- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- II-1020-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00984-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- A. L.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms E. S., D. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 13 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-922-2025 (ROIK: 25269313778).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 13 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-922-2025 (toliau ir – nutarimas) A. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, už tai jam paskirtas įspėjimas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. birželio 19 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą. Skunde teigiama, kad pareiškėjas nesutinka su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausiosios specialistės sprendimu, nes būdamas nepilnamečių vaikų A. L. ir A. L. tėvu, pareiškėjas vykdė visas tėvo pareigas, nustatytas LR Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – dorai auklėjo ir prižiūrėjo vaikus, rūpinosi jų sveikata, atsižvelgdamas į vaikų fizinę ir protinę būklę, sudarė visas sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, neveikė priešingai vaikų interesams, užtikrino mažamečiams saugią aplinką, panaudojo tėvo valdžią, kad apsaugotų vaikų interesus ir laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. vasario 28 d. pareiškėjas R. L. gyvenamuoju adresu turėdamas realaus pagrindo pranešė policijai, antstoliams, teismui ir vaikų teisėms dienos bei nakties metu dėl pažeidžiamos bendravimo tvarkos su vaikais, o jam negalint susisiekti su mažamečiais vaikais dėl buvusios sutuoktinės pažeidimų, pranešė policijai, antstoliams, vaikų teisėms ir teismui, advokatui, pagal nustatytas faktines teismo išduoto vykdomojo rašto pažeidimo aplinkybes jam priklausančiomis dienomis. Šiais pažeidimais R. L. pareiškėjui kėlė įtampą ir nerimą dėl mažamečių vaikų A. L. ir A. L. saugumo, t. y. pastovų psichologinį stresą, baimę bei nerimą, pažeisdama vaikų ir pareiškėjo tarpusavio bendravimo režimą ir gyvenimo kokybę. Nukentėjo pareiškėjo darbo ir vaikų mokymosi rezultatai, miegas naktimis. Taip R. L. pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pateiktą skundą nebuvo gauta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. S. nurodė, jog pagal turimą medžiagą, išklausius vaiko nuomonę su psichologe, mergaitė aiškiai nurodo, jog tėčio veiksmai ją gąsdina, jis persekioja mamą ir mergaitė dėl to išsigąsta, jai nėra malonu, o tai neatitinka geriausio vaiko intereso. Taip pat byloje yra R. L. paaiškinimas, kad dėl nuolatinio policijos kvietimo ji yra parašiusi pareiškimą policijai, tik nėra žinoma, kokia yra to pareiškimo nagrinėjimo stadija. Šie visi įrodymai patvirtina, kad A. L. veikė priešingai vaiko interesams, todėl buvo surašytas nutarimas ir paskirta nuobauda – įspėjimas. Prašome pareiškėjo skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą. Byla buvo užvesta gavus R. L. prašymą, taip pat yra pridėjusi prokurorės pranešimą su perspėjimu A. L. dėl kardomosios priemonės nesilaikymo. Visa medžiaga patvirtina, kad vyksta vaiko teisių pažeidimai. R. L. buvo apklausta, ji paaiškino situaciją. Dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, tai teismo nutartyje nurodyta, jog pareiškėjas turi pasiimti vaikus iš jų ugdymo įstaigos, tačiau jis jų nepasiimdavo, važiuodavo namo ir tada kviesdavo policiją, kad vaikai neišeina. Šalims privaloma laikyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nes kitaip susitarę jie nėra. Su vaiku bendravo psichologė. Mergaitė nurodė, jog jai buvo sukeltas stresas dėl tokių persekiojimų, kai tėtis važiuodavo su mašina iš paskos, ji pati tai matė, jai mama nieko nesakė. Dėl to jai buvo labai nemalonu, ji išsigando, verkė. Tokie veiksmai neatitinka vaiko geriausių interesų. Su kitu vaiku buvo bendrauta, bet jis labai minimaliai pasisakė, atskiros vaiko nuomonės aktas nebuvo surašytas, tik buvo pokalbis situacijos vertinimo metu. Pareiškėjas turi pasiimti abu vaikus iš mokyklos, bet nepasiimdavo. Dėl persekiojimo tai kadangi viskas buvo daroma mergaitės akivaizdoje, tai ji išklausyta psichologo. Berniukas tokių dalykų nepasakojo.