- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-288/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- E. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Menga“
- Advokatai
- Viktoras Onačkas, Džiolana Tarvainytė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Menga“ ir atsakovo L. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1812-178/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Menga“ (uždarosios akcinės bendrovės „Reali idėja“ teisių perėmėja) ieškinį atsakovui L. L. (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - R. M., E. L.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2005 m. kovo 17 d. ieškovas UAB „Reali idėja“ (teisių perėmėjas – UAB „Menga“) su atsakovu sudarė darbų rangos sutartį Nr. 05/2 (toliau - Rangos sutartis), kuria įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą statybos leidimą bei projektinę dokumentaciją atlikti sodo namo rekonstrukciją į vienbutį gyvenamąjį namą su priestatu.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 188 895,51 Lt skolos, 20‘000 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbus pagal rangos sutartį baigė 2005 liepos 20 d. ir tą pačią dieną pateikė atsakovui atliktų darbų aktą su reikalavimu sumokėti 188‘895,51 Lt. Atsakovas nei per 5 dienas grąžino pasirašytą aktą, nei per 14 dienų jį apmokėjo, kuo pažeidė CK 6 694 ir 6.687 straipsnius. Per šį laikotarpį atsakovas ieškovui nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės. Tai, kad statybos darbai buvo atlikti tinkamai, įrodo tas faktas, kad atsakovas 2005 rugpjūčio 4 d. Statybos inspekcijai pridavė rekonstruotą namą. Atsakovas iki šiol nėra ieškovui sumokėjęs už statybos darbus. Šalių sudarytos sutarties 4.1.4 punkte yra numatyta, kad ieškovas turi teisę iš atsakovo reikalauti po 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo neapmokėtų darbų kainos, todėl ieškovas reikalavo priteisti 20 000 Lt delspinigių. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai sieja šalių sutartimi ir sąmata aptartų darbų užbaigimo momentą su viso statinio pripažinimu tinkamu naudoti. Sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti tik namo antžeminės dalies bendruosius darbus. Visi darbai, kurie yra išvardinti atliktų darbų akte, pilnai atitinka statybos žurnale nurodytus darbus, kurių tinkamą atlikimą patvirtino atsakovo paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas. Ieškovo nuomone, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, pervesdamas pinigus R. M. ir R. S., atsiskaitė su ieškovu už atliktus statybos darbus.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu nutarė pakeisti netinkamą ieškovą UAB „Reali idėja“ jo teisių ir pareigų perėmėju UAB „Menga“ (T. 1, b. l. 251).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo L. L. 16 123,69 Lt, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 484 Lt žyminio mokesčio ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Menga“, o kita ieškinio dalis atmesta. Be to, teismas priteisė iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Menga“ 920 Lt už ekspertizę atsakovui L. L..
Nurodė, kad teiginys, kad su ieškovu pagal rangos sutartį visiškai nebuvo atsiskaityta, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes, visų pirma, jau pats savaime keltų tam tikrų abejonių – ar ieškovas savo lėšomis būtų finansavęs visus, juolab, dar ir papildomus darbus, kai pagal Rangos sutarties 5.2.2 punktą savalaikiai pateikti medžiagas buvo užsakovo pareiga. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas vien į R. M. banko sąskaitą pervedė 95 000 Lt (T. 1 b. l. 81-94). Tuo tarpu R. M. aiškinimas dėl šių pinigų apie neva tokiu būdu atsakovo išduotų vekselių apmokėjimą ne tik nepagrįstas visiškai jokiais įrodymais, bet ir dėl visiško nekonkretumo, teismo nuomone, apskritai nėra bent kiek įtikinamas. Byloje apklausti liudytojai patvirtino atsakovo teiginius, jog atsakovas ne vieną kartą su R. M. atsiskaitinėjo dar ir grynaisiais pinigais. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad iš R. M. 2007 m. rugpjūčio 1 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad ir ji pati reikalavo, jog būtų apmokama grynaisiais pinigais - „šiai dienai laukiu pilno atsiskaitymo grynais“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. M. dirbo sutuoktinio vadovaujamoje bendrovėje, ji sudarinėjo sąmatą, vykdė susirašinėjimą su atsakovu, gaudavo pinigus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. M. būtų buvusi netinkamas subjektas atsakovo atsiskaitymui už bendrovės atliktus darbus. Tai, kad atsakovui nebuvo pateikti bendrovės kasos pajamų dokumentai (nėra duomenų, kad jie apskritai buvo išrašyti) nepaneigia to, jog atsakovas faktiškai mokėjo už bendrovės atliktus darbus, tai buvo suprantama ir ieškovui. Šiame kontekste taip pat pažymėjo, kad ieškovas apskritai nėra išrašęs atsakovui jokių sąskaitų dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Dar daugiau, nėra pateikta įrodymų, kad ir į bylą pateiktas atliktų darbų aktas iš tikrųjų buvo pateiktas atsakovui. Nors 2007 m. gruodžio 18 d. pareiškime, kuris atsakovui taip ir nebuvo įteiktas, ieškovas nurodė, kad atliktų darbų aktai atsakovui buvę įteikti dar net 2005 m. rugsėjo 9 d. (T. 1 b. l. 42-43), tačiau teismas sprendė, kad teismo posėdžio metu apklaustas M. V. M. painiai aiškino aplinkybes apie tai, kas, kada ir kur šį aktą įteikė atsakovui, kai tuo tarpu minėtame pranešime kalbama net ne apie aktą, o aktus daugiskaitoje, nors į bylą yra pateiktas tik vienas darbų atlikimo aktas dėl bendrastatybinių darbų. Be to, ieškinyje ieškovas nurodo dar kitaip – darbai esą buvo baigti 2005 m. liepos 20 d. ir aktas tą pačią dieną paruoštas ir perduotas atsakovui. Minėtos aplinkybės, be kita ko, leidžia manyti ir tai, jog L. L. aiškinimas apie šalių susitarimą dėl darbo „be popierių“ nėra nepagrįstas.
Taigi, esant virš minėtiems įrodymams teismas sprendė, jog yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovas atliko ne tik Rangos sutartyje numatytus, bet ir kitus darbus, atsiskaitymas buvo vykdomas už visus darbus, nesaistant vien tik Rangos sutartyje numatyta darbų kaina, ir tai atitiko šalių tikruosius ketinimus. R. M. 2007 m. rugpjūčio 1 d. 8:53 elektroniniame laiške atsakovui buvo nurodyta, jog jis yra likęs skolingas 16 123,69 Lt. Akivaizdu, kad, jei atsakovas būtų neapmokėjęs už atliktus darbus didesnės sumos, R. M. nurodyti būtent tik tokią sumą nebūtų jokio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš šalių elektroninio susirašinėjimo datų bei turinio yra pagrindas manyti, jog apskritai 2007 m. gruodžio 18 d. pranešimas siųstas tik jau tuomet, kai tarp šalių galutinai kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės ir skolos nesumokėjimo. Priešingu atveju sunkiai būtų suprantamas ieškovo elgesys – pareikšti ieškinį beveik po trejų metų, jei atliktų darbų aktai iš tikrųjų būtų pateikti 2005 m. rugsėjo 9 d. Nors R. M., teismo posėdžiuose neneigusi paties susirašinėjimo fakto, aiškino, jog elektroninio susirašinėjimo turinys nesąs autentiškas, skolos sumos nebuvo nurodytos, tokį jos aiškinimą paneigė bylos nagrinėjimo metu atlikta elektroninio pašto pranešimų ekspertizė nustačiusi, jog R. M. siųsti elektroninio pašto pranešimai niekaip nebuvo modifikuoti (T. 2, b. l. 11-22). Kita vertus, ir iš paties L. L. siųsto 2007 m. rugpjūčio 1 d. 9:41 AM pranešimo (jo siuntimo neneigia jis pats) matyti, kad ir atsakovas netvirtino atsiskaitęs už visus atliktus darbus – „man nėra problema sumokėti visą sumą, kurią esu tau skolingas“.
Todėl, įvertinus įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinys dėl apmokėjimo už atliktus darbus tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovui 16 123,69 Lt (CK 6.644 str. 1 d.). Be to, kadangi ieškinys tenkintas 8 proc., teismas nusprendė atitinkamai paskirstyti išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o esant palankiai atsakovui ekspertizės išvadai - ir jo turėtas išlaidas ekspertizei (CPK 93 str. 1, 2 d. d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Menga“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą, priteisiant ieškovui iš atsakovo 48 158,21 Lt bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai koreguojant priteistas bylinėjimosi išlaidas, eliminuojant priteistą 920 Lt sumą už ekspertizę. Be to, ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese ir priimti pateikiamus naujus įrodymus, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti, tačiau sprendimą motyvavo būtent tų aplinkybių, kurias liudija pateikiami dokumentai, neįrodymu. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas iš esmės nukrypo nuo ieškiniu suformuotų ginčo nagrinėjimo ribų, nes ieškiniu nereikalaujama atsiskaitymo už kažkokius papildomus darbus, kurie net nebuvo įvardinti ir tirti bylos eigoje. Ieškovas neigė atlikęs tuos „papildomus darbus“, kuriuos nurodė atsakovas ir tokia ieškovo pozicija nėra nuginčyta.
2. Atsakovas nevykdė prisiimto įsipareigojimo tiekti medžiagas, ką nuo pat pirmosios statybos pradžios dienos darė rangovas. Vieno iš posėdžių metu teismas buvo įpareigojęs ieškovą UAB „Reali idėja“ pateiti dokumentus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą ir tokie dokumentai buvo pateikti, tačiau teismas pakeitė savo nuomonę ir jų neprijungė prie bylos. Tačiau teismo sprendimas motyvuotas būtent abejone dėl rangovo išlaidų statybos medžiagoms, todėl su apeliaciniu skundu ieškovas pateikia tą dalį medžiagų įsigijimo dokumentų, kuriuose nurodoma jų pristatymo vieta – atsakovo namo statybos vieta.
3. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad pastarasis negavo atliktų darbų akto, tačiau nepadarė jokios išvados, ar dėl to atsakovui nebuvo atsiradusi prievolė sumokėti už atliktus darbus, kurių apimtį, atitinkančią sąmatą ir aktą, patvirtino paties atsakovo paskirtas techninis statybos prižiūrėtojas liudytojas A. S.. Atitinkamai kyla klausimas, remiantis kokiais duomenimis atsakovas vykdė atsiskaitymus už statybos darbus ir sprendė, kad atsiskaitė pilnai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad atsakovui nebuvo pateiktos sąskaitos ir kasos dokumentai, tačiau sąskaitos pateikiamos tik pasirašius aktą, o kasos dokumentai išrašomi gavus pinigus arba juos iš ten paėmus.
5. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo elgesio, kodėl jis nepateikė nei vieno pinigų mokėjimą patvirtinančio dokumento, nors dirba UAB „Domus centras“ marketingo vadovu ir neįtikėtina, jog beveik du šimtus tūkstančių litų būtų sumokėję neprašant jokio tai patvirtinančio dokumento.
6. Teismas nurodė tik vieną konkrečią sumą – 95 000 Lt, kuriuos atsakovas sumokėjo į R. M. sąskaitą, tačiau jokie įrodymai nepatvirtina likusių 93 895,51 Lt mokėjimo. Atitinkamai nei vienas iš teismo sprendime paminėtų liudytojų (A. K., A. S., A. M.) nenurodė, kad pinigus mokėjo būtent R. M..
7. Byloje surinkti įrodymai eliminuoja bet kokią galimybę dirbti „be popierių“, nes atsakovas namo statybai gavo oficialų statybos leidimą, statyba buvo oficialiai įregistruota ir jai paskirtas atestuotas darbų prižiūrėtojas, vykdant statybą buvo privaloma pildyti statybos darbų žurnalą, kuriame be rangovo atstovo pasirašo ir darbų prižiūrėtojas. Rangovas pirko statybines medžiagas, už kurias mokėjo grynaisiais pinigais arba per banką ir dalis šių medžiagų iš tiekėjų buvo pristatoma tiesiai prie statomo namo, krovinio dokumentuose nurodant statybos adresą ir visa minėta dokumentacija saugoma UAB „Reali idėja“ buhalterijoje (tiesioginės išlaidos sudaro 123 260,49 Lt).
8. Teismas neteisingai paskirstė išlaidas už ekspertizės atlikimą, nes būtent tai tapo pagrindu priteisti 16 123,69 Lt, o konstatuoti, kad ekspertizės išvados palankios atsakovui, nėra pagrindo.
9. Visiškai nepriteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Menga“ ieškinį atmesti. Be to, prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai apibrėžė savo reikalavimo (ieškinio dalyko) faktinį pagrindą (rangos darbų sutartinį pagrindą, konkrečią darbų apimtį, nurodytą atliktų darbų akte) ir darbų kainą ir neįrodinėjo jokių papildomų darbų atlikimo fakto, todėl teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo 16 123,69 Lt skolos už galimus vėlesnius papildomus darbus, neįtrauktus į rangos sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Menga“ prašo atsakovo L. L. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra nenuoseklus, nes būtent jo prašymu buvo iškviesti ir apklausti liudytojai A. K. ir A. M., kurie matė atsakovo namo statybos etapą jau vykdant apdailos ir kiemo gerbūvio darbus, kurie nebuvo rangos sutarties dalimi. Be to, priteisdamas 16 123,69 Lt sumą, teismas neįvardijo jos kaip skolos už „papildomus“ darbus. Pirmosios instancijos teismas išsakė abejones, ar ieškovas finansavo statybą, bet ne konstatavo tokios aplinkybės kaip įrodytos. Ieškovas pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui nei vieno dokumento, pagal kurį asmeniškai būtų pirkęs medžiagas darbams pagal rangos sutartį. Be to, atsakovas teigia, kad baigtų darbų aktas jam nebuvo įteiktas, tačiau tuo pat metu teigia, jog pilnai pagal aktą atsiskaitė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. L. prašo ieškovo UAB „Menga“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal rangos sutarties 5.2.2 punktą šalys sutarė dėl atsakovo pareigos savalaikiai pateikti medžiagas, o savo pareigą atsakovas vykdė, ką patvirtino liudytojai A. S., A. K., o pats ieškovas jokių kasos išlaidų orderių nepateikė. Atitinkamai ieškovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros nepatvirtina, jog įsigytos medžiagos buvo skirtos atsakovo objektui, kadangi nenurodytas arba nurodytas kitas medžiagų pristatymo adresas ne atsakovo objekto adresas. Teismas buvo tenkinęs ieškovo reikalavimą dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo į bylą, tačiau pats ieškovas nepateikė šių dokumentų, todėl nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti priimti (CPK 314 str.). Nors ieškovas teigia, kad nėra gavęs jokių atsakovo mokėjimų pateikto atliktų darbų akto apimtyje, tačiau pats pateikia dokumentus, patvirtinančius tik 48 158,21 Lt tariamai turėtų išlaidų. R. M. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas nėra įtrauktas į rangovo skolininkų sąrašą bei nėra nurodytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Visgi būtent ieškovui (juridiniam asmeniui) taikoma didesnė rūpestingumo pareiga bei atsakomybė už rangos darbų tinkamą įforminimą ir finansinės apskaitos dokumentų išdavimą atsakovui gavus iš jo lėšas. R. M. yra ne tik UAB „Reali idėja“ darbuotoja, bet faktiškai dalyvavo statybos darbų procese atlikdama statinio statybos vadovo funkcijas, todėl pagrįstai gavo iš atsakovo pinigus už statybos darbus. Atitinkamai liudytojas A. K. teismo posėdyje atpažino R. M. kaip asmenį, kuriam atsakovas mokėjo pinigus statybos objekte (T. 1, b. l. 192), o šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. S., A. M. (T. 1, b. l. 194, 203, 204). Tai, kad R. M. prašė atsiskaitinėti už darbus grynais pinigais, patvirtina ir atsakovo susirašinėjimas su R. M. (2007 m. rugpjūčio 1 d. 8.53 val. el. laiškas). Taigi, jei atsakovas L. L. būtų skolingas didesnę sumą (daugiau negu 16 123,69 Lt), tai būtų nurodyta 2007 m. rugpjūčio 1 d. 8.53 val. elektroniniame laiške. Tuo tarpu pagal CPK 89 straipsnio 1 dalį prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos sumos, sumokėtos ekspertams, atstovavimo išlaidos ieškovui nepriteistos pagrįstai, nes nenustatytas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovo UAB „Menga“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo L. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Todėl byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose atsižvelgiant į tai, kad šalys skundžia tik atitinkamas sprendimo dalis – ieškovas prašo sprendimą pakeisti padidinant iš atsakovo priteistą sumą iki 48 158,21 Lt, o atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies buvo patenkintas.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas teigia, kad priteisdamas iš jo 16 123,69 Lt pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ši suma buvo priteista ne už pagal šalių sudarytą rangos sutartį atliktus darbus, bet už ieškovo papildomai atliktus darbus. Tačiau toks teiginys prieštarauja skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytoms teismo išvadoms. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas analizavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir priėjo išvados, kad ieškovas atliko atsakovui tiek rangos sutartyje numatytus, tiek ir papildomus darbus, tačiau sprendime nėra konstatuojama, kad 16 123,16 Lt įsiskolinimas priteisiamas už ieškovo papildomai atliktus darbus. Priešingai, sprendime nurodyta, kad ieškinys iš dalies tenkintinas įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Tuo tarpu darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik šalių susirašinėjimu elektroniniu paštu, bet ir paties atsakovo į bylą pateiktais įrodymais apie atsiskaitymą su ieškovu pervedant 95 000 Lt į R. M., kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip ieškovo atstovę, sąskaitą (CK 2.133 str. 2 d.) bei sumokant jai grynais pinigais (liudytojų A. A. K., A. S., A. M. parodymai, išrašas iš atsakovo banko sąskaitos (T. 1, b. l. 81-94, 193, 194, 203, 204), kai tuo tarpu pačios R. M. 2007 m. rugpjūčio 1 d. 8.53 va;. elektroninis laiškas parodo, jog atsiskaitymas gynaisiais pinigais tarp šalių buvo įprastas. Pastebėtina, kad būtent šiais įrodymais atsakovas grindė savo teiginius dėl atsiskaitymo su ieškovu už rangos sutarties pagrindu atliktus darbus.
Be to, R. M. elektroniniame laiške, kuriame konstatuojamas atsakovo įsiskolinimo dydis, nėra konkrečios nuorodos į tai, kad šis įsiskolinimas susidarė už papildomus darbus. To negalima pasakyti įvertinant ir atsakovo atsakymą į šį laišką. Pastebėtina, kad atsakovas laiške kalba apie namo sienų, vandens latakų darbų kokybę, tačiau sienų mūrijimas, latakų surinkimas, sujungimas ir tvirtinimas - tai darbai, tiesiogiai aptarti lokalinėje sąmatoje, sudarytoje sudarant rangos sutartį (T. 1, b. l. 9, 10, 215).
Pastebėtina ir tai, kad pagal rangos sutartį statybos darbai turėjo būti pabaigti iki 2005 m. birželio 30 d., kai tuo tarpu pats atsakovas teigia, kad atsiskaitymai pagal ją vyko dar 2006 metais (b. l. 78). Be to, svarbu yra ir tai, kad rangos sutartyje šalys aptarė galimybę atlikti papildomus darbus, o atsakovas įsipareigojo už juos apmokėti (sutarties 2.2 p., 4.11 p., b. l . 6).
