Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. Nubaustas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnės Ž. A. 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jam už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalyje buvo paskirta 665 eurų administracinė bauda. A. U. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 14 - 15 dienomis organizavo ir vadovavo įmonės eksploatuojamos Simno miesto vandenvietės vandens nugeležinimo filtrų ir vandentiekio vamzdynų dezinfekavimo darbams natrio hipochlorito vandeniniu tirpalu taip, kad vykdomų darbų metu filtrų plovimo vandens išleistuvu, iš Simno miesto vandenvietės vandens nugeležinimo filtrų plovimo įrenginių, į Spernios upę išleido nuotekas, kurių koncentracija viršijo nustatytą didžiausią leistiną aktyvaus chloro koncentraciją (0,1 mg/l). Į gamtinę aplinką nuotekas išleido neturėdamas TIPK leidime Nr. AR-19(II) nustatyto normatyvo chloro išleidimui. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. atliktų tyrimų protokole V 2015 Nr. 453, nustatyta, kad vandenyje ištekančiame iš Simno miesto vandenvietės laisvojo ir bendrojo chloro koncentracija – 4,83 mg/l. Šiais savo veiksmais A. U. pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį ir 19 straipsnio 2 dalį, LR vandens įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 14 punkto reikalavimus ir 2 priedo B dalies nustatytus normatyvus, taip pat TIPK leidime Nr. AR-19(II) nustatytas iš Simno miesto vandenvietės nugeležinimo filtrų plovimo įrenginių nuotekų išleidimo sąlygas. Nesutikdamas su priimtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) pareigūnės Ž. A. 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, A. U. Alytaus rajono apylinkės teismo prašė nutarimą panaikinti. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi apelianto A. U. apeliacinio skundo netenkino ir nutartį motyvavo tuo, kad priimtas teisėtas ir pagrįstas Institucijos procesinis sprendimas, įrodymai pilnai įrodo apelianto kaltę dėl jo padaryto teisės pažeidimo ir jam pagrįstai paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalį. Apeliaciniu skundu A. U. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.Skunde nurodo, jog Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – Reglamentas) nenurodytos ir nereglamentuojamos bendrojo chloro (ar vien chloro) didžiausios leidžiamos koncentracijos, iš ko seka išvada, jog bendrasis chloras (ar vien chloras) nelaikomas kontroliuojama medžiaga. Objektyvių ir neginčytinų inkriminuoto pažeidimo įrodymų dėl apelianto kaltės išleisto aktyvaus chloro, kurio koncentracija vandenyje didesnė nei 0,1 mg/l, į Spernios upę, byloje nėra. Apelianto nuomone, kaltinimas klaidingas tuo, kad normatyvai bendrajam chlorui nėra nustatomi. Nuoroda, jog buvo nustatyta 4,83 mg/1 laisvojo ir bendrojo chloro koncentracija - nieko nereiškia, nes nenurodyta kokia buvo kenksmingos aplinkai medžiagos (laisvojo - aktyviojo chloro) koncentracija. Aplinkybes, kad bendrasis chloras jokios žalos aplinkai nedaro, jo ribinės koncentracijos nenumatytos patvirtina ir UAB „Ekometrija“ (besispecializuojančios aplinkos tyrimuose, atliekančios teršalų matavimus) išvados, fiksuotos į bylą pateiktame 2016 m. balandžio 11 d. pranešime Nr.16/04/11-01, UAB „Ekometrija“ direktoriaus R. S. paaiškinimai (fiksuoti ir teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje). Analogiškas išvadas yra davęs VGTU Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas M. R.. Šis specialistas nurodė, kad chloro koncentracija turėjo būti tiriama paėmimo vietoje ir tuojau pat, o ne vežant į laboratoriją, o esant chloro koncentracijai vandenyje daugiau nei 1 mg/1 jaučiamas stiprus kvapas, taigi, jei chloro koncentracija upelyje buvo 1,6 mg/1 (kaip nustatė Institucijos