, nuo šio automobilio kairės pusės galinės ašies iki dešinės pusės kelio važiuojamosios dalies 9,75 m atstumas. Nuo automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinės ašies iki kairės pusės kelio važiuojamosios dalies 3,8 m atstumas, o nuo šio automobilio kairės pusės galinės ašies iki kairės pusės kelio važiuojamosios dalies 2,6 m atstumas. Nuo automobilio „Mitsubishi Lancer“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinės ašies iki automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinės ašies 69,5 m atstumas. Nuo automobilio ,,Mitsubihi Lancer“ priekinės kairės pusės ašies iki žibinto 5 m atstumas, žibintas yra 0,5 m atstumu nuo kairės pusės kelio važiuojamosios dalies krašto. Dešinėje esantis elektros stulpas yra 20,2 m atstumo iki kelio važiuojamosios dalies krašto ir nuo šio taško 34,8 m atstumu iki automobilio „Mitsubishi Lancer“ kairės pusės priekinės ašies (1 t., b. l. 7-16).

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilis ,,Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. Š. . Nustatyti dešinės pusės automobilio apgadinimai- priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis stiklas, kuro bako dangtelis, dešinės pusės priekinis ir galinis sparnai, dešinės pusės užpakalinės ir priekinės durelės, priekinių dešinės pusės durelių stiklas, dešinės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas (1 t., b. l. 17-19). Automobilis grąžintas savininkui S. Š. (1 t., b. l. 23).

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Hyundai Lantra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis P. V. . Nustatyti dešinės pusės automobilio apgadinimai (1 t., b. l. 24-26), automobilis grąžintas savininkui P. V. (1 t., b. l. 30).

Iš Panevėžio hidrometeorologijos stoties pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2011-11-01 17 val. oro sąlygos buvo šios: meteorologinio matomumo nuotolis 10 km, oro temperatūra plius 9,6? C. Nuo 14.00 val. iki 20.00 val. atmosferos reiškinių nebuvo (1 t., b. l. 32).

Iš specialisto išvados Nr. G.1368/11(05) matyti, kad nukentėjusiajai D. Š. dėl galvos smegenų sukrėtimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 36).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2012-03-28 išvados Nr. 11-289(12) matyti, kad automobilio „Hyundai Lantra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. V. veiksmai- priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu, išvažiavo į kelio Panevėžys-Kupiškis važiuojamosios dalies kairę pusę, kur susidūrė su šiuo automobiliu- buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „Hyundai Lantra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. V. privalėjo važiuoti kelio Panevėžys- Kupiškis važiuojamosios dalies dešine puse, arčiau jos dešiniojo krašto greičiu, neviršijančiu leistino maksimalaus šiame kelio ruože krašto (1 t., b. l. 46- 50).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

P. V. veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes jis, būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį „Hyundai Lantra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam pačiam, pažeidė kelių eismo taisyklių – 122, 123, 125 punktų- reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta D. Š. sveikata.

Teismo nuomone, P. V. kaltė pilnai įrodyta kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, specialistų išvadomis, kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais – jis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2 d. Nesant esminių prieštaravimų tarp kaltininko ir nukentėjusiųjų parodymų, teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.

Nors automobilio „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. Š. sveikata nebuvo sutrikdyta ir prieš jį lyg ir nepadaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 2 d., tai nereiškia, kad ši aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalinta. Asmuo, kuriam padaryta turtinė ar neturtinė žala, gali baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, tuo pat metu įgyti ir civilinio ieškovo statusą. Nusikalstama veika padaryta žala suprantama kaip visi ta nusikalstama veika sukelti, su ja priežastinį ryšį turintys padariniai. Padarytos veikos kvalifikacijai yra reikšmingi LR BK 281 str. 2 d. numatyti padariniai. Visi kiti lengvesni ir veikos kvalifikacijos nelemiantys padariniai turi būti nurodyti, nes gali būti reikšmingi sprendžiant kitus klausimus (bausmės individualizavimo ir kitus). Tokie padariniai, kai juos sudaro tam tikra žala, yra faktinis pagrindas asmeniui įgyti nukentėjusiojo statusą LR BPK 28 str. prasme.