Tokiu būdu, kolegijos nuomone, priteisiant iš atsakovo šalių susirašinėjime kaip atsakovo skolą nurodytą sumą, pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų (CPK 178 str., 265 str. 2 d.).
Savo apeliacinį skundą dėl iš atsakovo priteistos sumos padidinimo iki 48 158,21 Lt ieškovas grindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktomis sąskaitomis - faktūromis dėl statybinių medžiagų, kurios, pasak ieškovo, buvo panaudotos atsakovo namo statyboje, įsigijimu (T. 2, b. l. 61-120). Tačiau pastebėtina, kad daugumoje šių dokumentų medžiagų pristatymo vieta arba nenurodyta (T. 2, b. l. 62, 65, 69, 71. 73, 75, 77, 79, 81, 85, 89, 90, 93, 94, 97, 99, 102, 103, 105, 112, 116-118, 121), arba nurodytas ieškovo buveinės adresas (T. 2, b. l. 106-111, 113), arba nurodyta Žolyno arba Ąžuolyno g. (T. 2, b. l. 63, 64, 64, 68, 72, 74, 78, 80, 82), kas visiškai neįrodo, jog medžiagos buvo pirktos vykdant rangos sutartį. Tiesa, dalyje sąskaitų – faktūrų pristatymo adresas nurodytas sodų bendrija P. Tačiau ieškovas nepaneigė apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovės išsakyto teiginio, kad, atsakovo duomenimis, ieškovas šioje sodų bendrijoje vykdė statybos darbus ir kitiems užsakovams ir tik vienoje sąskaitoje - faktūroje medžiagų pristatymo vieta nurodyta atsakovo namo adresas (T. 1, b. l. 6, T. 2, b. l. 84).
Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas už atliktus pagal rangos sutartį darbus (o tai reiškia, kad ir už statybines medžiagas) liko skolingas ieškovui 16 123,69 Lt. Ieškovas kokių nors įrodymų, kad paminėta sąskaita - faktūra nebuvo apmokėta, atsakovui, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, atsiskaitant su ieškovo atstove R. M., nepateikė. Priešingai, tarp šalių vykęs elektroninis susirašinėjimas šio fakto nepatvirtina, o R. M. laiškuose neteigiama, kad atsakovas neapmokėjo pirktų statybinių medžiagų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, jeigu atsakovas būtų neapmokėjęs už atliktus darbus didesnės sumos, R. M. nurodyti būtent tik tokio dydžio įsiskonimo nebūtų jokio pagrindo.
Tačiau ieškovas UAB „Menga“ apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą (T. 2, b. l. 47), kadangi šios išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 1 p.) paskirstytinos ne priklausomai nuo to, kam palankios išvados, o proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atitinkamai, kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino 7,72 procentus ieškinio reikalavimų, iš ieškovo priteistina 92,28 procentai išlaidų už ekspertizės atlikimą, kas sudaro 1845,60 Lt (2000 x 0,9228), o kadangi pats ieškovas jau yra sumokėjęs už ekspertizės atlikimą 1000 Lt (T. 1, b. l. 257), tai iš jo atsakovui priteistina 845,60 Lt šių išlaidų (T. 1, b. l. 225).
Iš byloje esančių duomenų taip pat aišku, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas patyrė 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 52 – 53), todėl, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovui priteistina 500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo, o jis keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš šalių lygiomis dalimis priteistinos tik išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme metu, valstybei (T. 2, b. l. 143).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą, sumažinant iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Menga“ (į. k. 123545174) atsakovui L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą sumą už ekspertizės atlikimą iki 845,60 Lt (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių litų 60 ct), o taip pat priteisti iš atsakovo L. L. 500 Lt ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Menga“ išlaidoms advokato pagalbai atlyginti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Menga“ (į. k. 123545174) ir atsakovo L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,40 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.