pareigūnai), gyventojai turėjo skųstis stipriu iš upelio sklindančiu chloro kvapu (tokių skundų negauta). Šios specialisto M. R. išvados, paneigiančios apelianto kaltę, apylinkės teismo nutartyje nenurodytos ir neištirtos. Minėto specialisto paaiškinimai duoti, kad hipochlorito tirpalu dezinfekuojamas vandenvietės filtras ir jis išleidžiamas į upelį. Teismo išvada, jog kitaip pašalinti teršalus nėra galimybės yra klaidinga. Filtrų plovimas ir dezinfekavimas yra skirtingos procedūros, kadangi filtrai plaunami vandeniu, o dezinfekcija kartu su kitais vandenvietės įrenginiais (vandens bokštu, vamzdynais) atliekama, išleidžiant dezinfekuojamąjį hipochlorito tirpalą ne į upę, o per uždaras geriamojo vandentiekio trasas. Apelianto tvirtinimu, nugeležinimo filtrų plovimo darbai Simno vandenvietėje 2015 m. gruodžio 14 - 15 d. nebuvo vykdomi. Aplinkybes, jog 2015 m. gruodžio 14 - 15 dienomis filtrų neplovė, patvirtino ir teisme apklausti vandenvietės darbuotojai. Apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje neištirti ir neįvertinti paminėti nugeležinimo filtrų plovimo procedūras numatantys ir aprašantys rašytiniai įrodymai, taip pat neištirtas ir neįvertintas paminėtas netinkamas ir neteisėtas teisės norminių aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, taikymas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime skiriant apeliantui administracinę nuobaudą. Teismas vadovavosi Institucijos dokumentu - Tyrimų darbo žurnalu Ž 4.13/30-11 (5), kuriame jau buvo atskirai fiksuotas aktyviojo chloro kiekis, tačiau šio dokumento duomenimis nebuvo vadovautasi formuojant kaltinimą ir tai nelaikytina patikimu įrodymu byloje. Dėl šio dokumento nepatikimumo buvo pateiktos aplinkybės, tačiau teismas jų neįvertino. Apeliantas skunde kritikuoja skundžiamą nutartį ir tuo, kad teismo išvada, jog mėginių paėmimas buvo atliktas „vadovaujantis teisės aktais“, nutartyje nedetalizuota kokiais teisės aktais vadovaujantis Institucijos specialistai ėmė mėginius. Teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino šioje byloje apklaustų asmenų pirminių paaiškinimų, surašytų neaiškiomis aplinkybėmis, įrodomąją reikšmę, neatsižvelgdamas į šių paaiškinimų prieštaravimus bylos įrodymų visumai. Apelianto pirminis paaiškinimas negali būti vertinamas kaip objektyvus, kadangi jis pats asmeniškai nedalyvavo vandenvietės įrenginių ir vandentiekio trasų dezinfekcijos veiksmuose. Vėliau, apžiūrėjęs vandenvietės įrenginius ir išsamiau pasiaiškinęs su vandenvietės darbuotojais, suprato, kad hipochlorito tirpalas į Spernios upę patekti negalėjo, nes vandenvietės įrenginiai sandarūs. A. M. paaiškinime nurodytos tik prielaidos dėl chloro patekimo į upę, tačiau jo paaiškinimai patikimi tik tie, kurie duoti teisme, jam prisiekus. Be to, dokumentuose nefiksuota, jog imtas būtent upės, o ne geriamojo vandentiekio vandens mėginys. Akivaizdu, jog geriamąjį vandentiekį dezinfekuojant hipochlorito tirpalu, jame (uždaroje sistemoje) galėjo būti gautos aukštos chloro koncentracijos. Apeliantas teigia ir tai, kad teismas netyrė ir nevertino į bylą pateiktų 2015 m. gruodžio 16 d. maisto/pašarų mėginių paėmimo tirti aktų, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolų duomenų. Teismas teigė, jog abejonės, kad galbūt upelis įvykio dieną buvo užterštas iš kitų išleistuvų bėgančiomis nuotekomis, byloje nepasitvirtino, tačiau teismas net netyrė nutartyje fiksuotų aplinkybių, jog žuvys Spernios upėje gaišo ir vėliau (2016 m. gegužės mėn.).Be viso ko nurodyta, apeliantas skundą grindžia nekaltumo prezumpcijos principu, kad įvertinus iš bylos aplinkybių ir įrodymų visumos kylančias abejones, apylinkės teismas turėjo konstatuoti, jog abejonės dėl A. U. kaltės ir pačios veikos fakto nėra pašalintos bei turėjo šią bylą nutraukti. To nepadarius, buvo pažeistos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies normos.