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė D. Š. nurodė, kad Institucija palaiko poziciją, kad sprendimas A. L. buvo priimtas pagrįstai, įvertinus visas surinktas aplinkybes, buvo vertinama visa surinkta medžiaga, analizuojami atvejo vadybos planai, analizuojamas vaiko situacijos vertinimas, pareiškėjo ir R. L. paaiškinimai. Akivaizdžiai matyti, kad A. L., kaip tėvas, turėtų ieškoti kitų būdų susitikti su vaikais, atkurti tą ryšį, kuris galimai yra nutolęs su A. L., nes kaip matyti mama siekia vaikų bendravimo su tėvu, ieško pagalbos dėl ryšio atstatymo, veda pas psichologus, o iš tėvo pusės nematyti, kad jis ieško pagalbos, nes jis nesusiekdamas su vaikais kviečia policiją, net jei ir susisiekia, vėl kviečia policiją dienos ir nakties metu. Visi pareiškėjo teiginiai, Institucijos nuomone, yra siekis išvengti administracinės atsakomybės, Institucijos atstovus kaltina, kaltina buvusią žmoną, bet nenurodo, kokių veiksmų ėmėsi, kad pakeistų esamą situaciją. Todėl prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. nurodė, jog yra šmeižiamas, nepagrįstai kaltinamas persekiojimu, dukra nuteikinėjama prieš jį, buvusi sutuoktinė nori pasipelnyti po skyrybų. R. viską daro, kad jis atrodytų pavojingas, nestabilus ir teismas patikėtų jai vaikus, kad ji galėtų gauti pinigus, kad jį palaužtų psichologiškai. Nurodė, jog myli savo vaikus, nori jiems geriausio, jo tikslas užtikrinti vaikams saugią aplinką, turėtų gerus santykius su abiem tėvais. Teismui pateikta informacija yra iškraipyta ir netiksli, nes jis yra dirbantis, rūpinasi vaikais, jų laisvalaikiu, bet jam yra keršijama, sudaromos kliūtys, nustatinėjami vaikai prieš jį, trukdoma bendrauti su jais. Nors kreipėsi į antstolį dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo, bet R. vis tiek nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos, kursto nesantaiką, nuteikinėja dukrą, neleidžia susitikti, susiskambinti. Pareiškėjas priverstas gintis teismuose dėl persekiojimo. Šis sprendimas yra neteisybė, nes jis nori rūpintis vaikais, ginti jų ir savo teises. Priimant sprendimą vaikų teisės vadovavosi neteisinga informacija, jis su mergaite negalėjo bendrauti ilgą laiką, vaikas nuteikinėjamas prieš jį. Antradieniais ir ketvirtadieniais yra nustatytos dienos, kuriomis jis bendrauja su vaikais, juos jis turi pasiimti iš mokyklos arba būrelio. Vaikai baigia pamokas apie 15 val., nuo vaikų mokyklos iki jo gyvenamosios vietos keli šimtai metrų, todėl vaikai gali ir patys ateiti pas jį arba atvykti autobusu, o jis kaltinamas, kad nepasiima vaikų iš mokyklos. Net ir jo bendravimo dieną, kada mergaitei po pamokų vyksta šokių būrelis, būna R. atvažiuoja ir pasiima pati vaiką, jam neduoda. Kartą net telefonu liepė A. eiti prie nepažįstamo vyro ir prašyti pagalbos, kad tik jis negalėtų prie vaiko prieiti, nors jis tik norėjo paimti ją ir greičiau nuvežti į atsiskaitymą pas fortepiono mokytoją. Dažnai vykdavo tokie atvejai. Dažnai keičia susitikimo vietą – kartą ieškojo vaikų po visą universitetą, bet R. pasirodo jau buvo išvažiavusi, vaikų negalėjo pasiimti. Bendrauja su R. tik laiškais, nes per kitus kanalus ji užblokavusi