Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-10 · Administracinė byla Nr. eI2-8379-644/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-10
Bylos Nr.
eI2-8379-644/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00410-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
Y. S.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Kamila Ratkevič
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8379-644/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00410-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 10 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjai Y. S. (Y. S.), jos atstovei advokato padėjėjai Kamilai Ratkevič,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025-01-16 sprendimą Nr. 25S15197.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išbraukti duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – NAS) ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Paaiškino, kad iki 2023-05-02 pareiškėja studijavo Lietuvoje, jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šiuo pagrindu, taip pat dirbo pagal darbo sutartį ir vykdė individualią veiklą. Kadangi 2023-05-03 pareiškėja buvo išbraukta iš studentų sąrašų, Migracijos departamentas 2023-12-27 priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento sprendimą, dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, pareiškėja apskundė teismui, tačiau jos skundas buvo netenkintas. Pareiškėjos skundo netenkinus, ji nebeturėjo teisinių galimybių likti šalyje ir savo noru išvyko iš Lietuvos.

Paaiškino, kad išvykdama iš Lietuvos, ji buvo informuota apie padarytą administracinį pažeidimą dėl neteisėto buvimo Šengeno erdvėje, jai buvo skirtas įspėjimas. Pareiškėja manė, jog padarytas nusižengimas nesukels reikšmingų teisinių padarinių, be to, nutarimas buvo surašytas lietuviškai ir pareiškėja nesuprato situacijos rimtumo. Išvykusi iš Lietuvos, pareiškėja tęsė studijas kitos šalies mokslo įstaigoje, ieškojo darbo galimybių. Tačiau 2024-12-11 Lenkijos pasienio kontrolės punkte (muitinėje) pareiškėja buvo sulaikyta, nes į SIS sistemą buvo įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Pareiškėja, prisijungusi prie asmeninės Migracijos departamento elektroninės sistemos MIGRIS paskyros, susipažino su Migracijos departamento sprendimu dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Kadangi minėtas draudimas buvo priimtas gerokai vėliau už sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, pareiškėja buvo tikra, jog šis draudimas buvo nustatytas dėl nesumokėtų baudų. 2024-12-11 pareiškėja iš antstolio gavo pranešimą, jog nuo 2024-07-28 jos vardu yra pradėta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo, tačiau ši skola buvo nedelsiant apmokėta.

Pareiškėja 2024-12-30 Migracijos departamentui pateikė prašymą išbraukti jos duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas 2025-01-16 sprendimu atsisakė tenkinti šį prašymą. Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas šiuo atveju netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė pareigą laikytis imperatyvių teisės nuostatų dėl priimamo administracinio sprendimo turinio, nesilaikė gero administravimo principo. Pareiškėja Lietuvoje buvo nelegaliai ne dėl aplaidumo ar piktavališkų ketinimų, o todėl, kad vyko teisminiai procesai, be to, čia dirbo ir vykdė individualią veiklą. Migracijos departamento sprendime nėra jokių savarankiškų motyvų ir argumentų, kuriais esamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis būtų grindžiama būtinybė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką.

Atsiliepimas

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė, prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo išbraukti duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą, buvo priimtas, nes įvertinus draudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą (asmuo buvo grąžintas į užsienio valstybę) ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, nustatyta, kad uždraudimo atvykti laikotarpis nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, o naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas tenkinti prašymą, nenustatyta.

Akcentavo, kad pareiškėjai nepalanki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo priimta 2024-05-29, o nuo 2024-06-06 nebegaliojo pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėja iš Lietuvos išvyko tik 2024-10-06, neteisėtai šalyje išbuvusi 123 dienas. Be to, pareiškėja iki 2024-07-19 dirbo UAB „Nesė“, nors leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebegaliojo. Pareiškėja buvo gavusi leidimą laikinai gyventi tik studijų pagrindu, o leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu pareiškėja neprašė.