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjos atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Minėto Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju A. U. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, kur už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų. ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų.Padarytos normų analizės kontekste nustatyta, kad ATPK nuostatos ir administracinė atsakomybė A. U. atžvilgiu yra švelnesnė nei ANK, todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti administracinį teisės nusižengimą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose taikant bylos teiseną pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusias ATPK normas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Institucijos 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo bei Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties motyvais, kuriais įrodyta apelianto kaltė dėl padaryto ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje pažeidimo. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog A. U., būdamas Alytaus rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas, organizuodamas ir vadovaudamas vandens nugeležinimo filtrų ir vandentiekio vamzdynų dezinfekavimo darbams išleido į upę nuotekas, kuriose buvo viršyta leistina 0,1 mg/l laisvojo ir bendrojo chloro koncentracija neturėdamas TIPK leidime Nr. AR-19(II) nustatyto normatyvo chloro (aktyviojo) išleidimui, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 14 punkto reikalavimus ir 2 priedo B dalies nuostatas ir TIPK leidime Nr. AR-19(II) nustatytas iš Simno miesto vandenvietės nugeležinimo filtrų plovimo įrenginių nuotekų išleidimo sąlygas.ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad vandens naudotojai privalo taupiai naudoti vandenį, neviršyti nustatytų vandens naudojimo limitų bei į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių, neleistinai nebloginti vandens telkinių būklės.Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalis sako, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 14 punktas numato, kad vandens naudotojai ar abonentai į gamtinę aplinką ar į nuotakyną išleidžiantys nuotekas, kuriose yra pavojingų medžiagų, privalo laikytis šio Reglamento 1 ir/ar 2 prieduose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų šioms medžiagoms išleisti (atitinkamai DLK į aplinką arba DLK į nuotakyną) nepriklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio, išskyrus šiame Reglamente numatytas išimtis. Reglamento 2 priedo B dalyje nurodyta Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų ribinė koncentracija.Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad 2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo metu buvo paimti paviršinio vandens mėginiai tyrimams atlikti Spernios upėje ir tyrimų protokole V 2015 Nr. 445 nustatyta, jog Spernios upėje aukščiau (15 metrų) Simno miesto vandenvietės išleistuvo chloro koncentracija mažesnė nei 0,05 mg/l, tačiau tyrimų protokole V 2015 Nr. 446 – Spernios upėje žemiau (15 metrų) jau siekė 1,58 mg/l. Taip pat nustatyta ir tai, kad tyrimų protokole V 2015 Nr. 453 nustatyta, jog vandenyje ištekančiame iš Simno miesto vandenvietės chloro koncentracija – 4,83 mg/l. Be to, atliekant patikrinimą 2015 m. gruodžio 15 d. be atliktų tyrimų buvo rastos išgaišusios žuvys (lydekos, vėgėlės, ešeriai ir pan.). Bylos duomenimis matyti, A. U. atlieka geriamo vandens programinę, periodinę priežiūrą, geriamo vandens tyrimus bei vandenviečių teritorijų ir valymo įrenginių kontrolę, atsakingas už aplinkosaugą, veiklos valdymą, darbų organizavimą, tačiau vis tik savo