jį. Yra rašęs jai daug laiškų, ji atsako vėlai arba neatsako. Vaikai lanko mokyklą, kurioje yra (duomenys neskelbtini) bendruomenė, jis taip pat ją lanko, yra jos (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja jos veikloje. Jis pasiryžęs viską padaryti, kad jo vaikai gyventų šiltoje aplinkoje tarp mylinčių žmonių, kurie nėra teisiami, žeminami, kur yra malda ir pasninkas, didelių pasiekimų ir šviesaus proto žmonės. Tikslas yra aprūpinti juos, išlavinti, kad jie turėtų gerą, sėkmingą ateitį. Kaip tėtis jis šiandien kovoja ne prieš vaikų teises ar R., o už savo, kaip tėčio, galimybę bendrauti su vaikais, už jų teises. Vaikų mama kenkia jų bendravimui, tarpusavio laisvalaikiui. Jis jaučiasi bejėgis kažką pakeisti šioje situacijoje, nes net kaimynai yra kurstomi prieš jį. Prieš tai R. nedirbo, jis mokėjo didelį išlaikymą, po 1 263 Eur, ji prie išlaikymo neprisidėdavo. Dėl bylų ir nuolatinių dalyvavimų teismo posėdžiuose jam prasidėjo nemiga, nervinis tikas. Prašo teismo išspręsti bendravimo su vaikais tvarką, kad jam nereikėtų pasiiminėti vaikų iš namų ir nebūtų pagrindo jo šmeižti, psichologiškai naikinti ir kelti konfliktus. Skyrybos įvyko oficialiai (duomenys neskelbtini). R. iniciatyva, dėl jos noro pasipelnyti, jis prarado visą turtą, sutiko su visomis teismo sąlygomis, buvo įgyvendinta 96 proc. R. užgaidų, tam, kad vaikai galėtų gyventi ramų ir saugų gyvenimą. Prieš tai 5 metus R. buvo išsikrausčiusi, jie kartu negyveno. Ten yra kvietęs policiją, nes vaikai buvo palikti vieni namuose. Jos dėdė tą matė. Vėliau turėjom mediaciją dėl visų šių situacijų, R. atsisakė dalyvauti ir mediacija buvo nutraukta. Nors santuokoje jis jautėsi nesuprastas ir net buvo smurtaujama prieš jį, jis skirtis nenorėjo, siekė išsaugoti santuoką. Tuomet pats pasiūlė jai pagyventi atskirai. R. tikslas buvo pasipelnyti iš santuokos. Pradžioje negalėjo kreiptis į antstolį dėl bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimų, nes nežinojo kaip tą padaryti. 2025 m. vasarį išsiėmė vykdomąjį raštą ir jau yra kreipęsis į antstolį, R. buvo skirta bauda. Net ir dėl atostogų ji pažeidinėja bendravimo tvarką. Viskas pasikeitė, kai jie grįžo iš Amerikos. A. pati yra jam sakiusi, kad jai neleidžiama bendrauti su juo, atimami telefonai, jis yra užblokuotas dukros telefone. R. gegužės mėnesį smurtavo prieš sūnų, bet buvo išteisinta pagal BK 37 straipsnį, dabar vėl 2024 m. lapkričio 15 d. ji smurtavo prieš sūnų ir vyksta ikiteisminis tyrimas. Po to karto sūnus pareiškė, kad jis nori gyventi su manimi, dabar tie reikalai yra sprendžiami. Kai buvo jo bendravimo su vaikais diena ir jis laukė vaikų prie R. namų, vaikai nebuvo išleisti ir buvo iškviesta policija. Jam surašytas orderis, kurį jis apskundė, bet kol viskas suvaikščiojo pasibaigė laikas. Tuomet dar kartą buvo išrašytas orderis jam, taigi jis prarado 30 dienų bendravimo su vaikais. Iki santuokos nutraukimo pradžios laikina bendravimo su vaikais tvarka nebuvo nustatyta. Su sūnumi bendravimas yra normalus, gal jis sąmoningesnis, o mergaitė nuteikinėjama prieš jį ir R. tikslas tokiu būdu kuo daugiau pasipelnyti iš jo. Persekiojimą R. motyvuoja tuo, kad jis stovi prie jos namų ir rašo laiškus. Bet jis rašė gražaus turinio laiškus, apie tai, kad ji yra nuostabi mama, graži moteris. Tokie laiškai dabar jam pakenkė, nes juos panaudojo prieš jį. Nuo 2024 m. priėjimo prie dukros neturėjo ir tik praeitą savaitę turėjo savaitę laiko atostogų. Iki viso šio bendravo su dukra, bendravimas buvo gražus. Dukrai rugpjūtį bus (duomenys neskelbtini) metų. Žino, kad paauglystė sudėtingas metas, bet prie to prisideda vaiko nuteikinėjimas ir neleidimas bendrauti su juo. Dažnai užblokuoja ar atima vaiko telefoną. A. neturi telefono, taigi bendraudavo per dukros telefoną. Dėl socialinių medijų blokavimo, jis sutinka, kad reikia riboti, bet telefono atėmimas mėnesiui, kada vaikas negali susisiekti su tėčiu yra negalimas. Mano, kad tokie atėmimai telefonų yra būtent dėl neleidimo bendrauti su tėčiu. Bendrauja su R. tik elektroniniais laiškai, jis sakė jai, kad toks bendravimo būdas jo netenkina, bet niekas nepasikeitė. Šiuo metu susikalba su R. tik per advokatus. Kai R. taip daro su juo, tai jis gali ištverti, bet taip traumuojami ir žalojami vaikai, nors jis stengiasi komunikuoti su R., bet ji jį ignoruoja, negirdi. Supranta, kad labiausia šioje situacijoje kenčia vaikai. Kalbėjo su dukra dėl visos šios situacijos, ji supranta, nori bendrauti, bet tik būnant su mama viskas apsiverčia. Negali nuvesti vaiko pas specialistą, psichologą, nes neturi priėjimo prie vaiko. Iš visų jėgų stengiasi užtikrinti saugumo, higienos, maitinimo, mokymo sąlygas. Dukros parodymai vaiko išklausymo akte netiesa, nes vien tai, kad vaiką pokalbiui nuvežė mama, reiškia, kad vaikas galėjo pasakyti tuos žodžius įtakotas mamos. Negali atsakyti už vaiko žodžius, nes ilgai su juo nebendravo, nesusitiko su dukra. Anksčiau dukra likdavo nakvoti pas jį, neskaičiavo kiek kartų taip buvo, bet likdavo nakvoti tada, kai mama leisdavo. Kviesdavo policiją negalėdamas susisiekti su vaikais. Jo darbas toks, kad baigiasi ir 22 val., o R. palikdavo vaikus vienus namuose, todėl vaikai jam sakydavo, kad jaučiasi nesaugūs ir jis atvykdavo prie R. namų. Kartais, kad užtikrinti vaikų saugumą atvykdavo pažiūrėti, ar vaikai nėra palikti vieni. Pastebėdavo, kad kieme nėra jos automobilio, taigi žinodavo, kad vaikai palikti vieni. Važiuodavo ne kiekvieną dieną, po darbo, o kai kildavo įtarimas, kad vaikai gali būti palikti vieni. R. yra sudėjusi užraktus, kad varteliai atsidaro tik paspaudus telefone, langai su užraktais, kameros įrengtos. R. išmokiusi vaikus, kad jeigu atvyksta socialinis darbuotojas ar policija, nieko neįleisti į namus, kol jos nėra. Jis su institucijos atstovais yra laukę, kol atvyks R. namo. Buvo daug tokių atveju, bet jis neskaičiavo kiek. Jeigu jis neprisiskambina vaikams, jam neramu ir jis važiuoja pažiūrėti, pagal pajautimo jausmą. Tai būdavo jo bendravimo su vaikais dienomis, nustatytomis teismo sprendimu. Dėl sausio 8 d. kviestos policijos, tai buvo ne jo diena, sausio 12 d. buvo sekmadienis, taigi galėjo būti jo bendravimo su vaikais savaitgalis, o sausio 13 d., pirmadienį, turbūt nesusisiekė su vaikais ir pranešė policijai. Jis pasiryžęs įrodyti, kad vykdomi pažeidimai ir vaikai nuteikinėjami prieš jį. Policiją jis kviesdavo ir iki vykdomojo rašto išdavimo ir po jo išdavimo. Būdavo atvejų, kai jam iškvietus policiją, tą matydavo vaikai. Yra kartą laukęs kartu su vaikų teisių atstovais 2 valandas, kol parvažiuos R. namo. Pasitikėdavo institucijomis, kad jos atliks savo darbą tinkamai ir priims tinkamus sprendimus dėl R. veiksmų. R. pati lankosi ten, kur ir aš ir tada jį fotografuoja ir šmeižia. Jeigu R. nori sunaikinti jį, tai tegul tą daro ne per vaikus, vaikai neturi kentėti. Jis vaikų prieš mamą nenuteikinėja, visuomet jiems sako, kokia nuostabi jų mama, kad nėra kitos moters, kuri taip jais rūpinsis. Ne kartą yra užfiksuota vaizdo įrašu, kad R. grįžta vidurnaktį, o vaikai vieni namuose. Dėl to ir kreipėsi į policiją. Kad vaikai buvo vieni palikti namuose tuos dokumentus turi ir vaikų teisės. Neturi jokių įrodymų kas buvo toliau, kai vaikai buvo rasti vieni namuose, ar buvo atliktas tyrimas, ar buvo priimtas kažkoks sprendimas. Įspėjimas jam buvo skirtas po to, kai vaikų teisėms buvo pateikti netiksli ir iškraipyta informacija. Jis gerbia vaikų teisių tarnybos sprendimus, bet nori parodyti tikrą situaciją. Jo namai švarūs, tvarkingi, vaikams gera. Jeigu santykis su tėčiu būtų blogas, tai vaikai jam niekada neskambintų. Jie puikiai su vaikais leidžia laisvalaikį, dabar vėl jiems leista bendrauti. Šiuo metu vyksta procesas dėl A. gyvenamosios vietos pakeitimo. Šiuo metu R. susimąstė ir pradėjo elgtis kitaip, dukra skambino iš stovyklos ir pasakojo, kaip jai sekasi. Niekada nekiršina vaikų prieš mamą, jie turi teisę augti be baimės ir laimingi. Jo tikslas apginti savo, kaip tėvo, teises ir apginti galimybę bendrauti su vaikais, susitikti, leisti laisvalaikį, kad nebūtų nuteikinėjamas prieš vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta R. L. parodė, kad bendravimo su vaikais tvarka yra nustatyta teismo – mokslo metus antradieniais ir ketvirtadieniais iki 20 val. turi pristatyti vaikus namo ir kas antrą penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį bei vasarą gali vaikus pasiimti 4 savaites, ne trumpiau kaip 14 dienų. Nutartyje įvardinta, kad tėvas turi pasiimti iš mokyklos ar namų ir pristatyti į gyvenamąją vietą. Nutarime nurodytu laikotarpiu policija važiuodavo gal 50 kartų, net du kartus per dieną. Melagingi būdavo pranešimai dėl susitikimų tvarkos pažeidimo. Būdavo ne vienas atvejis kai jos arba vaikų nerasdavo. Arba būdavo ji, vaikai būdavo pas draugus ar kaimynus. Atvažiuodavo policija, pažiūrėdavo, patikrindavo ar saugu ir viskas. Vaikai blogai reaguodavo, prasčiau miegodavo. Jiems tai didelė žala daroma. Galėjo būti keli atvejai, kai vaikai buvo vieni namuose, bet jie jau gali likti vieni namuose, nebemaži. Palikdavo kai būdavo parduotuvėje ar sportuodavo. Vyksta baudžiamoji byla dėl persekiojimo, A. L. bando ją kontroliuoti per vaikus ir susirinkti visą informaciją apie ją. Vaikai bijodavo, kai atvažiuodavo policija, visuomet jai skambindavo. Po vaikų skambučių per valandą grįždavo namo. Vaikai namuose vieni būdavo iki 20-21 valandos, kartais iki 23 valandos. Jie savarankiški, patys nuvyksta ir parvyksta iš mokyklos. Po policijos vizitų ramindavo vaikus, jie nenorėdavo miegoti vieni. Dukra nuo praeitos vasaros rečiau bendrauja su tėčiu, ieškojo priežasties, kodėl, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl ko dukra atsisako bendrauti su tėčiu, bando aiškintis. Bendravimo sunkumai yra. Bando ieškoti priemonių, kad jų ryšys būtų atstatytas, kreipėsi į mediatorių, psichologą, bet į mediaciją buvęs sutuoktinis neatvyko. Dukra yra sakiusi jai, jog nenori bendrauti su tėčiu, nes jis klausinėja apie mamą. Dukra prašė tėčio nebeklausinėti, sakė, kad jai nepatinka, bet jis dukros negirdi. Dukra net kartais pakelia ragelį ir tiesiog daro savo darbus, o tėvas monologu kalba. Kartais ji iš tikrųjų neturi kada kalbėti su tėčiu, nes turi savų reikalų. Visa tai yra kalbėta su vaikų teisėmis, socialiniais darbuotojais, šeima stebima atvejo vadybos, jam sakyta ne kartą taip nesielgti, bet jis negirdi. Sūnus laikosi bendravimo tvarkos su tėčiu, nedraudžiu to, kartais per gimtadienį nori pasilikti su ja. Kartais ir jis nori likti namuose, bet bijo tą pasakyti tėčiui. Kalbama apie visą šią bendravimo tvarką su vaikais, sakoma, kodėl reikia taip daryti. Su dukra buvusiam sutuoktiniui bendrauti ji nedraudžia. Dėl skambučių užblokavimo ji nežino, gal dukra pati užblokuoja. Kartais vaikas net bijo pakelti ragelį. Šiuo metu yra stovykloje, telefoną gauna tik 15 minučių, normalu, kad negali pakelti. Asmeniškai ji dukros telefono neblokuoja, nebent tą padaro dukra, bet apie tai jos kalbasi. Nurodė, jog tik riboja skambučiu nuo 22 val., kadangi jau nakties metas ir tai užtikrina vaikų miego ramybę. Su