Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, išnagrinėjęs ieškovo A. B. 2007 m. vasario 26 d. pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 12 d. nutarties dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-70-44/2007, peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. B. 2007 m. sausio 25 d. nušalinimo pareiškimu, kuris Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas 2007 m. sausio 30 d., prašė nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-70-44/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais Kauno apygardos teismo veiksmais, atlyginimo, nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismo teisėją D. Gasiūnienę ir kitus Vilniaus apygardos teismo teisėjus. Nušalinimo pareiškimas buvo motyvuojamas tuo, kad kartu su nušalinimo pareiškimu teismui yra paduodamas ieškinys dėl žalos, padarytos Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. Gasiūnienės ir kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmais, atlyginimo, dėl ko Vilniaus apygardos teismo teisėjai negali nagrinėti bylos. Taip pat nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėja D. Gasiūnienė yra šališka ir suinteresuota bylos baigtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 12 d. nutartimi nušalinimo pareiškimas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o ieškovui A. B. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirta 2 000 Lt bauda (CPK 95 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Visomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir nušalinimo teise, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, tai yra neteisėtu veiksmu. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, jomis piktnaudžiauja, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. AB ,,Turto bankas” (bylos Nr. 3K-3-999/2001 m. // Teismų praktika, 2002, Nr. 17, p. 112-117); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Arthur Andersen” v. UAB ,,Ūkas” (bylos Nr. 3K-3-1212/2001 m., kat. 84; 87.1; 92)).

Ieškovas A. B. civilinėje byloje Nr. 2-70-44/2007 pareikštą nušalinimo pareiškimą grindė tuo, kad teismui yra paduotas ieškinys dėl žalos, padarytos Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. Gasiūnienės ir Vilniaus apygardos teismo neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 70-44/2007 atlyginimo. Tačiau kaip matyti iš ieškovų A. A.-B., V. B. ir A. B. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismui, Vilniaus apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, vykdant politines represijas, pripažinimo ir pažeidimų pašalinimo bei žalos atlyginimo (tretysis asmuo byloje antstolė S. Vaicekauskienė), kuris Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 12 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, turinio (ieškinio pagrindo ir dalyko), jis nėra grindžiamas būtent žala, padaryta Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. Gasiūnienės ir Vilniaus apygardos teismo neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-70-44/2007. Beje, civilinė byla pagal minėtą ieškinį dar nėra iškelta, nes Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 137 str. 1 d.), o 2007 m. kovo 9 d. nutartimi šis terminas pratęstas (civilinė byla Nr. 2-206-212/2007, b. l. 44, 50).

Pažymėtina, kad nuo šio ieškinio nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismas nusišalino, motyvuodamas tuo, kad šis teismas ieškinyje yra nurodytas atsakovu. Būtent dėl to, vadovaujantis CPK 34 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, minėtas ieškinys buvo perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui (CPK 35 str. 2 d., 3 str. 6 d.). Be to, ieškovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. sausio 18 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, vykdant politines represijas, pripažinimo ir žalos atlyginimo Kauno apygardos teismui taip pat buvo perduota nagrinėti dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo. Šiais atvejais aukštesnės instancijos teismas nesprendžia nusišalinimo pagrįstumo klausimo.

Sprendžiant nušalinimo pareiškimo pagrįstumo klausimą, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog tai, kad toks ieškovo procesinis elgesys, kai iš esmės visose šio asmens inicijuojamose bylose atsakovais arba trečiaisiais asmenimis yra patraukiami atskiri teisėjai, o dažniausiai net ir visi atitinkamo teismo teisėjai, kartojasi nuolat. Taigi yra pagrindo manyti, jog tokiais veiksmais yra siekiama sudaryti situaciją, kai nė vienas Lietuvos Respublikos apygardos teismas nebegalės nagrinėti ieškovo inicijuotų civilinių bylų, kadangi bylą nagrinėjančiam apygardos teismui nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, aukštesnės instancijos teismui pagal įstatymą nėra kitos teisinės galimybės kaip tik perduoti ją nagrinėti kitam tos pačios grandies teismui. Tačiau teisėjų patraukimas dalyvaujančiais byloje asmenimis visais tais atvejais, kai ieškiniu yra reikalaujama žalos, padarytos šių asmenų veiksmais atlyginimo, yra nepagrįstas. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių anksčiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Kartu pažymėtina, kad net ir perdavus bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, šio teismo teisėjams vėlgi reiškiami nušalinimai. Antai, pagal ieškovo A. B. 2005 m. liepos 26 d. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-1352-54/2006 dėl konstitucinių teisių pažeidimo vykdant politines represijas pripažinimo, restitucijos ir žalos atlyginimo (tretysis asmuo byloje Kauno miesto apylinkės teismas), ieškovas A. B. 2006 m. balandžio 12 d. pareiškė nušalinimą šią bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui D. Rinkevičiui ir visiems kitiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo teisėjams nusišalinus nuo šios bylos nagrinėjimo, ji perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Tačiau ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, jos nagrinėjimo Panevėžio apygardos teisme metu ieškovas A. B. 2006 m. rugsėjo 17 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai Panevėžio apygardos teismo teisėjai L. Sankauskaitei, tačiau šis nušalinimo pareiškimas Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas (civilinė byla Nr. 2-257-280/2006). Kaip matyti, tokie ieškovo A. B. veiksmai rodo nenorą veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.), pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), kitų proceso dalyvių interesus, dėl to didėja teismų darbo sąnaudos ir valstybės išlaidos. Taigi negalima teigti, kad teise į teisminę gynybą ieškovas naudojasi sąžiningai ir pagal jos tiesioginę paskirtį. Be to, yra pagrindo manyti, kad ir teisėjų nusišalinimą nuo bylos, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra A. B., nagrinėjimo neretai sąlygoja taip pat ir tai, kad teismams reiškiamuose įvairaus pobūdžio pareiškimuose teisėjai yra nuolat įžeidinėjami, tokiu būdu reiškiama nepagarba teismui kaip valstybės institucijai, o kartu ir visai teisingumo vykdymo sistemai, o teisinėje valstybėje tokie veiksmai negali būti toleruojami.

Nagrinėjamu atveju bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise ieškovui A. B. buvo paskirta po to, kai nebe pirmą kartą buvo pareikštas nušalinimas Vilniaus apygardos teismo teisėjai D. Gasiūnienei ir visam Vilniaus apygardos teismui, nesant jokių naujų aplinkybių, galinčių būti pagrindu reikšti naują nušalinimo pareiškimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo A. B. 2006 m. rugsėjo 15 d. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo jau buvo spręstas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. spalio 19 d. nutartimi, kuria pareiškimas atmestas kaip nepagrįstas (civilinė byla Nr. 2-70-44/2007, b. l. 105).

Ieškovas teigia, kad prašomoje peržiūrėti teismo nutartyje neanalizuojami 2007 m. sausio 25 d. pareiškime nurodyti nušalinimo pagrindai, kurie, anot ieškovo, paaiškėjo po to, kai buvo išspręstas pirmasis nušalinimo pareiškimas. Šiomis aplinkybėmis ieškovas nurodo faktus, kad teisėja D. Gasiūnienė atsisakė patenkinti ieškovo prašymą pavesti antstoliui CPK 635 straipsnio pagrindu konstatuoti faktines aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas ar atsisakymas tenkinti bylos proceso metu reiškiamus prašymus ir kitų procesinių veiksmų atlikimas savaime negali būti teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Pažymėtina, kad ir ankstesnis nušalinimo pareiškimas taip pat buvo grindžiamas nesutikimu su teisėjų atliktais procesiniais veiksmais. Beje, nagrinėjamame pareiškime dėl nutarties peržiūrėjimo ieškovas nurodo, kad šioje nutartyje neanalizuojami nušalinimo pagrindai, kurie paaiškėjo po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo išspręstas nušalinimo pareiškimas, tačiau minėtą dieną nutartis nušalinimo klausimu šioje byloje nebuvo priimta, o ieškovo A. B. pareikštas nušalinimo pareiškimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. spalio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-70-44/2007, b. l. 105).

Ieškovas nepagrįstai teigia, jog prašymo dėl nušalinimo netenkinimas suponuoja jo veiksmų laisvės ir teisių suvaržymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutarties dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise priėmimas neužkerta kelio reikšti nušalinimą, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja naujos aplinkybės, kurios pagal įstatyme nurodytus pagrindus sudaro teisėjo nušalinimo pagrindą. Bet nustatęs asmens piktnaudžiavimo procesine teise faktą, teismas gali atsisakyti tenkinti asmens, piktnaudžiaujančio teise, reikalavimus (CK 1.137 str. 3 d.).

Taip pat nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, jog tai, kad nutartyje yra vertinamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutartyje dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo, reiškia pakartotinį nubaudimą už tą pačią veiką. Nušalinimo pareiškimas buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje ir vertinamos būtent kitos bylos aplinkybės, o kartu ir ieškovo procesinis elgesys kitose šio asmens inicijuotose civilinėse bylose.

Pagal CPK 95 straipsnio antrąją dalį teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Baudos dydis teismo yra nustatomas atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes, tai yra piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors pareiškime dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo ieškovas A. B. nepareiškė prašymo ir kartu su juo nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl baudos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į svarbias piniginės baudos dydžiui aplinkybes, tarp jų ir ieškovo sveikatos būklę, baudos dydis sumažintinas iki 1 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 106 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas

nutaria:

Iš dalies patenkinti ieškovo A. B. 2007 m. vasario 26 d. pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-70-44/2007.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 12 d. nutartį.

Ieškovui A. B. (duomenys neskelbtini) už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirtą baudą sumažinti iki 1 000 (vieno tūkstančio) Lt.

Nutartį siųsti ieškovui A. B.