pareigas atliko netinkamai, neužtikrino, jog teršalai, nuotekos, kurių ribinės vertės buvo viršytos nei leistina pagal teisės aktus, padarė administracinį teisės pažeidimą. Šią išvadą pagrindžia tiek Institucijos priimtame nutarime, tiek apylinkės teismo procesiniame sprendime dėl apelianto skundo nurodyti ir ištirti įrodymai. Apeliantas nurodo, jog nėra objektyvių įrodymų dėl į aplinką patekusio viršintos leistinos ribos aktyvaus chloro, tačiau tokie teiginiai paneigti bylos medžiaga, kadangi tiek pareigūnai, tiek teismas rėmėsi patikrinimo metu atliktų tyrimų duomenimis, kurie nustatyto chloro koncentracijos dydį nustatė tinkamai, tyrimai atlikti nepažeidžiant nustatytos tvarkos, metodikos, mėginiai paimti vietoje ir rezultatams itin reikšmingos neatitikties neturėjo. Patikrinimas ir tyrimai atlikti pagal pranešimą dėl taršos. Tai, kad atlikus tyrimus buvo nustatyta laisvo ir bendro chloro koncentracija, o ne aktyvaus chloro koncentracija dar neduoda pagrindo teigti, kad apelianto veiksmai buvo teisėti. Pagal įmonei išduotą leidimą, nebuvo galima į aplinką leisti patekti bet kokios formos chloro tirpalo, kuris, nagrinėjamu atveju, padarė didelę žalą gamtai ir yra pavojingas vandens aplinkai. Sutiktina visiškai su Institucijos nutarimo pagrįstumu dėl įrodymų išsamumo ir pakankamumo bei patikimumo, kaltinimas pagrįstas tinkamai įvertinta bylos medžiaga. Apeliantas nesutinka su Institucijos ir teismo procesinių sprendimų teisėtumu kritikuojant tiek patį kaltinimą, kuris neva jo klaidingas, tiek neigdamas savo kaltę, nurodant M. R. paaiškinimus, kurie įvertinti minėtuose ginčijamuose procesiniuose sprendimuose tiek atskirai, tiek sugretinus juos su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus juos įrodymų visumoj ir tai, kad padarytos teisinės ir pagristos išvados nepateisino apelianto lūkesčių negali būti absoliučiu pagrindu jo skundo tenkinimui. Dėl suformuluoto kaltinimo apeliantui, apygardos teismas neturi pagrindo jį vertinti taip kaip vertina pats A. U., administracinio nusižengimo sudėties požymiai nustatyti, pagrįsti bylos medžiaga, objektyviais ir tiesiogiai ištirtais įrodymais bei rašytine bylos medžiaga, todėl ATPK 260 bei 286 straipsnių reikalavimai nepažeisti.Apeliaciniame skunde kritikuojama ir tai, kad liudytojų parodymai ir pats įrodymų vertinimas atliktas netinkamai. Kaip jau paminėta pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aptartos norminės analizės aspektu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su apelianto skundo argumentacija dėl įrodymų vertinimo. Tiek Institucijai tiriant įvykį bei nagrinėjant bylą iš esmės, tiek institucijos priimto procesinio sprendimo teisėtumą tikrinant apylinkės teisme buvo apklausta eilė liudytojų, jų parodymai įvertinti tinkamai ir išsamiai, minėti pareigūnai nurodė kuriais parodymais kaltinimas pasitvirtina ir grindžiamas apelianto atžvilgiu, kuriais atmetamas ir nurodytos atmetimo aplinkybės, motyvai, todėl Kauno apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu nekartoja minėtų motyvų ir detaliau nepasisako. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nors su įrodymų pakankamumo ir patikimumo procesu apeliantas nesutinka, nurodo savą vertinimo interpretaciją, tačiau ji nepagrįsta. Nekaltumo prezumpcija suponuoja, jog visi neaiškumai ar abejonės aiškinamos kaltininko naudai, tačiau nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusidarė, nustatyti prieštaravimai yra atmesti ir jais nesivadovauta motyvuojant dėl to skundžiamojoje nutartyje, taigi esant visai pažeidimo sudėties požymių visumai ir pagrįstai bei neabejotinai išvadai dėl apelianto kaltumo, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad A. U. padarytas pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.