buvusiu sutuoktiniu bendrauja tik elektroniniu paštu. Teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra nustatyta kada bendraujama su vaikais telefonu. Dukra turi telefoną, nes nusipirko už savo pinigus, o sūnus neturi. Sakė buvusiam sutuoktiniui, kad jei jis nori, gali nupirkti telefoną sūnui pats. Policiją kviesdavo kiekvieną dieną, atvykdavo skirtingi pareigūnai, kiekvienam turėjo pasakoti tą pačią istoriją. Vaikų per naktį vienų nėra palikusi. Vaikams telefonas yra apribojamas, tačiau skambučiais ir SMS gali bendrauti. Kodėl dukra negali bendrauti su tėčiu, kai jis jai skambina, ji pasakyti negali. Nebuvo tokio atvejo, kad vasarą tėvui neleistų bendrauti su vaikais, tiesiog pernai nebuvo susitarę iki galo. Prieš kelionę į (duomenys neskelbtini) buvo pasakiusi, kad neleis tą savaitę ir paaiškino, kodėl. Nėra tekę jos namuose laukti policijai ar vaikų teisių pareigūnams iki 3 val. nakties, vieną kartą pasitaikė, kad ji grįžo 1 val. nakties. Ji gali užtikrinti, kad dukra pakels ragelį, bet vaikai kartais nespėja pribėgti prie telefono, o perskambinant nekelia jau tėtis. Jeigu buvęs sutuoktinis norėtų užtikrinti vaikams saugią aplinką, nekviestų policijos 50 kartų per 2 mėnesius. Vaikams ekranai ribojami tik nuo 22 val., o kitu laiku gali skambinti ir tikrai galėjo susisiekti. Dukra nėra nuteikinėjama prieš tėvą, ji skatina bendrauti su juo, kad būtų atkurtas jų ryšys, bet vaikai patys pasirenka. Buvo atvejis, kai dukra išėjusi iš būrelio skambino man, kad tėtis ją seka, kuprinę atiminėja, ji nenorėjo su juo važiuoti, tuomet prašydavo svetimų žmonių pagalbos. Dukra jam sako, kad nenori bendrauti, SMS rašo, bet jis negirdi, bando priversti ją, tuomet ji bėga ir slapstosi. Neprisimena atvejo, kai dukra verkė ir nenorėjo eiti namo. Byla dėl bendravimo tvarkos nevykdymo nėra užvesta, ji nėra gavusi baudų iš antstolio, tuo tarpu tėvas yra gavęs.
2025 m. liepos 24 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus įrodymus – SD kortelę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta administracinio nusižengimo sudėties visuma (objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė). Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis.
ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai, pavyzdžiui, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 12 straipsnio 1 dalis.
VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, jog vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.
Skundžiamu Institucijos 2025 m. birželio 13 d. nutarimu A. L. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. vasario 28 d. R. L. gyvenamuoju adresu neturėdamas realaus pagrindo kvietė policijos pareigūnus dienos bei nakties metu, dėl, jo teigimu, pažeidžiamos bendravimo tvarkos su vaikais, jam negalint susisiekti su jais, kurią pažeidžia buvusi sutuoktinė. Policija į buvusios sutuoktinės namus kviečiama kiekvieną dieną, net ir 2023 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta bendravimo tvarka ne jam priklausančiomis dienomis. Šiais savo veiksmais A. L. mažamečiams vaikams A. L. ir A. L. kelia pastovų psichologinį stresą, baimę bei nerimą, pažeidžia vaikų dienos ir poilsio režimą, kenčia vaikų mokymosi rezultatai, vaikai sunkiau užmiega naktinis, t. y. pažeidžia vaikų teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. neginčija, jog policijos pareigūnus buvusios sutuoktinės gyvenamosios vietos adresu tiek dienos, tiek nakties metu kvietė, tačiau negalėjo patikslinti, kiek kartų. Sutiko ir su tuo, kad policijos pareigūnus kviesdavo ne tik savo nustatytomis bendravimo su vaikais dienomis. Taigi matyti, kad iš esmės A. L. neginčija skundžiamu nutarimu nustatytų faktinių aplinkybių.
Pareiškėjas visos bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog bendrauti su dukra pareiškėjui neleidžia buvusi sutuoktinė R. L., ji nuteikinėja dukrą prieš jį, neleidžia pasiimti vaiko, keršija jam, nori pasipelnyti. Byloje nėra duomenų, kad būtent pareiškėjo buvusi sutuoktinė R. L. įtakotų dukros nenorą bendrauti su tėvu. Juo labiau, kad su sūnumi pareiškėjas bendrauja pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametė dukra A. L. pati išreiškė nenorinti kartais bendrauti su tėčiu, nurodė, jog mama neįtakoja jos apsisprendimo, patvirtindama šias aplinkybes Vaiko išklausymo akte. Teismo vertinimu dukros A. L. nenoras susitikti su tėčiu, bendrauti su juo, likti pas jį nakvoti, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, nėra susijęs su buvusios sutuoktinės veiksmais.
Kaip liudytoja apklausta R. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog policija nutarime nurodytu laikotarpiu buvo kviesta apie 50 kartų, kartais net po kelis kartus per dieną. Iš byloje esančių duomenų (2025 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus Pagalbos plano ir 2025 m. sausio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimo) matyti, kad policiją A. L. kvietė 2025 m. sausio 8 d. 3 kartus, 2025 m. sausio 12 d. 1 kartą, 2025 m. sausio 13 d. 4 kartus, 2025 m. vasario mėn. 14, 17, 18, 19, 20, 21 ir 22 dienomis po 1 kartą, 2025 m. vasario 24 d. 5 kartus, 2025 m. vasario 26 d. 4 kartus, 2025 m. vasario 1 kartą ir 2025 m. vasario 28 d. 1 kartą. Išvardinti pareiškėjo policijos iškvietimo atvejai rodo itin aktyvų policijos pareigūnų kvietimą. Dažniausiai kviečiant pareigūnus būdavo nurodoma, kad buvusi sutuoktinė pažeidžia bendravimo su vaikais tvarką, neperduoda pareiškėjui vaikų, vaikai nesaugūs namuose. Šiais aplinkybes patvirtino ir pareiškėjas, nurodydamas, kad jis jausdamas, jog vaikai gali būti palikti vieni namuose, po darbo (net ir po 22 val.) nuvykdavo į buvusios sutuoktinės namus patikrinti arba kviesdavo policijos pareigūnus, jeigu negalėdavo susisiekti su dukra, ar jos pasiimti. Pareiškėjo teigimu jis turi užfiksavęs aplinkybes, kad vaikai naktį buvo palikti vieni namuose. Duomenų apie tai, kad būtų priimti procesiniai sprendimai dėl vaikų teisių pažeidimo ar grėsmės vaikų saugumui, pareiškėjui iškvietus policijos pareigūnus, kai vaikai buvo rasti vieni namuose, byloje nėra pateikta. To nepatvirtino nei Institucijos atstovės, nei kaip liudytoja apklausta R. L.. Taigi iš policijos Institucijai pateiktos informacijos apie registruotus policijoje iškvietimo atvejus nustatyta, kad pareiškėjas policiją kviesdavo net tik bendravimo su vaikais tvarkoje, patvirtintoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu numatytu laiku, t. y. jam nustatytomis bendravimo su vaikais dienomis, bet ir kitomis dienomis, 2024 m. vasario 14-22 dienomis kasdien daugiau nei savaitę.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog policija į buvusios sutuoktinės namus kviečiama kiekvieną dieną, net ir 2023 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta bendravimo tvarka ne jam priklausančiomis dienomis. Iš šioje teismo nutartyje nurodytų dienų, kada pagal byloje esančius duomenis buvo kviesta policija, matyti, kad policija kviečiama buvo ne kiekvieną dieną, todėl ši aplinkybė ir pažeidimo esmės šalintina ir nutarimas šioje dalyje tikslintinas.
Subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kad vaikai nesaugūs, todėl jis kvietė policijos pareigūnus ir kitų institucijų atstovus, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. R. L. nebuvo bausta už vaikų nepriežiūrą, nėra duomenų, kad nutarime nurodytu laikotarpiu buvo kilusi grėsmė pareiškėjos nepilnamečių vaikų saugumui ar pažeidžiamos kitos vaiko teisės. Tuo tarpu pareiškėjo veiksmai, ypatingai dažnas policijos ir kitų institucijų pareigūnų kvietimas, nesant tam pagrįsto pagrindo, teismo vertinimu, neabejotinai kėlė grėsmę vaikų psichikai, saugumo jausmui, kėlė jiems baimę, nerimą, pažeidė vaikų dienos ir poilsio režimą ir taip pažeidė vaikų teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką. Taip pat teismas pareiškėjo veiksmuose nenustatė atsitiktinumo. Netgi atvirkščiai – iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo veiksmai įgavę sistemiškumą. Bet kuriuo metu negalėdamas susisiekti su dukra, dukrai atsisakius bendrauti su juo, pareiškėjas, net ir ne savo nustatytomis teismo sprendimu bendravimo su vaikais dienomis, kviesdavo policijos pareigūnus ir kitas institucijas. Teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo numatyti ir pasirinkti kitą, labiau savo nepilnamečių interesus atitinkantį veikimo būdą, tačiau to nepadarė. Nebūdamas patenkintas nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Negalėdamas susitikti su vaikais, manydamas, kad buvusi sutuoktinė pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką, jam trukdoma bendrauti su vaikais, pareiškėjas turi visas galimybes kreiptis į antstolį, dėl teismo sprendimo nevykdymo arba netinkamo jo vykdymo. Tačiau spręsti nesutarimus su buvusia sutuoktine dėl nustatytos bendravimo tvarkos, dukters nenoro bendrauti su pareiškėju, kviečiant policiją ar kitų institucijų atstovus, teismo vertinimu, nėra tinkamas būdas, be abejonės, pažeidžiantis vaikų teisę į saugią ir ramią aplinką, kenkia jų vystymuisi.
Kiti pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo, R. L. nuteikinėjimo vaikų prieš tėvą nėra šios bylos dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakys.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. L. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis iš esmės suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, jis savo elgesio nekeitė, nedėjo pastangų, kad dukra norėtų su juo bendrauti, liktų pas jį nakvoti. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas jam nustatytomis bendravimo su vaikais dienomis norėdavo pasiimti dukrą pas save, o dukrai atsisakius vykti su tėčiu ją pasiimdavo mama R. L. arba leisdavo grįžti namo autobusu, jo kaltės nešalina. Buvusių sutuoktinių tarpusavio nesutarimai, jeigu tokie yra, turėtų būti sprendžiami konstruktyviai bendraujant, o ne kviečiant policijos pareigūnus matant nepilnamečiams vaikams.
Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog A. L. kaltė įrodyta, nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo nustatyta skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių Dėl to už padarytą pažeidimą A. L. pagrįstai nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį paskiriant jam sankcijoje numatytą nuobaudą - įspėjimą.
Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 13 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-922-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. L. skundas netenkintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 24 d. gautas A. L. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo ir pateikta SD kortelė. Kadangi papildomi įrodymai yra pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, juos atsisakytina priimti ir jie grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 13 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-922-2025 palikti nepakeistą ir A. L. skundo netenkinti.
Patikslinti nutarimą dalyje dėl pažeidimo esmės ir antroje pastraipoje nurodyti „nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. vasario 28 d. A. L. R. L. gyvenamuoju adresu neturėdamas realaus pagrindo kvietė policijos pareigūnus dienos bei nakties metu, dėl, jo teigimu, pažeidžiamos bendravimo tvarkos su vaikais, jam negalint susisiekti su jais, kurią pažeidžia buvusi sutuoktinė. Policija į buvusios sutuoktinės namus kviečiama net ir 2023 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta bendravimo tvarka ne jam priklausančiomis dienomis. Šiais savo veiksmais A. L. mažamečiams vaikams A. L. ir A. L. kelia pastovų psichologinį stresą, baimę bei nerimą, pažeidžia vaikų dienos ir poilsio režimą, kenčia vaikų mokymosi rezultatai, vaikai sunkiau užmiega naktinis, t. y. pažeidžia vaikų teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką“.
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. L. 2025 m. liepos 24 d. pateiktus papildomus įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.