Pažymėjo, kad apie priimtą draudimą atvykti ir perspėjimo įtraukimą į SIS, pareiškėja buvo informuota per MIGRIS 2024-11-29. Migracijos departamentas pranešė pareiškėjai apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą laiku ir tinkamai. Aplinkybės, kad pareiškėja nurodė Migracijos departamentui netinkamus kontaktinius duomenis ir nesinaudojo paštu, nepaneigia fakto, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota tais kontaktiniais duomenimis, kuriuos nurodė Migracijos departamentui. Ginčijamas sprendimas atitinka visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, jame įvertintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktos išvados, nurodytos visos faktinės aplinkybės, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, faktinės aplinkybės susietos su teisės normomis, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išbraukti asmens duomenis iš NAS ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą, pareiškėja nenurodė. Ginčijamu sprendimu pareiškėjai nenustatoma jokių naujų apribojimų, tik atsisakoma tenkinti jos prašymą panaikinti anksčiau nustatytus apribojimus. Tai, kad pareiškėja neteisėtai pasiliko Lietuvoje nutraukus studijas, nesuteikia jai pagrindo turėti lūkesčių po to, kai ji pati nesilaikė nustatytos tvarkos.

Pareiškėjos individuali situacija buvo įvertinta tinkamai, priimtas teisės normomis pagrįstas ir proporcingas sprendimas. Sprendimas tinkamai motyvuotas, faktinės aplinkybės jame aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nutarta netenkinti pareiškėjos prašymo išbraukti duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Baltarusijos pilietė Y. S. 2022-08-26 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tikslu studijuoti. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S130263 išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2024-09-26. Tačiau įvertinęs gautus duomenis apie tai, kad pareiškėjos studijos buvo nutrauktos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Migracijos departamentas 2023-12-27 priėmė sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Regionų administracinis teismas 2024-04-03 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl Migracijos departamento 2023-12-27 sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo. Regionų administracinis teismas 2024-04-03 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-05-29 nutartimi Regionų administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo paskelbtas negaliojančiu nuo 2024-06-06.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024-10-06 sprendimu Nr. 24S224868 Baltarusijos pilietę Y. S. grąžino į užsienio valstybę (įpareigojo savanoriškai išvykti), nes ji Lietuvos Respublikoje, tuo pačiu ir Šengeno erdvėje, buvo neteisėtai nuo 2024-06-06 (nuo leidimo laikinai gyventi paskelbimo negailojančiu), t. y. iš viso 123 dienas. Pareiškėja buvo įpareigota savanoriškai išvykti į Baltarusiją iki 2024-10-13. Pareiškėja 2024-10-06 išvyko iš Lietuvos į Baltarusiją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi, 2024-11-28 priėmė sprendimą Nr. 24S276009 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-11-28 iki 2026-11-27 ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-11-28 iki 2026-11-27. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad asmuo buvo grąžintas į užsienio valstybę, taip pat asmuo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo neteisėtai net 123 dienas ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamento teigimu, asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Teismas pažymi, kad Migracijos departamento 2024-11-28 sprendimas, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, yra nenuginčytas.

Baltarusijos pilietė Y. S. 2024-12-30 prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama išbraukti duomenis apie pareiškėją iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Prašyme pareiškėja nurodė, jog yra sumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtas baudas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2025-01-13 raštu Nr. 14VR-165 pateikė Migracijos departamentui nuomonę, kad Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir duomenys įtraukti į SIS, neišnyko. Pažymėjo, kad Y. S. duomenys negali būti išbraukti iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo bei Šengeno informacinės sistemos.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 28.1 punktu, Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu, 2025-01-16 sprendimu Nr. 25S15197 netenkino pareiškėjos 2024-12-30 prašymo. Atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuojamas tuo, kad: 1) duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo; 2) nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Ginčijamas sprendimas iš esmės priimtas remiantis Migracijos departamento 2024-11-28 sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo neteisėtai 123 dienas ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentas pažymėjo, kad naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išbraukti asmens duomenis iš NAS ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą, asmuo nenurodė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neneigia aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai nuo 2024-06-06 iki 2024-10-06. Nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėja motyvuoja tuo, kad Lietuvoje pasiliko ne dėl aplaidumo ar piktavališkų ketinimų, bet dėl to, kad pareiškėja dirbo ir vykdė individualią veiklą, be to, ji savanoriškai išvyko iš šalies iki Valstybės sienos apsaugos tarnybos nustatyto termino. Pažymėjo, kad sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų individualių aplinkybių, nenurodant sprendimo motyvų ir nesudarant galimybės pareiškėjai būti išklausytai.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 28.1 papunktyje nustatyta, kad duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą priėmusios institucijos sprendimu, jeigu yra pateikiamas motyvuotas užsieniečio prašymas.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka).

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punktą, jeigu paaiškėja Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš sprendimų: 1) nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas (50.1 p.); sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo) (50.2 p.). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, jeigu paaiškėja aplinkybės (buvusios ar naujai paaiškėjusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas svarstomas pakartotinai.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktą susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Teismas pažymi, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jos teritoriją ir gyvenimą pripažįstama tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pareiškėjas turi teisę ginti savo interesus ir įgyvendinti savo procedūrines teises, tačiau jo teisės negali būti priešpriešinamos valstybės interesams. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec(2000)15 pažymima, kad bet kokiomis sąlygomis valstybė turi teisę išsiųsti migrantą, jei jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešai tvarkai. Tačiau institucija, prieš priimdama sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš SIS, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgti į Kriterijų tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus ir iš esmės turi įvertinti visus su prašymu susijusius duomenis, esamų aplinkybių visetą.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ginčijamas Migracijos departamento 2025-01-16 sprendimas yra iš esmės priimtas 2024-11-28 sprendimo pagrindu, kuriame konstatuota, kad pareiškėja Šengeno erdvėje išbuvo neteisėtai nuo 2024-06-06 iki 2024-10-06 (123 dienas) ir grąžinta į užsienio valstybę. Migracijos departamentas konstatavo, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinęs 2024-12-30 prašymo turinį ir Migracijos departamento 2024-11-28 sprendimo pagrindą, teismas pažymi, kad pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo vertinamos priimant 2024-11-28 sprendimą, nes pareiškėja išdėstė aplinkybes, susijusias su nutrauktomis studijomis, vykdyta individualia veikla, leidimo laikinai gyventi panaikinimu ir su tuo vykusiais teisminiais procesais, baudų valstybei apmokėjimu. Teismas pažymi, kad vien faktinės aplinkybės, kurios buvo aptartos priimant sprendimą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl tokio asmens neįsileidimo, kaip taisyklė, negali būti pagrindu įpareigoti atsakovą asmenį išbraukti iš nacionalinio sąrašo ar atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Kaip buvo minėta, prieš priimdama sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš SIS, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgti į Kriterijų tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus ir iš esmės turi įvertinti visus su prašymu susijusius duomenis, esamų aplinkybių visetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje yra nustatytos reikšmingos aplinkybės, jog pareiškėja nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą, kas atitinkamai lėmė sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-11-28 iki 2026-11-27 ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-11-28 iki 2026-11-27, priėmimą. Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai apeinant nacionalinę teisę dėl buvimo valstybės narės teritorijoje pakankamai ilgą laiko tarpą (123 dienas), taip pat darbas bendrovėje (UAB „Nesė“) ir individuali veikla, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu panaikintas, o leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu neišduotas, teismo vertinimu, laikytini keliančiais grėsmę viešajai tvarkai, kas taip pat patvirtina perspėjimo įvedimo į SIS sąlygą. Juo labiau, pareiškėja skunde tvirtino, kad nutarimas dėl administracinio nusižengimo padarymo „buvo surašytas lietuvių kalba, todėl pareiškėja net nesuprato situacijos rimtumo“, tačiau 2025-02-18 teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad teismo posėdžio metu nepageidauja naudotis vertėjo paslaugomis, kadangi puikiai supranta ir kalba lietuvių kalba, taip pat teismo posėdžio metu kalbėjo lietuviškai. Teismo vertinimu, argumentus dėl pareiškėjos grėsmės viešajai tvarkai taip pat sustiprina tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėja Lietuvoje turi skolinių įsipareigojimų, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas pareiškėjos atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00098-25 (žr. pvz., Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų civilinės byla Nr. eL2-1828-944/2024, teisminio proceso Nr. 2-25-3- 00432-2024-9). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su atsakovo sprendimu dėl atsisakymo išbraukti duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Uždraudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į SIS įtraukimas iki 2026-11-27 laikytinas proporcinga priemone atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su nesudaryta galimybe pateikti papildomus paaiškinimus, teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos pareiškėją papildomai išklausyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė, kokius konkrečius papildomus paaiškinimus Migracijos departamentui ji būtų pateikusi, todėl akcentuotina, kad kreipdamasi į teismą, ji šią teisę pilnai realizavo, nes teismo posėdyje buvo išklausyta.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, daroma išvada, kad ginčijamame Migracijos departamento sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas Migracijos departamento 2025-01-16 sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus faktinę pareiškėjos situaciją, yra pagrįstas tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011, administracinė byla Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Y. S. (Y. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė