Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Ingai Sandu,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A. ir jo gynėjai adv. Astai Jakštienei,

skundžiamą nutarimą priėmusios Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovams: uosto kapitonui Vladui Motiejūnui, teisininkei – Erikai Misiūnaitei-Dūdienei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiko „(duomenys neskelbtini)“ kapitonu, skundą dėl Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinis jūrų uosto direkcijos – uosto kapitono V. M. 2023-04-26 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. kovo 20 d. Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) – uosto kapitono Vladas Motiejūnas surašė R. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. KVJUD-ANR_P-6-2023 su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 399 str. 1 d. Nusižengimo esmė: 2023-03-17, apie 14.00 val. R. A. valdydamas tanklaivį „(duomenys neskelbtini)“ ir plaukdamas link krantinės Nr. 23 teršė uosto akvatoriją naftos produktais ir tuo pažeidė Klaipėdos uosto laivybos taisyklių 136.5. p. (Uosto akvatorijoje draudžiama teršti krantinę ir akvatoriją naftos produktais, šiukšlėmis, atliekomis). Administraciniame nurodyme buvo siūloma sumokėti minimalią baudą 60 Eur. (t. 1, b.l. 15-17, 88-90)

Administracinis nurodymas neįvykdytas.

2023 m. balandžio 26 d. Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – uosto kapitono Vlado Motiejūno, nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą Nr. KVJUD-ANR_N-1-2023 AB KVJUD, kuriuo R. A. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 399 str. 1d. ir paskyrė maksimalaus dydžio - 140 Eur baudą. Pažeidimo esmė: 2023-03-17, apie 14.00 val. valdydamas tanklaivį „(duomenys neskelbtini)“ ir plaukdamas link krantinės Nr. 23 teršė uosto akvatoriją naftos produktais ir tuo pažeidė Klaipėdos uosto laivybos taisyklių 136.5. p. (Uosto akvatorijoje draudžiama teršti krantinę ir akvatoriją naftos produktais, šiukšlėmis, atliekomis). Atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarimas išsiųstas atsakomybėn traukiamam asmeniui el. paštu 2023-04-26. (t. 1, b.l. 18-19, 91-93)

2023 m. gegužės 16 d. atsakomybėn traukiamo asmens R. A. atstovė adv. A. Jakštienė pateikė skundą dėl minėto 2023-04-26 nutarimo (t.1, b.l. 94, 4-14). Skundas pateiktas per nutarimą priėmusią instituciją. Skundas persiųstas teismui tik 2023 m. gegužės 31 d. nurodo, kad dėl sistemos netinkamo veikimo paaiškėjo, kad anksčiau išsiųstas skundas nubuvo užregistruotas administracinių nusižengimų registro sistemoje.

Skunde prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. A. atžvilgiu nutraukti.

Skundo motyvai: R. A. nepripažįsta kaltės dėl uosto akvatorijos taršos jo valdytu tanklaiviu „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad kaltinimas grindžiamas prielaidomis, spėjimais. Laivo „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros metu iš karto po įvykio, nenustatyta galimos taršos iš šio laivo. Laivo savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko savo tyrimą dėl galimos taršos, nenustatė jokių pažeidimų, gedimų dėl taršos pasklidimo. Nurodo procesinius pažeidimus apribojusius galimybes į gynybą. Jam ir jo gynėjai nebuvo teikiama prašoma medžiaga, vaizdo įrašai. Įrašai buvo tik skubotai peržiūrėti (parodyti) KVJUD. Peržiūros metu institucijos atstovai nuolat komentavo, trukdė įsigilinti įvertinti tuos duomenis. Mano, kad iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti paskleistos taršos fakto ir kaltės. Mano kad įrašuose yra užfiksuota laivo „(duomenys neskelbtini)“ paliekama kilvaterinė linija (praplaukusio laivo pėdsakas), o ne tarša. Pranešėjas kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas nenurodė, kad taršą paskleidė laivas „(duomenys neskelbtini)“. Teigia kad KVJUD uosto kapitonas paskambinęs R. A. telefonu informavo, kad taršą fiksavo karinis laivas. Teigia tai prieštaravimas byloje. Teigia, kad duomenys apie avarijos likvidavimą taip pat neaiškūs ir klaidinantys, nes kateris „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo išplaukęs anksčiau nei nurodyta ataskaitoje. Nėra duomenų apie vandens mėginių paėmimą ir rezultatus. Prašė išreikalauti teismo papildomus įrodymus, kviesti liudytojus ir specialistus.

Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą KVJUD pateikė atsiliepimą (t. 1, b.l.105-131), kuriame nesutiko su skundu, mano, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis tinkamai surinktais įrodymais – pranešimais, paaiškinimais, išvadomis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Išvardijo byloje surinktus duomenis: 1) pirminis pranešimas iš kelto „(duomenys neskelbtini)“ apie taršą; 2) vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir krantinės ir praplaukiančio laivo „(duomenys neskelbtini)“; 3) Informacija iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono apie stebėtą teršalų šleifą prasilenkiant su laivu „(duomenys neskelbtini)“; 4) informacija iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono apie pastebėtus naftos produktų teršalus ir tuo metu pro šalį plaukusį laivą „(duomenys neskelbtini)“; 5) apžiūros aktu, kur fiksuotas pranešimas ir reagavimas į jį; 6) Aplinkosaugos pareigūnų apžiūros aktu, kuriame įvertintos taršos surinkimui panaudotos bonos, vizualiai nustatyta, kad buvo užterštos naftos produktais; 10) autonominės laivų identifikavimo sistemos įrašo duomenimis kuriais nustatyta, kad taršos fiksavimo metu kiti laivai neplaukė šioje vietoje, fiksuotas tik laivas „(duomenys neskelbtini)“; 11) Uosto akvatorijos taršos tyrimo ataskaita.

Mano kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdamas laivo savininku negalėjo atlikti objektyvaus tyrimo, todėl ataskaitą vertina kritiškai. Paneigė atsakomybėn traukiamo asmens išsakytą versiją apie tai , kad taršą galimai fiksavo karinis laivas, nes tokia informacija KVJUD iš karinių laivų nebuvo gauta. Pateikė duomenis apie teršalus renkančio laivo „(duomenys neskelbtini)“ faktinį išvykimo laiką kas neatitinka atsakomybėn traukiamo asmens iškeltos versijos, kad jau anksčiau rinko teršalus šis laivas. Paneigė procesinį trukdymą susipažinti su vaizdo medžiaga.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas atsakomybėn traukiamas asmuo R. A., parodė, kad dirba laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonu. Laivo savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laivas turi dvi pamainomis dirbančias įgulas. Laivas (tanklaivis) skirtas įvairių skysčių tame tarpe ir atliekų surinkimui gabenimui. Laive įrengti įvairios paskirties tankeriai (talpyklos). Dalis jų skirtos ir naftos produktais užteršto vandens (vadinamo šlamo) surinkimui iš laivų. 2023-03-17, pradėjo darbą 8.00 val. išplaukė iš Klaipėdos jūrų uosto krantinės Nr. 23, esančios Naujojo Uosto 3, Klaipėda. Turėjo užduotį nuplaukti aptarnauti laivą saugyklą „(duomenys neskelbtini)“ (Malkų įlanka). Krovinį pakrovė kranto kranas. Gabeno gėlą vandenį. Triumuose turėjo sukaupto „Šlamo“, likučio kiekio nežino. Nuplaukęs prisišvartavo prie laivo „(duomenys neskelbtini)“ 157 krantinė. Oro sąlygos buvo pietų vėjas, 1 mazgas srovė į jūrą. Iškrovė krovinį, priėmė šiukšles ir atsišvartavo 13.45 val. 14.30 grįžo į krantinę Nr. 23. Teigia kad ties „Naująja perkėla“ prasilenkė su laivu „(duomenys neskelbtini)“ kelia klausimą, kodėl šis nefiksavo taršos jei tokia sklido. Nuplaukus apie 1,5 km Keltas Klaipėda „(duomenys neskelbtini)“ informavo dispečerį apie uosto taršą vidury farvaterio. Kitų laivų nematė. R. A. taršos nematė. Tik prisišvartavus paskambino Uosto kapitonas, informavo apie taršą iš laivo „(duomenys neskelbtini)“. Prišvartavus atvyko tikrinančios tarnybos, aplinkosauga, tačiau nenustatė taršos iš laivo „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad yra laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas dirba skirtingose pamainose su R. A.. Jis dirbo išvakarėse 2023-03-16 iki 2023-03-17, 02.15 val. Apie tiriamą įvykį sužinojo tik iš R. A. ir kitų darbuotojų pasakojimų. Neigia laivo „(duomenys neskelbtini)“ galimą taršą. Jo pamainos metu priėmė iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ „šlamą“ 40 m³, kuris liko laivo tankuose iki bus iškrautas. Iškrovimu rūpinasi ne kapitonas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai. Jokio nuotekio, prapylimo nebuvo. Techninių gedimų nebuvo. 2023-03-18 jis vėl dirbo, jo pamainos metu saugios laivybos inspekcijos darbuotojai tikrino laivo tankus, tačiau nenustatė trūkumų.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas V. U., parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ mechanikas. Su teršalų „šlamo“ surinkimu - iškrovimu nesusijęs. Paaiškino, kad įjungti siurblius pirma reikia paleisti variklį aptarnaujantį siurblius. Jis dirbo 2023 m. kovo 16 ir 18 d. apie tiriamą įvykį nieko nežino.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ upeivis. Sirgo apie du mėnesius nuo 2023-03-21, nieko nežino apie tiriamą įvykį.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ upeivis. Incidento metu nedirbo. Dirbo išvakarėse 2023-03-16. Jokių avarijų nebuvo.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas V. K., parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ mechanikas. Prižiūri laivo mechanizmus, atlieka nesunkius remontus. Nedalyvauja iškrovimuose ir parovimuose, tik prižiūri siurblius. Kovo 17 d. dirbo laive. Pradėjo pamainą ryte 08.00 val. Buvo įprasta diena, jokių įvykių nebuvo. Nepastebėjo jokių taršų. Siurblio paleidimui reikia paleisti variklį. Tą dieną neprisimena ar buvo paleistas variklis. Kartais reikia paleisti siurblio variklį, jį leidžia jei reikia perpumpuoti skysčius į kitą tanką. Paleidžia variklį kapitonas nuo tiltelio ir mechanikui girdisi variklio darbas. Kovo 17 d. apie 14.00 val. neprisimenu ar buvo paleistas krovos variklis. Variklio aušinimo vanduo negali užsiteršti išorės vandens. Iš sraigto taip pat negali kilti tarša. Neplauna laivo denio jūros ar marių vandeniu. Šlamas tanklaivyje laikomas, kad atsisluoksniuotų. Nežino kas toliau su atsisluoksniuotu vyksta.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ upeivis. Nuo kovo pradžios iki birželio mėnesio buvo nedarbingume. Prie laivo išpumpavimo siurblys gali būti nukreiptas į reikiamas sklendes, tai parenka darbo vadovas G. U. viską daro. Jis reikalingas laive, kai šlamas pakraunamas iškraunamas, jis vadovauja tam procesui. Kai laivas juda, jis jokių nurodymų jam neduoda su perpumpavimu. Mazgai žarnų prijungimų yra trijose laivo denio vietose: gale, priekyje ir ties viduriu. Elektrinį siurblį yra tekę panaudoti perpumpuojant iš tanko į tanką, jis naudojamas tada kai yra šlamo susisluoksniavimas.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas I. G. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. darbų vadovas tanklaiviams. Aptarnauja 5-6 laivus kasdien. Kovo 17 d. gavo užsakymą, paskyrė laivui (duomenys neskelbtini) paimti šiukšles iš (duomenys neskelbtini) ir gėlą vandenį pateikti. Darbo pabaigoje gavo informaciją iš uosto direkcijos, kad eina nuo laivo „(duomenys neskelbtini)“ šleifas teršalų, atvažiavo gamtosauga, atliko apžiūrą. Jis susisiekė su įmonės vadovu A. T.. Vadovas nuvyko pasitikti laivo. Paskambino kapitonui R. A., kuris pasakė, kad viskas tvarkoje ir neužilgo švartuosis, pasakė, kad jokios taršos nėra. Gamtosauga ir uosto direkcijos darbuotojai buvo apžiūrėti laivo. Laive yra kameros, jis peržiūrėjo įrašus, buvo matyti denis, bet jokio incidento nesimatė. 2023-03-16 įrašo nežiūrėjo. Nebuvo jokio prasipylimo. Nusisluoksniavę šlamą išveža į utilizavimą. Laive nebūna, kad liktų visiškai tuščias tankas, iškraunamas tiek kiek gali priimti utilizavimui. Šlamo viršutinis vanduo parduodamas perdirbimui, o apatinis utilizuojamas. Teigia jei būtų buvęs siūbavimas iš tanko, tai būtų likę teršalų ir ant denio, tačiau to nebuvo.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas V. T., parodė kad yra Aplinkos apsaugos departamento Jūros apsaugos inspekcijos vyr. specialistas. Įvykio dieną jis turėjo laisvą dieną. Vėliau tęsėsi tyrimas, surašė tikrinimo aktus. Kovo 23 d. surašė aktą nuvykus į laivyno bazę, kad nustatyti kiek naftos produktų sugėrė bonos. Nustatė virš 5 kg. Teršalų kiekį nustatė palyginę nepanaudotos bonos svorį ir naudotų bonų svorį. Skaičiavo kiek sugėrė naftos produktų. Pretenzijų niekam nepareiškė, nes nenustatė kaltininko. Transporto saugos institucija atliko laivo techninį patikrinimą, bet jie nieko nerado. Tyrimo metu vyko į KVJUD ir peržiūrėjo įrašą, matosi kada tarša atsiranda, institucijos nuomone to neužtenka, kad tai įvertintų kaip taršą. Įraše matėsi laivui plaukiant juodesnį einantis šleifas. Peržiūrėjus vaizdo įrašus 2023-10-05 liudytojo buvo prašoma pakomentuoti. Parodė, kad iš laivo (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo, galima daryti tik prielaidą, kad tai buvo naftos produktų tarša, mėginio paėmimas buvo netikslingas dėl mažo taršos kiekio. Laboratorijos iškvietimas galėjo užtrukti iki 4 val. sprendė, kad netikslinga kviesti laboratoriją iš Kauno. Patys mėginių negali imti.

Teismo posėdžio (2023-09-19) apklaustas liudytojas G. V., parodė kad yra Aplinkos apsaugos departamento Jūros apsaugos inspekcijos vyr. specialistas. Įvykio dieną apie 15 val. gavo pranešimą, kad pastebėti teršalai. Uosto direkcija pranešė, kad nuo tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ sklinda teršalų dėmė. Kai apžiūrėjo laivą, jokių teršalų neaptiko, paskui nuvyko į Klasco teritoriją, bandė ten, nuo krantinės nustatyti teršalų dėmes. Buvo matyti mažos teršalų dėmelės. Inspektoriai patys neturi teisės paimti mėginius. Nuo kranto mėginius paimti buvo neįmanoma. Pačios dėmės nesimatė. Apžiūros aktas buvo surašytas. Buvo tik vaivorykštės dėmė, teigia, kad tai naftos produktų tarša. Žala gamtai neskaičiuojama, jei tarša surenkama. Jei būtų nustatę, kad tarša buvo iš tanklaivio tai būtų skyrę sankcijas, kurių suma būna keliasdešimčia tūkstančių eurų. Jie nenustatė iš kokio laivo tarša, prie tokio vėjo galėjo tie teršalai iš bet kur pasklisti. Peržiūrėjus vaizdo įrašus 2023-10-05 liudytojo buvo prašoma pakomentuoti. Nurodo, tai kad uoste buvo tarša matė vizualiai atvykę, galimai buvo naftos produktų tarša. Jis negali pasakyti ar ta dėmė palikta praplaukus laivui ar kažką išpylus. Kategoriškai negali teigti, kad tai naftos produktų tarša, nes nėra paimti mėginiai ir neatlikti laboratoriniai tyrimai.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas G. G., parodė, kad dirba KVJUD laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonu. 2023-03-17, apie 14.00 val. plaukė su laivu „(duomenys neskelbtini)“ į pietinę pusę, ties Smeltės krantine Nr. 89-90 prasilenkė su laivu „(duomenys neskelbtini)“, matė jį per kairįjį laivo bortą, nuo krantinės buvo apie 300 metrų. Prasilenkė maždaug 50 metrų atstumu. R. V. jūreivis pamatė paskui „(duomenys neskelbtini)“ šleifą riebalinės kilmės, pakvietė jį, taip pat buvo mechanikas. Tą šleifą stebėjo 300-400 metrų. Pastoviai tas šleifas ėjo iš paskos laivo „(duomenys neskelbtini)“. Laivas (duomenys neskelbtini) buvo pasviręs į dešinį laivo bortą, jokių žarnų, ar bėgančio vandens nuo borto nematė. Paskambino uosto kapitonui, vėliau parašė paaiškinimą. Matė, kad nuo pat (duomenys neskelbtini) matėsi tas šleifas iki pat 104 krantinės. Jokio kvapo nejautė. Galėjo tai būti kaip dyzelino dėmė. Šleifas buvo šviesiai pilkos spalvos, apie 8-10 metrų pločio, atitiko laivo „(duomenys neskelbtini)“ plotį, nesiplėtė į šonus.

Teismo posėdžio metu (2023-09-19) apklaustas liudytojas K. K., parodė, kad dirba KVJUD laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonu. Įvykio dieną dirbo prie 30 krantinės. Girdėjo pranešimą 9 kanalu, kad driekiasi teršalai. Pro juos plaukė laivas „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasviręs į šoną. Jis praplaukė 50-100 metrų atstumu. Pajautė stiprų naftos produktų kvapą. Matė plėvelę, panašią į naftos produktų. Prieš laivą „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių dėmių. Informavo apie incidentą uosto kapitoną. Buvo šviesu dėmė buvo vaivorykštės spalvų, mano, kad naftos produktų pėdsakai.

Teismo posėdžio metu (2023-10-05) apklaustas liudytojas G. U. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” gamybos direktoriumi. Yra atsakingas už visų vandenų priėmimą, paskirstymą, atidavimą perdirbimui. Pažysta laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitoną R. A.. Paruošia laivą, kartais dėl darbo sudėtingumo plaukia kartu. Laive yra 12 talpų po 120-150 kubų. Tą dieną 2023-03-17 jo laive nebuvo, išleido laivą į darbą, vėliau gavo signalą iš komercijos direktoriaus, kad yra kažkokia dėmė. Be jo leidimo iš laivo neišpumpuojami jokie skysčiai. Leidimas duodamas žodžiu, gali būti ir telefonu. Gavus signalą, paskambino į laivą upeiviui V. K., jis pasakė, kad einant namo pateko į dėmę. Jis pasakė, kad laivo siurbliai išjungti ir jokie darbai laive nevyksta. Laive yra krovininiai siurbliai - vienas siurblys kuro sistemai, kitas siurblys visiems kitiems skysčiams (pilkieji vandenys, fekalijos, techninis vanduo, atidirbti tepalai, praplovimo vandenys). Iš upeivio sužino, kad viskas tvarkoje. Krantinėje sulaukė, kol ateis laivas, pats apėjo laivą, įsitikino, kad tarša tikrai ne iš laivo „(duomenys neskelbtini)“, paskambino komercijos direktoriui, pasakė, kad viskas tvarkoje. Siurbliai nebuvo paleisti, variklis aptarnaujantis siurblius nebuvo karštas. Po incidento iškarto buvo gamtosaugos ir uosto direkcijos atstovai, kol jie nepabaigė savo darbų - jokie krovos darbai nebuvo vykdomi.

Teismo posėdžio metu (2023-10-05) apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ upeiviu. Jo pareigos prisišvartuoti, atsišvartuoti, atlieka pagalbinio darbininko pareigas. Jis siurblių nevaldo, žarnas kartais prijungia, visus nurodymus gauna iš G. U., jis nėra įgulos narys, jis yra įmonės atstovas, jis nurodo, kokiu siurbliu kokius skysčius reikia pakrauti, iškrauti. Kartais G. U. plaukia kartu. 2023-03-17 dirbo. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) atidavė gėlą vandenį, ėmėme lijalinius vandenis (vandenį iš dušo), taip pat paėmė šiukšles 5-7 kubinius metrus. Atsišvartavo, plakė prie prieplaukos, plaukimo metu jokie darbai nevyko, laukė prisišvartavimo. Jis ir dar vienas upeivis buvo kajutėje, kapitonas buvo ant tiltelio. Jokių nurodymų nebuvo kol plaukė, ilsėjosi, laukė kitos užduoties. Plaukimo metu jokių incidentų nebuvo, kiekvienas atlikinėjo savo darbus. Taršos asmeniškai jis nepastebėjo, ir negirdėjo, kad kažkas būtų pastebėjęs. Kai prisišvartavo atėjo inspektorius, uosto direkcijos atstovas, pranešė, kad buvo pastebėta dėmė. Neatsimena ar jam skambino G. U. kol palaukė. Laive yra dar du nešiojami siurbliai, vienas priekyje, kitas laivo gale. Šiais siurbliais dažniausiai krauna nuotekas. Laivo gale stovi elektrinis siurblys. Nebuvo naudojamas.

Teismo posėdžio metu (2023-10-05) apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ upeiviu. R. A. yra kapitonas, vykdo jo nurodymus. Be kapitono nurodymų dar vykdo dokermano nurodymus, kai vyksta krovos darbai dar vykdo upeivio V. K. nurodymus. 2023-03-17 dirbo. Kai nuo Nr. 157 prieplaukos ėjo į prieplauką Nr. 23. buvo skambutis iš dispečerinės, kad buvo kažkoks išsiliejimas uoste. Jis pakėlė telefono ragelį perdavė kapitonui. Kai laivas prisišvartavo buvo daug tikrintojų, bet niekas nieko nerado. Kapitonas liepė viską patikrinti. Jis apėjo laivą ir patikrino visur buvo sausą. Po to kai atsišvartavo nuo „(duomenys neskelbtini)“ jis dar kurį laiką buvo denyje, sutvarkė lynus, nusileido į kajutę pailsėti ir į denį išėjo tik švartuojantis prie prieplaukos Nr. 23, jokie darbai denyje nebuvo vykdomi.

Teismo posėdžio metu (2023-11-06) apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitonu. Nepamena ar dirbo 2023-03-17. Dirba slenkančiu grafiku. Aš apie tą įvykį, uosto taršą pirmą kartą girdi. Kelte „(duomenys neskelbtini)“ turi vidinę filmavimo sistemą kas vyksta denyje, vanduo nefilmuojamas.

Teismo posėdžio metu (2023-11-06) apklaustas liudytojas A. V., parodė, kad dirba Lietuvos transporto saugos administracijoje (duomenys neskelbtini). Atlieka ir laivams technines apžiūras. Kai gauna informaciją apie taršą jų veiksmai priklauso nuo aplinkybių ir pavedimo. Jis rengė atsakymą teismui į paklausimą pasikalbėjęs su specialistu vykusiu į įvykį. Jokių dokumentų, įvykio tyrimo nebuvo pateikta. Specialistas apžiūrėjo tik laivo išorę, bortus, ieškojo įrodymų, kad laivas galėjo išmesti teršalus. Teršalų pėdsakų nerado. 2023-04-05 jis vyko į laivo patikrinimą. Atliko mašinų skyriaus patikrą, tikrino vamzdynus. Tikrinio laivą panašiai kaip per eilinę apžiūrą. Iš išorės apžiūrėjo laivą ir mašinų skyriaus. Apžiūrėjo ir laivo tankus, bet į vidų nelindo. Laive gamykliškai yra įrengtas išmetimo vamzdis už borto, skirtas iš mechanikos skyriaus išmesti taršą į išorę avarijos atvejus. Tačiau šis mazgas yra užaklintas, ir atjungta vamzdžio dalis, todėl negali būti naudojamas.

Teismo posėdžio metu (2023-11-06) apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitonu. 2023-03-17 dirbo, pastebėjo užterštą ekvatoriją ir pranešė. Kai plaukė keltu iš Klaipėdos pusės į Smiltinę pastebėjo apie 15 metrų pločio taršą. Tuo metu buvo praplaukęs laivas (duomenys neskelbtini). Paskui šį laivą driekėsi ištisinė juosta. Tuo metu kitų laivų nepastebėjo. Nežino kodėl tuo metu kito kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas nepastebėjo taršos. Apie pasklidusią taršą pranešė prišvartavęs 10 kanalu ir savo įmonės despečeriui 29 kanalu. Laivas (duomenys neskelbtini) praplaukė maždaug 300-400 metrų atstumu. Tai buvo riebalinė dėmė. Dar ta dėmė nebuvo labai išplitusi. Jis dar per žiūronus apžiūrėjo dėmę ir laivą „(duomenys neskelbtini)“. Nuo borto bėgančio vandens nematė, denyje žmonių nematė, jokių kitų laivų nepastebėjo. Vaizdo fiksavimo priemonės fiksuoja laivo vidų, laivo išorinius bortus. Už borto matosi apie 15 metrų. Kursuoja keltas kas 20 min. Gali daryti prielaidą kad tarša atsirado 20 min. bėgyje nes ankstesnio reiso metu nepastebėjo. Jo nuomone tai naftos produktas pasklidęs, nes vanduo raibuliavo, bet kategoriškai teigti negali. Apie įvykį padarė įrašą laivo žurnale. Plaukiant keltu atgal už 20 min. dar buvo šiek tiek taršos pėdsakų, bet jau skaidėsi dėmė.

Teismo posėdžio metu (2023-11-06) apklaustas liudytojas I. G. parodė, kad dirba KVJUD laivo (duomenys neskelbtini) kapitonu. Pamena apie įvykį tik tiek, kad plaukiant į bazę eismo tarnyba 9 radijo ryšio kanalu, paklausė ar mato ką nors aplinkui kokią taršą. Jis buvo ties 78 krantine nieko nematė, nepastebėjo taršos. Apžiūrėjo savo laivą. Laive yra kameros, jis nėra atsakingas už vaizdo įrašus.

Teismo posėdžio metu (2023-11-06) apklaustas liudytojas I. L., parodė, kad dirba Lietuvos transporto saugos administracijoje (duomenys neskelbtini). Laivą „(duomenys neskelbtini)“ vizualiai apžiūrėjo už poros savaičių po įvykio. Vertino laivo sistemas, mazgus. Jokių neatitikimų nenustatė. Pamena, kad dėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ prieš keletą metų buvo nustatyta tarša, kai laive bandė perpumpuoti su kilnojamu siurbliu iš vieno tanko į kitą, persipildžius tankui persipylė ant denio ir po to į išorę. Buvo nustatytas aplaidumas. Po to įvykio uždraudė naudotis pernešamu siurbliu. Nežino kur šis draudimas buvo užfiksuotas ar vienkartinio pobūdžio ar įtrauktas į patikrų reikalavimus. Žino, kad atliekant kasmetines apžiūras neužfiksavo, kad laive būtų naudojamasi kilnojamais siurbliais. Žino, kad jo kolega G. gavo iš Jūros departamento pranešimą nuvyko laivo apžiūrai, bet taršos pėdsakų neaptiko.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono ataskaita apie įvykį, kurioje konstatuota, kad 2023-03-17, 13.40 val. tanklaivis „(duomenys neskelbtini)“ atsišvartavo nuo laivo saugyklos „(duomenys neskelbtini)“. Išnagrinėjus kelto „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, peržiūrėjus vaizdo įrašus, išklausius garso įrašus, atsižvelgus į gautą informaciją iš laivų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kapitonų padarė išvadą kad Klaipėdos uosto akvatoriją teršė tanklaivis „(duomenys neskelbtini)“. (t.1, b.l. 20, 120-121)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos komisijos incidento tyrimo 2023-04-14 ataskaita, kurioje nesutinkama su taršą. Komisija nenustatė galimos taršos pasklidimo. (t.1, b.l. 35-69)

Tiriamo incidento metu laivas „(duomenys neskelbtini)“ gabeno galimą taršos produktą „Šlamą“ (naftos produktais užterštą vandenį) 40 m³ , kuris buvo priimtas 2023-03-16. (t.1, b.l. 51)

Lietuvos Respublikos Lietuvos saugios laivybos administracija 2017-03-20 išdavė laivui „(duomenys neskelbtini)“ vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimą. Laivui atliekama kasmetinė patikra. Prieš tiriamą incidentą patikra atlikta 2022 m. spalio 1 d. (t. 1, b.l. 55-63)

Laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono G. G. 2023-03-20 paaiškinimas KVJUD kapitonui apie 2023-03-17, 14.05 val. pastebėtą taršą. (t. 1, b.l. 113)

Laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono K. K. 2023-03-20 paaiškinimas el. paštu KVJUD kapitonui apie 2023-03-17, 14.15 val. pastebėtą taršą. (t. 1, b.l. 114)

KVJUD 2023-03-17 apžiūros aktas apie taršą stebėtą akvatorijos vaizdo kameromis Nr. 12 ir 14 (t. 1, b.l. 115)

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos Apžiūros aktas patvirtina, kad apžiūrėtos taršos likvidavimui panaudotos absorbuojančios bonos 26 vnt (57 metrai). Vizualiai nustatyta, kad 9 bonos švarios, 17 užterštos naftos produktais. Atlikti jų svėrimai (t. 1, b.l. 116-119)

KVJUD pateikti vaizdo įrašai iš uosto akvatorijos vaizdo stebėjimo sistemos kamerų (t. 1, b.l. 132)

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininkė atsakyme į paklausimą gynėjai informavo, kad tiriant incidentą mėginiai nebuvo paimti dėl mažos teršalų koncentracijos. Absorbuojančiomis bonomis surinkta 6,75 kg. teršalų. Surinktų teršalų laboratoriniai tyrimai nebuvo atlikti. (t. 1, b.l. 143)

KVJUD patikti duomenys iš sistemos LUVIS apie taršą likviduojančių laivų (duomenys neskelbtini)išvykimą 2023-03-17, 14.20 val. iš krantinės Nr. 106-107 ir į pagalbą siųsto laivo (duomenys neskelbtini) išvykimą 16.00 val. Grįžimo laikas 19.15 val. (t. 1, b.l. 162)

Vaizdo medžiaga, „stop kadrai“ iš pateiktos vaizdo stebėjimo sistemos įrašų (t. 1, b.l. 163-165)

Lietuvos kariuomenės karinių jūros pajėgų atsakymas į teismo paklausimą apie tai, kad incidento metu kariniai laivai neplaukiojo ir taršos nefiksavo. (t. 1, b.l. 173)

Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentas į teismo paklausimą informavo apie tai, kad 2023-03-17, apie 16.00 val. specialistas vyko apžiūri laivo „(duomenys neskelbtini)“ prie 23 krantinės. Naftos produktų taršos pėdsakų nenustatyta, laiko korpuso kitų pažeidimų nenustatyta. Apžiūros medžiagos nepateikta. Taip pat 2023-04-05 atlikta laivo apžiūra, techninė būklė atitiko reikalavimus. (t. 2, b.l. 51)

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininkė į teismo paklausimą pateikė tyrimo metu surinktą medžiagą: apžiūros aktas, kapitono paaiškinimas, laivo žurnalų kopijos) (t. 2, b.l. 57-85). Tarša nustatyta aptikus panaudotų bonų svėrimą ir palyginimą su nepanaudotos bonos svoriu. Apskaičiuota, kad absorbuotas teršalų kiekis 6,75 kg. (t. 2, b.l. 84)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakant į teismo paklausimą informavo, kad laivo „(duomenys neskelbtini)“ kamerų įrašai neišsaugoti. Teikia duomenis apie surinktų teršalų utilizavimą. (t. 2, b.l. 87-109)

Pateiktos laivo „(duomenys neskelbtini)“ schemos su vamzdynų išdėstymu, prijungimo mazgais denyje ir laivo denio nuotraukos. (t. 2, b.l. 111-128)

KVJUD pateikti vaizdo įrašai iš kelto „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų, (duomenys neskelbtini)uosto akvatorijos likviduojant taršą ir laivo „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros metu darytos nuotraukos. (t. 2, b.l. 146-147)

Gynybos pateiktos sutartys KVJUD su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023-03-29 PVM sąskaita-faktūra 1391,63 Eur sumai skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už taršos likvidavimo darbus, kuriomis gynybos teigimu įrodinėjimas galimas KVJUD kapitono šališkumas ir suinteresuotumas. (t. 2, b.l. 152-196)

KVJUD pateikta naftos taršos daviklių schema, prie krantinių. Davikliais nefiksuota tarša pasklidusi uosto akvatorijos viduryje nes nepasiekė krantinių. (t. 3, b.l. 8)

Duomenys iš administracinių nusižengimo registro. R. A. baustas 2022-12-16 pagal ANK 399 str. 1 d., (valdydamas tanklaivį „(duomenys neskelbtini)“ trukdė kitam laivui, vos nesukėlė laivų avarijos). (t. 3, b.l. 9-16)

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 399 str. 1 d. numatyta atsakomybė už „Uosto laivybos taisyklių pažeidimą“. Užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Teisės ANK399 straipsnyje numatyto nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į „Klaipėdos uosto laivybos taisykles“, kurios priimtos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 3-327 (nauja redakcija nuo 2020 11 24 (TAR, 2020, Nr. 2020-24706)). Taisyklių 136.5 p. numato, kad 136. „Uosto akvatorijoje draudžiama teršti krantinę ir akvatoriją naftos produktais, šiukšlėmis ar atliekomis“.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimas. Šiuo atveju nurodyta, kad „R. A. valdydamas tanklaivį „(duomenys neskelbtini)“ ir plaukdamas link krantinės Nr. 23 teršė uosto akvatoriją naftos produktais“. Taigi šiuo atveju turi būti įrodytas taršos faktas ne bet kuo, o būtent naftos produktais ir be abejo priežastinis ryšys tarp taršos ir R. A. veiksmų – jo valdyto tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“, R. A. kaltė dėl taršos paskleidimo. Šiuo atveju kaltė galima tiek tyčia tiek neatsargumu.

Vadovaujantis ANK 589 str. 1 d. 95 p. jūrų uostų kapitonai yra įgalioti pradėti administracinio nusižengimo numatyto ANK 399 str. tyrimą.

Vadovaujantis ANK 576 str. „pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.“ Teismas atkreipia dėmesį, kad KVJUD kapitonas turi ne tik teisę, bet ir įrodinėjimo pareigą, naudojantis visomis ANK numatytomis administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonėmis, todėl atmestini skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovų argumentai, kad uosto kapitonas neįgaliotas imti mėginių, pavesti atlikti jų tyrimų ir pan. Jei tyrimui pasitelkiamos kitos institucijos tai jų bendrą veiklą turi koordinuoti ta institucija kuri įgaliota atlikti numatyto administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą (ANK 615 str. 2 d.). Šiuo atveju skundo nagrinėjimo teisme metu, buvo bandoma pašalinti administracinės teisenos tyrimo trūkumus, teismas savo inciatyva rinko medžiagą iš institucijų reagavusių į incidentą, nustatinėjo ir apklausinėjo liudytojus.

Šiuo atveju taršos naftos produktais faktas yra grindžiamas tik vizualiu būdu gautais duomenimis. Liudytojų parodymais: kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitono, laivų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kapitonų parodymais apie stebėtą galimą uosto akvatorijos taršą ir tuo metu praplaukusiu laivu „(duomenys neskelbtini)“, Uosto akvatorijos stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, kelto „(duomenys neskelbtini)“ stebėjimo kameros įrašu, Laivo (duomenys neskelbtini) stebėjimo kameros įrašu ir autonominės laivų identifikavimos sistemos įrašo duomenimis apie laivų judėjimą. Taip pat duomenys apie panaudotas naftos produktus absorbuojančias bonas, kurios vizualiai atrodė užterštos. Visi byloje surinkti šaltiniai yra vizualinio pobūdžio. Surinkti duomenys leidžia daryti tikėtiną prielaidą apie Klaipėdos uosto akvatorijos taršą 2023-03-17, antraip turbūt nebūtų tekę panaudoti absorbuojančių bonų užtvarų. Tačiau surinktais duomenimis negalima neginčijamai konstatuoti, kad stebėtos ir rinktos medžiagos yra būtent naftos produktai.

Kritiškai vertintinas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos konstatuotas surinktų teršalų kiekis, kuris nustatytas pasvėrus panaudotas bonas ir analogišką nepanaudotą boną. Šiuo atveju pasvėrus 17 vizualiai užterštų bobų, nustatytas bendras skorio skirtumas 6,75 kg. Tačiau pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausiant aplinkosaugos specialistus buvo tikslinamasi ar visos nepanaudotos bonos yra identiško svorio, ar yra svorio paklaida, tačiau apklausiami asmenys nurodė, kad to nevertino. Teismo vertinimu svėrimo metu nustatyto svorio skirtumo negalima vertinti taip surinktos taršos kiekio, nes nėra duomenų, kad absorbuojančios bonos būtų identiško svorio. Be to bonos nors ir neabsorbuoja vandens, tačiau galima drėgmė ant medžiagų, siūlių tarpų. Be to galimas absorbavimas ar tiesiog aplipimas dumblu, vandens dumbliais ar kitais vandens nešvarumai dėl ko susidarė svorio skirtumas.

Teismo posėdžio metu ištyrus vaizdo įrašus matyti laivo „(duomenys neskelbtini)“ paliekama kilvaterinė linija (laivo pėdsakas) matyti vandens paviršiaus atspalviai skirtingo tipo, tačiau įrašais negalima padaryti išvados, kad tai būtent naftos produktų pėdsakai, kad tai tarša. Net jei tai ir buvo tarša tai iki laivo praplaukimo ji galėjo būti vizualiai sunkiai pastebima. Ir tik laivo sraigtams sujudinus vandenį galėjo pasimatyti skirtingi vandens atspalviai.

Autonominė laivų identifikavimo stebėjimo sistema fiksuoja tik didžiuosius laivus, tačiau nefiksuojami žvejybiniai ar pramoginiai laiveliai, kateriai, valtys, kurie taip at yra varomi vidaus degimo varikliais ir naudojami degalai, kurie yra naftos produktai. Laivybos žurnalas pagrindžia, kad kitų laivų be laivo „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, tačiau teismo vertinimu nepakanka duomenų daryti išvadai, kad užteršimas kilo iš laivo „(duomenys neskelbtini)“. Incidento tyrimo metu nebuvo apiplaukta taršos dėmė, siekiant nustatyti jos tikslia lokalizaciją, plotą, pradinį tašką, nebuvo vertinami mažieji laiveliai.

Laivo „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra atlikta maždaug 20 min. po pranešimo apie taršą prisišvartavus prie krantinės. Tačiau nenustatyta jokių taršos kilimo pėdsakų iš šio laivo. Pažymėtina, kad laivo denis yra paaukštintu borto kraštu neleidžiančiu jokiems skysčiams patekti nuo denio į vandenį (kas matyti iš apžiūros metu darytų nuotraukų ir atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų, laivo įgulos parodymų). Laivo denis buvo sausas (nustatyta iš nuotraukų ir liudytojų parodymų). Laive įrengtas mazgas (anga) skysčių pumpavimui į išorę yra atjungtas, pašalinta vamzdyno dalis ir uždėta aklė, todėl techniškai neįmanoma tarša į išorę. Laivo gedimų nenustatyta. Išsamiai apklausta laivo įgula patvirtino, kad plaukimo metu darbai laive nevyko, įgula ilsėjosi iki prisišatravimo. Vertinant dėl tyčinio išpylimo, iš laivo įgulos parodymų tokia teorinė galimybė būtų tik pumpuojant vandenį didelės galio siurbliais, išmetus žarną per bortą, tai neįmanoma būtų vizualiai nepastebėti. Pažymėtina, kad kelto kapitonas stebėjo laivą „(duomenys neskelbtini)“ už 300 m. atstumu per žiūronus ir neabejotinai būtų pastebėjęs tokį faktą.

Laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas teigia praplaukiant laivui „(duomenys neskelbtini)“ jautęs specifinį naftos produktų skleidžiamą kvapą ir stebėjo galimai naftos produktų pėdsakų dėmes ant vandens. Teismo vertinimu kvapas iš praplaukiančio laivo „(duomenys neskelbtini)“ yra objektyviai pagrįstas, nes laivo paskirtis - tanklaivis skirtas naftos produktų gabenimui, bylos duomenys patvirtina, kad jo triumuose buvo mažiausiai 40 m³, naftos produktais užteršto krovinio, todėl natūralu kad buvo jaučiamas toks kvapas, tačiau stebėta galima tarša tik hipotetiškai buvo siejamas su praplaukiančiu laivu „(duomenys neskelbtini)“.

Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų duomenų apie taršą būtent naftos produktais Klaipėdos uosto akvatorijoje 2023-03-17. Incidento tyrimo metu nepasirūpinta svarbių įrodymų galimai užteršto vandens mėginių paėmimu ir ištyrimu. Nors iš karto po pranešimo reagavo įvairios tarnybos, atvyko laivo „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrėti KVJUD atstovas, gamtosaugos specialistas, Transporto saugos administracijos specialistas, tačiau nebuvo surašytas laivo apžiūros aktas, nevertinta ar buvo panaudoti laivo siurbliai, ar (karštas) ar dirbo laivo siurblius aptarnaujantys varikliai, neapžiūrėta detaliai laivo išorė siekiant nustatyti naftos produktų pėdsakus ant bortų ar įrenginių, neapiplaukta galimo taršos vieta siekiant nustatyti pasklidimo plotą ir pradžios tašką pasroviui. Teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta objektyvių neginčijamų įrodymų pagrindžiančių administracinį nusižengimą, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinė teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės Įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – uosto kapitono Vlado Motiejūno 2023-04-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. KVJUD-ANR_N-1-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.