Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant skundą teismui pateikusiam asmeniui M. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. I. skundą dėl 2013 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. I. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2013-06-27, 19.49 val., Klaipėdos rajone Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 221,70 km vairavo automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 105 km/ h grečiu, kai tame kelio ruože leistinas greitis 70 km/h, ir viršijo leistiną greitį 35 km/h. Už šį pažeidimą jam paskirta nuobauda – 500 Lt bauda.

Skundo nagrinėjimo teisme metu M. I. paaiškino, kad nesutinka su policijos nuomone. Važiuojant minėtame kelio ruože, keletas autmobilių šviesomis jį informavo, kad stovi policija, todėl jis sumažino greitį. Policijos pareigūnas parodė jam greičio matavimo prietaisą Berkut R, kur matėsi užfiksuotas greitis ir laikas. Jam nebuvo parodyta, kokiu atstumu ir režimu veikia tas aparatas. Paskaitęs apie „Berkut R“ sužinojo, kad yra atvejų, kai minėtas aparatas pateikia neteisingus parodymus. Šie aparatai reaguoja į mobilaus ryšio dažnius, staigius judesius. Tuo metu iš jo žmonos buvo išeinantis skambutis, o spidometras rodė ne daugiau nei 72 km/h greitį. Jis nežino kokiu būdu policija gavo tokius parodymus. Stabdė tik jį, bet jis nėra tikras, kad tai būtent jo greitis, nes važiavo mašinų kolona. Šalia jokių kitų automobilių nestabdė. Pareigūnas parodė 105 km/ h važiavimo greitį ir laiką, bet laikas 2 minutėmis skyrėsi nuo jo laiko. Nuo ženklo, ribojančio greitį 70 km/h, buvo apie puse kilometro, todėl, mano, kad jo greitį galėjo užfiksuoti dar prieš ženklą.

Liudytojas E. M. paaiškino, kad tą dieną stovėjo netoliese stacionaraus radaro. Kiek pamena, tame kelio ruože buvo sustabdytas vienintelis automobilis, nes vėliau gavo iškvietimą vykti kitur. Kai sustabdė automobilį, užfiksuotas greitis buvo 105 km/h. Greta važiavo dar du autmobiliai. Prietaisas greitį pradeda fiksuoti nuo 87 km/h, t.y. kai jau viršijamas17 km/h leistinas greitis, nes tuomet gresia griežtesnės sankcijos. Kartu su vyriškiu važiavo keleivė, moteris. M. I. neustiko su pažeidimu, pradėjo karščiuotis. Skleidžiamos bangos, kurios fiksuoja greitį, laiką rodo iš nurodytos pozicijos. Kai greitis fiksuojamas yra išleidžiamas garsas. Ant greičio matavimo prietaiso yra režimas, kurį galima nustatyti nuvažiuojančio arba atvažiuojančio autmobilio. Automobilio numerio prietaisas nefiksuoja. Greičio matuoklis fiksuoja greitį iki 300 metrų atstumu.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad Šilutės kelyje buvo užfiksuotas viršytas greitis. Asmuo pareiškė, kad tai ne jo užfiksuotas greitis. Jis nepamena, koks tiksliai buvo užfiksuotas greitis, bet galėjo būti apie 105 km/h. Važiavo du automobiliai pirmoje ir du automobiliai antoroje eismo juostose. Prietaisas fiksuoja laiką, greitį ir atstumą. Jei „Berkut R“ reaguotų į kiekvieną pašalinį veiksmą, tada kas antrą autmobilį taip užfiksuotų. Prietaisas gali užfiksuoti greitį apie 500 metrų atstumu. Tačiau jei tiesus atstumas gali ir iš toliau fiksuoti greitį, tačiau tame kelio ruože buvo kalniukas. Asmuo važiavo ne vienas, su keleive. Asmuo neustiko su pažeidimu, sakė, kad tai ne jo greitis. Jam greitis buvo parodytas, bet pažeidėjas teigė, kad tokiu greičiu nevažiavo. Apie 200 metrų buvo atstumas, kai užfiksavo greitį. Aparato kampe dar buvo užfiksuotas atstumas. M. I. apie 200 metrų galėjo būti nuvažiavęs nuo ribojančio greitį ženklo 70. Greitis negalėjo būti užfiksuotas prieš ženklą, nes ženklas buvo prieš kalniuką.

Liudytoja V. I. paaiškino, kad 2013-06-27 važiavo namo. Eismas buvo intensyvus. Priešpriešai važiavę autmobiliai perspėjo, kad stovi policija. Tada buvo staigus patrulio veiksmas stabdant. Patrulis parodė, kad greitis buvo 105 km/h, tačiau jie su tuo nesutiko. Abu pasižiūrėjo, kad greitis buvo ne daugiau kaip 80 km/h. Todėl, mano, kad parodė ne jų greitį, nes matė šalia važiuojantį kitą automobilį. Šiame kelyje važiavo ne vieni. Ji į spidometrą nuolat nežiūri, į greičio matavimo prietaisą nežiūrėjo. Ji paprašė, kad pareigūnai padarytų nuotrauką, paklausė, kokį laiką rodo. Prietaise buvo nurodytas tik laikas ir greitis. Kai pareigūnai sustabdė, ji kalbėjo su advokate kitu klausimu. Tame kelio ruože leistinas greitis yra 70 km/h.

Iš 2013-07-04 nutarimo Nr. 30N-2733412-13 matyti, kad M. I. buvo paskirta administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 133 punkto pažeidimą, t.y., viršytą leistiną greitį (b. l. 10)

Iš įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis „Volvo“ buvo sustabdytas, nuvažiavus apie 100 metrų už ženklo, ribojančio greitį iki 70 km/h (b. l. 13).

Iš E. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-06-27 kartu su patruliu M. J., Klaipėdos raj. Kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 221,7 km, pastebėjo pirma eismo juosta važiuojantį automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio greitis akivaizdžiai buvo didesnis nei leistinas greitis. Minėto automobilio greitis užfiksuotas 105 km/h, kai toje kelio atkarpoje leistinas greitis 70 km/h. Automobilio greitis buvo užfiksuotas iš 200 metrų atstumo, kai kitų transporto priemonių gretimose eismo juostose nebuvo, t.y. transporto priemonė matomumo zonoje važiavo viena (b. l. 14).

Iš M. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-06-27 apie 19.49, dirbant kartu su E. M., Klaipėdos raj. Kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 221,7 km, pastebėjo pirma eismo juosta važiuojantį automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio greitis akivaizdžiai buvo didesnis nei leistinas grietis. Minėto autmobilio greitis užfiksuotas 105 km/h, kai toje kelio atkarpoje leistinas greitis 70 km/h. Automobilio greitis buvo užfiksuotas iš 200 metrų atstumo, kai kitų transporto priemonių gretimose eismo juostose nebuvo, t.y. transporto priemonė matomumo zonoje važiavo viena (b. l. 15).

Iš asmens baustumo pažymos matyti, kad M. I. už greičio viršijimą baustas 3 kartus (b. l.16-18).

Iš Kelių policijos biuro pateikto greičio matavimo prietaiso Berkut R Nr. 0603070 patikros sertifikato matyti, kad minėto greičio matavimo prietaiso patikra atlikta 2013-02-07, matavimo prietaisas naudoti tinakmas. Greičio matuoklio Berkut R Nr. 0603070 matavimo paklaida stacionaraus režimo metu + 1 km/h, patrulinio režimo metu + 2 km/h. Patikros sertifikatas galioja iki 2014-02-06 (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę asmenims, kurie viršija leistiną greitį daugiau kaip 30 km/h, bet ne daugiau kaip 40 km/h. Skundą pateikęs teismui asmuo M. I. nesutinka, kad padarė minėtą teisės pažeidimą, nes mano, kad policijos pareigūnai užfiksavo ne jo greitį, be to, pažymi, kad greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ dėl jo charakteristikų galimai netinkamas naudoti. Administracinėje teisenoje asmens kaltę dėl galimo pažeidimo padarymo būtina įrodyti. Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi remiantis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnis numato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. M. I. neigia viršijęs leistiną greitį ir teigia, kad buvo užfiksuotas ne jo vairuojamo automobilio greitis (b. l. 32-33). Tačiau tokius M. I. paaiškinimus paneigia policijos pareigūnų, sustabdžiusių jo vairuojamą autmobilį, paaiškinimai. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai E. M. ir M. J. iš esmės patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose pateiktais paaiškinimais, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tokių parodymų teisingumu. Vertinant V. I. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad liudytoja yra M. I. sutuoktinė, todėl natūralu, kad ji suinteresuota bylos baigtimi, ir dėl šios priežasties jos parodymai negali būti laikytini kaip patikimi.

M. I. skunde nurodyti argumentai, susiję su greičiui fiksuoti naudoto prietaiso – Berkut R. Nr. 0603070, patikimumu, nelaikytini pagrįstais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba 2006 m. vasario 20 d. išdavė leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) Nr. (12.21)-4R-00649 ir 2007 m. liepos 4 d. išdavė leidimą naudoti radijo ryšio stotis Nr. (12.21)-4R-00649-3, iš kurių matyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba minėtuose leidimuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka leido naudoti radijo dažnius bei radijo ryšio stotis, naudojant radiolokacinius greičio matavimo prietaisus Berkut R, vykdant eismo priežiūros funkcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Nr. N444-295/2010). Byloje yra pateiktas pažeidimui nustatyti naudoto greičio matavimo prietaiso Berkut R Nr. 0603070 patikros sertifikatas Nr.1229389, kuris galiojo nuo 2013-02-07 iki 2014-02-06 (taigi galiojo ir pažeidimo padarymo metu). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių dėl šiuo matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumo.

Teismas atkreipia dėmesį ir M. I. asmenybę, t.y. kad šis asmuo praeityje ne kartą baustas administracine tvarka ir dauguma jo padarytų teisės pažeidimų susiję su greičio viršijimu. Taigi visa tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį viršyti leistiną greitį.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog skundžiamas 2013-07-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir M. I. skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Administracinė nuobauda M. I. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutaria:

M. I. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-07-04 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.