Dėl ieškinio

D. Š. ir S. Š. palaikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti iš civilinių atsakovų P. V. ir draudiko „BTA Insurance Company“SE sekančiai : D. Š. 69,16 Lt turtinės žalos bei 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o S. Š. 3183,29 Lt turtinės žalos bei 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ( 1 t., b. l. 118-119).

D. Š. ir S. Š. dėl P. V. nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą – nurodė patirtus pergyvenimus ir nepatogumus ieškinyje bei posėdžio metu, eismo įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu. Teismo nuomone, draudikas „BTA Insurance Company“SE, pas kurį buvo apdrausta P. V. civilinė atsakomybė, žalą nukentėjusiesiems atlygino vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, todėl ieškinys draudiko atžvilgiu atmestinas.

Nukentėjusiųjų reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinės žalą tenkintini iš dalies žalą priteisiant iš P. V. .

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusioji D. Š. nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai- buvo sužalota eismo įvykio metu, nukentėjusysis S. Š. , nors ir nebuvo sužalotas, taip pat patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios D. Š. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai-ji po eismo įvykio nuolat vartoja vaistus ir 69,16 Lt išleido vaistams ( 2 t., b. l. 19, 22). Nukentėjusiojo S. Š. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – jam iš P. V. priteistinos 183,29 Lt kuro išlaidos, kurios pagrįstos dokumentais ( 1 t., b. l. 123, 133, 2 t., b. l. 18). Teismo nuomone, kuro išlaidos patirtos važinėjant į apklausas bei teismo posėdžius. Atmestinas S. Š. reikalavimas priteisti iš P. V. 3000 Lt žalos už automobilio apgadinimą. Teismo nuomone, S. Š. neįrodė, kad jo automobilis buvo didesnės rinkos vertės, nei nustatė ir žalą atlygino draudikas. Draudikas laikė, kad S. Š. vairuoto automobilio Mitsubishi Lancer kaina eismo įvykio metu buvo 3770 Lt ( 2 t., b. l. 12), transporto priemonės likutinė vertė 761 Lt ( 2 t., b. l. 13), o nukentėjusiajam S. Š. atlygino skirtumą – 3009 Lt. S. Š. ieškinyje savo automobilį prieš eismo įvykį vertino 6000 Lt motyvuodamas, kad neseniai buvo atlikta techninė apžiūra ( 1 t., b. l. 125), buvo sumontuotos naujos žieminės padangos, pakeisti tepalai, įdėti nauji akumuliatoriai, sutvarkyta automobilio dujų išmetimo sistema, pakeistas katalizatorius. Tačiau ieškovas nepateikia jokių duomenų apie padarytas išlaidas, net nėra komercinių pasiūlymų dėl pakeistų automobilio detalių. S. Š. nurodė, kad už parduotą į metalo laužą savo automobilį gavo 300 Lt, vadinasi, su draudimo išmoka gavo 3309 Lt. Teismo posėdyje S. Š. nurodė, kad toks automobilis, kokį sudaužė P. V. , kainuoja 5000 Lt (skelbimas internete), tačiau teismui to skelbimo nepateikė. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos. Turtinė žala paprastai įrodinėjama rašytiniais įrodymais ir kitais įrodymais, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovas turėtų įrodyti, kad jis automobilio apgadinimu patyrė didesnius nuostolius nei jam atlygino draudikas. Šiuo atveju, be S. Š. parodymų, nėra daugiau jokių įrodymų, kad jis patyrė didesnę turtinę žalą už tą, kurią atlygino draudikas. Kiekvienas vairuotojas savo automobilį prižiūri ir brangina, tačiau automobilio tinkamas paruošimas eksploatacijai ar privalomosios techninės apžiūros atlikimas jo rinkos vertės nedidina. Automobilio rinkos vertei didžiausią reikšmę turi modelis ir laidos metai, tačiau ieškovas net nepateikė analogiškų automobilių pardavimo skelbimų, nors nurodo, kad tokie automobiliai kainuotų 5000-6000 Lt. Teismo nuomone, S. Š. neįrodė, kad patyrė didesnę turtinę žalą už draudiko atlygintą, todėl ieškinys toje dalyje atmestinas.

Teismo nuomone, D. Š. dėl sužalojimo patyrė neturtinę žalą- skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, jautė ir dabar jaučia įvairius gyvenimiškus nepatogumus. S. Š. taip pat patyrė neturtinę žalą, nors jo atžvilgiu iš esmės padarytas administracinis teisės pažeidimas, tačiau tai savaime neatima teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiant įvykio aplinkybes laikytina, kad D. Š. patyrė didesnę neturtinę žalą už S. Š. .

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusieji D. Š. bei S. Š. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 8000 Lt, kiekvienam po 4000 Lt – nes nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į P. V. kaltės formą – padarė neatsargų nusikaltimą, jo finansinė padėtis gana prasta, taip pat atsižvelgtina į kitas bylos aplinkybes.

Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas prieina išvados, kad nukentėjusioji D. Š. dėl sužalojimo patyrė 3300 Lt neturtinę žalą. Iš šios sumos 220 Lt neturtinės žalos D. Š. atlygino P. V. civilinės atsakomybės draudikas, todėl iš P. V. priteistinas 3080 Lt neturtinės žalos atlyginimas D. Š. .

Iš P. V. S. Š. priteistina 550 Lt neturtinės žalos, teismo nuomone, tai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį – 4000 Lt- tai prieštarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. Nors nukentėjusieji vertina, kad abiem padaryta vienoda neturtinė žala, tačiau, teismo nuomone, toks vertinimas neteisingas, nes D. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir ji iki šiol vartoja vaistus, o S. Š. nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiajai D. Š. iš P. V. priteistinos atstovavimo išlaidos. Nukentėjusiųjų atstovė dalyvavo dviejuose posėdžiuose, vienas posėdis buvo atidėtas kaltinamojo P. V. prašymu. D. Š. atstovei sumokėjo 600 Lt atstovavimo išlaidų ( 1 t., b. l. 120, 2 t., b. l. 17), teismo nuomone, tai protingos ir atitinkančios darbo sąnaudas išlaidos, todėl ši suma priteistina D. Š. iš P. V. .

Dėl bausmės

P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra dirbantis, gaunantis artimą minimaliam atlyginimą ( 2 t., b. l. 49), pagal reikalavimą atlygino žalą draudikui ( b. l. 50-56). Bandė tartis dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais, tačiau susitarimo nepasiekė.

P. V. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą ( 1 t., b. l. 90-92), psichiatrinio ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįregistruotas ( 1 t., b. l. 95).

P. V. padarė neatsargų nusikaltimą, jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį būdamas neblaivus ( 2,29 prom.). Pažymėtina, kad už vairavimą esant neblaiviam P. V. baustas administracine tvarka 2005 metais.

Paprastai asmeniui, pirmą kartą teisiamam, skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nagrinėjamu atveju geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą. Taip pat P. V. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 2 metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl P. V. neblaivumo, nes jis manė lenkiąs priekyje jo važiavusį automobilį ir išvažiavo į priepriešinę eismo juostą, tačiau iš tikrųjų jokio automobilio nebuvo. Esant vidutiniam girtumui, kai vairuojama transporto priemonė, minimali administracinė nuobauda yra teisės vairuoti atėmimas 2 metų laikotarpiui ( ATPK 126 str. 4 d.). Todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būt laikoma per griežta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, P. V. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 281 str. 2 d. numatytas sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307-308 straipsniais, LR BK 281 str. 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius veiką, uždraustą LR BK 281 str. 2 dalyje, ir paskirti 28 MGL ( 3640,00 Lt) dydžio baudą.

Remiantis BK 67 ir 68 str., P. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dvejų metų laikotarpiui uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

D. Š. ir S. Š. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jiems iš P. V. sekančiai – D. Š. iš P. V. priteisti 69,16 Lt turtinės žalos bei 3080,00 Lt neturtinės žalos; S. Š. iš P. V. priteisti 183,29 Lt turtinės žalos bei 550,00 Lt neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

D. Š. priteisti iš P. V. 600,00 Lt išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. V. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio ,,Mitsubishi Lancer” dešinės pusės posūkio žibintą, saugomą Kupiškio r. PK – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Pinigų įnešimo kvitas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kupiškio rajono apylinkės teismo raštinei adresu L. Stuokos Gucevičiaus a. 10 Kupiškyje. Laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai per teismo antstolį.

Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas