Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei O. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė A. M. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę O. D. su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbti), priteisti iš atsakovės 242 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. sausio 17 d. – paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbti), ir laikant procesinius dokumentus įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (pranešimas paliktas 2019 m. gruodžio 17 d.). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

3. Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį savo daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojasi kitas asmuo).

5. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal 2019 m. liepos 10 d. turto iš varžytinių pardavimo aktą įgijo nuosavybės teisę į 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbti) (buvusi savininkė – atsakovė O. D.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuo 2017 m. gruodžio 18 d. priklausė 13/16 dalys minėto buto, o nuo 2019 m. liepos 11 d. ieškovės nuosavybės teisė įregistruota ir į likusias 3/16 dalis šio buto. Ieškovės teigimu, minėtame bute vis dar gyvena buvusi jo savininkė – atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė apie ieškovei priklausančio turto atlaisvinimą yra įspėta 2019 m. liepos 15 d. pretenzija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlaisvinusi jai nuosavybės teise nepriklausantį būstą (CPK 178 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, sprendžia, jog ieškovė įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo tenkintinas – atsakovė su jai priklausančiu turtu iškeldintina iš buto, esančio (duomenys neskelbti).

6. Byloje pateikta ieškovės atstovo (advokato) ataskaita apie atliktus darbus ir 2019 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimas patvirtina, kad ieškovė sumokėjo advokatui 242 Eur už teisines konsultacijas ir ikiteisminės pretenzijos atsakovei surašymą. Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.

7. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 90 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 816 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnis).

8. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (7,44 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovę O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbti), unikalus Nr. (duomenys neskelbti).

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) nuostolių ir 816 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,44 Eur (septynis eurus ir 44 ct) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Išaiškintina, kad atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.