- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-12
- Bylos Nr.
- eI2-943-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03150-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB „15 min“, UAB „15min“
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „15 min“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „15 min“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 12R-45 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Nutarimu konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas, kadangi kino teatruose skleistoje reklamoje (Priedas Nr. 6) be trečiojo suinteresuoto asmens S. S. (toliau – ir TSA) sutikimo minimi S. S. vardas ir pavardė. Reklaminiame vaizdo įraše girdimas balsas sako „Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerą S. S.“ ir „Ar premjeras S. S. yra demokratiškas politikas?“.
2.2. Nutarimu nepagrįstai praplėsta Skundo nagrinėjimo procedūros apimtis, pažeista Pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą, nes Tarnyba be pagrindo įtraukė klausimą dėl vardo ir pavardės panaudojimo reklamoje. Pareiškėjas apie tai nebuvo niekaip informuotas ir neturėjo galimybės teikti paaiškinimų. Reklamos įstatymo 25 str. 3 d. priežiūros institucijai suteikta teisė savo iniciatyva „pradėti nagrinėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus“ tik priimant motyvuotą nutarimą. Tad sprendimas į Procedūrą įtraukti klausimą dėl asmens vardo ir pavardės panaudojimo reklamoje turėjo būti priimtas remiantis šia norma t. y. priimant motyvuotą nutarimą. Tarnybos nutarime turi būti reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas. Nutarime taip pat matyti, jog kalbant apie fizinio asmens vardo bei pavardės naudojimą reklamoje, atsakoma į Pareiškėjo argumentus, kurie pateikti dėl atvaizdo naudojimo: Nors fizinio asmens vardo ir pavardės panaudojimas reklamoje be šio asmens sutikimo yra draudžiamas ta pačia norma, kaip ir analogiškas asmens atvaizdo ar nuomonės panaudojimas (Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. 7 p.), asmens vardo ir pavardės aspekto analizavimas laikytinas Procedūros praplėtimu, kadangi vardo ir pavardės naudojimo atveju galimi nauji papildomi argumentai. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) praktika, asmeniui, kurio teisė buvo pažeista, reikia įrodyti ne tai, kad be procedūrinio pažeidimo ginčijamo sprendimo turinys būtų kitoks, bet tik tai, jog asmuo būtų turėjęs kad ir nedidelę galimybę užtikrinti geresnę savo gynybą.
2.3. Tarnyba netinkamai ir formaliai interpretuoja Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p., rėmėsi tik tuo, kad reklamoje buvo paminėti S. S. vardas ir pavardė. Tarnyba visiškai neatsižvelgė į Reklamos įstatymo 1 str. 1 d. nurodytus šio įstatymo tikslus ir tikrąjį Pareiškėjo reklamos turinį bei kontekstą. Reklamos 1 str. 1 d. nurodyta, jog „Šio įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti“ Tuo, jog interpretuojant Reklamos įstatymo normas yra aktualūs ir šie įstatyme nurodyti tikslai, yra nurodęs ir LVAT. Tai, kad kūrinys yra būtent apie asmenį, kurio vardas ir pavardė yra naudojami reklamoje, išskiria šį atvejį iš ankstesnės VVTAT ir teismų praktikos.
Reklama pristatoma knyga „Kabinetas 339“ (toliau – ir Knyga), kurioje pateikiamas žurnalistinis tyrimas apie S. S. aplinką, ryšius ir sprendimus, todėl ir minima jo pavardė. turint tikslą trumpai ir aiškiai pristatyti knygos turinį, taip užtikrinant pagrindinį Reklamos įstatymo tikslą - gerinti vartotojų informavimą. Pats S. S. savo Skunde klausimo dėl jo vardo ir pavardės panaudojimo nekėlė, o tai patvirtina, jog joks realus jo interesas nebuvo pažeistas. Pareiškėjo veiksmais nebuvo pažeisti jokie esminiai Reklamos įstatymu saugomi interesai, ką Nutarime pripažino ir Tarnyba. Taikant Tarnybos aiškinimą, parašius tiriamosios žurnalistikos knygą apie asmenį X, tektų ją reklamuoti asmens X visai neįvardinant arba apibūdinant kitais, netiesioginiais būdais (pavyzdžiui, nurodant jo bruožus), kas tik apsunkintų reklamos turinį ir jos sklaidą, galėtų supainioti vartotojus ir pan.
2.3. Nutarimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintą saviraiškos laisvę:
2.3.1. Konvencijos 10 str. įtvirtinta teisė „turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų“. Informacijos apie šią knygą sklaida yra būtina, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, todėl Nutarimu ribojama ir visuomenės teisė gauti informaciją, kuria užtikrinamas viešasis interesas. Knygoje analizuojama informacija apie Ministrą Pirmininką S. S., atsižvelgiant į jo užimamas pareigas, yra itin svarbi ir aktuali visuomenei. Viešasis intereso principas reikalauja, jog tokios svarbos viešųjų asmenų veikla būtų tinkamai tiriama bei viešinama.
2.3.2. Net ir pats reklamos tekstas laikytinas atskira saviraiškos išraiška, kadangi kelia viešajam interesui svarbius klausimus, skatina diskusiją. S. S. vardas ir pavardė Pareiškėjo reklamoje yra minimi du kartus: „Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerą S. S." ir „Ar premjeras S. S. yra demokratiškas politikas?“. Reklamoje minima ir tai, jog „15min redakcija atsidūrė premjero ir jo komandos taikiklyje“. Taigi, jau pačioje reklamoje keliami viešajam interesui svarbūs klausimai, skatinama diskusija.
2.3.3. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimuose aiškiai pripažįstama, jog reklama, kuri be asmens sutikimo naudoja jo vardą ir pavardę, yra tinkama, jei asmuo yra žinomas, reklama skatina viešas diskusijas. EŽTT praktikoje aiškiai įtvirtinta, jog žiniasklaida atlieka esminę rolę demokratinėje visuomenėje skleisti informaciją, kuri reikalinga viešajam interesui . Visuomenė turi teisę tokią informaciją gauti, kadangi kitu atveju žiniasklaidos priemonės negalėtų efektyviai prižiūrėti institucijų ir viešųjų asmenų.
2.3.4. Reklamos įstatymo 4 str. įtvirtinti ribojimai gali būti laikomi teisėtai apribojančiais saviraiškos laisvę, siekiant apsaugoti kitus svarbius interesus bei laisves. Atsižvelgiant į Reklamos įstatymo sisteminį aiškinimą, manytina, jog Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. įtvirtinta norma siekiama saugoti asmenų teisę į privatumą. EŽTT, nurodydama, jog būtina tinkamai suderinti fizinio asmens teisę į privatumą ir ūkio subjekto saviraiškos laisvę, vadovavosi EŽTT praktikoje išskirtais kriterijais. Konkrečiai, abu ginčai buvo sprendžiami atsižvelgiant į tai, ar: (i) saviraiška prisideda prie viešajam interesui svarbių diskusijų, (ii) kaip gerai yra žinomas asmuo, (iii) turinyje naudojamos informacijos jautrumą bei (iv) saviraiškos turinį, formą ir pasekmes.
2.3.5. Nėra pagrindo riboti Pareiškėjo saviraiškos laisvę, kadangi ji tinkamai suderinta su S. S. teise į privatumą.
Atsiliepimas
3. Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, sus skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. kovo 4 d. gavo S. S., atstovaujamo advokato D. V., skundą dėl be Pareiškėjo sutikimo reklamoje naudojamos Pareiškėjo nuomonės, fizinio asmens atvaizdo, garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimų. Pareiškėjas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašė: 1) priimti nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigoti sustabdyti knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kurioje naudojamas Pareiškėjo atvaizdas, balsas ir nuomonė, skleidimą; 2) įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti įstatymų neatitinkančios knygos „Kabinetas 339“ reklamos naudojimą; 3) skirti reklaminės veiklos subjektams Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytą baudą.
3.2. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateikiama Reklamos sąvoka ir jos apibrėžtis, pagal kurią reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
Reklamos įstatymo 19 straipsnyje pateikiamas sąrašas institucijų, atliekančių Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, ir nurodoma jų kompetencija. Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka Reklamos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio (nagrinėja šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas dėl pažeidimų, ištirtų savo iniciatyva, arba pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus su atlikto tyrimo išvadomis (aktą, protokolą ar kitą dokumentą), 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatų įgyvendinimo priežiūrą.
3.3. Tarnybos komisija TSA skundą nagrinėjo tik jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribose, t. y. dėl skunde nurodyto galimo Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo skleidžiant informaciją apie Knygą, jos vizualinį bei garsinį pateikimą. Įstatymuose bei teismų praktikoje yra suformuoti du esminiai reklamos požymiai: 1) informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, 2) pateikiama informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis teikiamomis paslaugomis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, „skatinimas“ įsigyti prekes ar paslaugas neturėtų būti suprantamas siaurai – tik kaip tiesioginis raginimas pirkti.
3.4. Nepaisant to, kad pareiškėjas yra viešas asmuo, Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas įtvirtinta bendrą taisyklę – draudimą naudoti fizinio asmens vardą, pavardę, nuomonę, atvaizdą ir kt. be jo sutikimo; minėtas įstatymas nenumato jokių šio draudimo išimčių, t. y. draudimas galioja visų fizinių asmenų (tiek privačių, tiek viešųjų) atžvilgiu, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, statuso visuomenėje ar kitų aplinkybių.
3.5. Dėl procedūros:
Nors atskirai argumentai ir motyvai dėl galimai neteisėto TSA vardo ir pavardės panaudojimo skunde pateikti nebuvo, tačiau TSA skundo esmė – sustabdyti ir nutraukti Reklamos įstatymo nuostatų neatitinkančią reklamą. Tai, kad Pareiškėjas skunde pateikė argumentus ir motyvus dėl galimo Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimo, įvardindamas konkrečius jo pažeidimo būdus (nagrinėjamu atveju – dėl atvaizdo, balso ir nuomonės naudojimo), tačiau atskirai neišskirdamas motyvų dėl visų galimų minėtoje Reklamos įstatymo nuostatoje nurodytų pažeidimų (nagrinėjamu atveju – dėl vardo ir pavardės naudojimo), negali būti savaime laikoma, kad TSA sutinka su skundžiamoje reklamoje naudojamu jo vardu ir pavarde, kadangi, kaip matyti iš bendro skundo turinio, Pareiškėjo reikalavimų esmė – ne tiek uždrausti naudoti reklamoje (be Pareiškėjo sutikimo) jo atvaizdą, balsą ir nuomonę, kiek apskritai bendrąja prasme – uždrausti Reklamos įstatymo nuostatas pažeidžiančią reklamą, kurioje be Pareiškėjo sutikimo naudojami tam tikri Pareiškėją identifikuojantys požymiai. Vardas ir pavardė taip pat laikytinas asmenį identifikuojančiu požymiu, be to, Tarnyba, vertindama konkrečios reklamos atitikimą teisės aktų reikalavimams, vertina visumą (visą vaizdą ir tekstą), neišskiriant atskirų detalių. Įvertinus aplinkybes, buvo matyti, kad minėtoje reklamoje yra naudojami ne tik atvaizdas, balsas ir nuomonė, bet ir jo vardas bei pavardė. Vien ta aplinkybė, kad TSA atskirai neįvardijo kaip pažeidimo jo vardo ir pavardė naudojimo, nepakeičia viso skundo konteksto. Tokiu atveju Tarnyba vis tiek turi vertinti, ar nėra Reklamos įstatymo pažeidimų ir jeigu juos nustato, negali jų nepasisyti. Be to, Tarnyba, pradėdama galimo Reklamos įstatymo pažeidimo procedūrą ir informuodama apie tai UAB „15min“ (2020 m. gegužės 18 d. raštas Nr. 4E-12602), 2020 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 12R-25 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „15min“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 12R-25), jo konstatuojamoje dalyje, kurioje be kitų įtariamų Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimų, buvo įvardintas ir Pareiškėjo vardo ir pavardės panaudojimas neturint jo sutikimo, t. y. nurodyta, jog „<...> Taip pat reklamoje ne kartą yra minimi <..> vardas ir pavardė”. Pareiškėja sutikimo dalyvauti reklamoje nepateikė. Pareiškėjai 2020 m. liepos 7 d. pranešimo Nr. 3-957 „Dėl UAB „15min“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Pranešimas) konstatuojamoje dalyje nurodyti motyvai ir išvados , su kuriomis galėjo susipažinti Pareiškėja.
3.6. Dėl Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo:
3.6.1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Nutarime neginčija ir nepaneigia knygos „Kabinetas 339“ reklamos tikslingumo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip viena iš reklamos priežiūros institucijų, turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad skleidžiama reklama atitiktų Reklamos įstatymo reikalavimus ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal konstitucinio Teismo doktriną ir LVAT praktiką, reklama visais atvejais susijusi su ūkine veikla, tai nėra neutralus informacijos pateikimas. Pareiškėja turi aiškų komercinį tikslą. Taigi UAB „15 min“ deklaruojamas knygos „Kabinetas 339“ reklamos tikslas – supažindinti visuomenę su knygos turiniu, skatinti diskusijas ir pan. Nutarimu nėra paneigiamas ar pripažįstamas nereikšmingu, tačiau jis kartu negali būti vertinamas kaip esminis reklamos skleidėjo tikslas, taip pat kaip turintis prioritetą kitų įstatymo saugomų vertybių (tokių kaip fizinio asmens vardas ir pavardė) atžvilgiu. Nutarime pagrįstai konstuota, kad UAB „15min“, prieš skleisdama kino teatruose ir socialiniuose tinkluose knygos „Kabinetas 339“ reklamą, pagal Reklamos įstatymo reikalavimus privalėjo gauti Pareiškėjo sutikimą dėl jo vardo ir pavardės naudojimo.
3.6.2. Dėl saviraiškos laisvės:
Tarnyba nekvestionuoja knygos „Kabinetas 339“ idėjos bei jos turinio, neneigia ir neginčija visuomenės informavimo priemonių (nagrinėjamu atveju – UAB „15min“) teisės į saviraišką, informacijos laisvės ir kitų jų teisių ir laisvių. Nepaisant to, visais atvejais turi būti paisoma ir laikomasi Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
4.1. Nutarimu nebuvo praplėsta TSA skundo nagrinėjimo procedūros apimtis. TSA savo skundą Tarnybai pateikė dėl Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. pažeidimo. Tarnyba savo Nutarime konstatavo būtent Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. pažeidimą. TSA skundas Tarnybai buvo grįstas ne tik dėl atvaizdo panaudojimo, bet ir dėl balso bei kitų Trečiąjį asmenį identifikuojančių aplinkybių panaudojimo Pareiškėjo reklamoje. Taigi, priešingai nei nurodo Pareiškėja, skundas Tarnybai nebuvo grįstas vien jo atvaizdo panaudojimu. Pareiškėja skundo Tarnyboje nagrinėjimo metu atsisakė savo teisės prašyti surengti žodinį skundo nagrinėjimą ir sutiko, kad Tarnyba TSA skundą nagrinėtų rašytinio proceso tvarka.
4.2. Tarnyba Pareiškėjo Reklamai Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. pažeidimą konstatavo ne tik dėl to, kad joje buvo paminėti Trečiojo asmens vardas ir pavardė. Nutarime buvo aiškiai konstatuota, kad: „Pažymėtina, kad vertinamoje knygos „Kabinetas 339” reklamoje vaizduojamas ne tik žmogaus siluetas, tačiau girdimas ir vidutiniam vartotojui (dėl įvairios viešosios informacijos sklaidos visuomenės informavimo priemonėse) aiškiai atpažįstamas Pareiškėjo balsas, taip pat minimi Pareiškėjo vardas ir pavardė, todėl esant šių požymių visumai, vidutinis vartotojas neabejotinai gali identifikuoti šį asmenį kaip Pareiškėją“. Taigi, Tarnyba aiškiai savo Nutarime konstatavo, kad Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. apimtyje buvo konstatuotas todėl, kad buvo pademonstruotas tiek siluetas, tiek balsas, tiek vardas ir pavardė, pagal kuriuos TSA yra aiškiai identifikuojamas vidutinio vartotojo.
4.3. Tarnyba tinkamai interpretavo Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p:
Nesutiktina su teiginiu, kad vardo ir pavardės panaudojimas Reklamoje gerina vartotojų informavimą. Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. reglamentavimas yra imperatyvus, kuriame aiškiai nurodoma, kad asmens vardas ir pavardė reklamoje gali būti naudojama tik gavus TSA sutikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, aiškindamas minimą Reklamos įstatymo nuostatą, yra konstatavęs: „Pagal Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą draudžiama reklama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimi jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas. Taigi remiantis šia nuostata, nepriklausomai nuo to, ar asmuo užsiima visuomenine veikla, ar užima tam tikrą tarnybinę padėtį, be jo sutikimo draudžiama naudoti jo atvaizdą, minėti jo vardą, pavardę reklamoje (2008 m. kovo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-165/2008). Pareiškėjas, vykdydamas savo knygos „Kabinetas 339” reklamą, negali pažeidinėti TSA teisių, kurios yra numatytos Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad Pareiškėjas savo knygą galėjo reklamuoti nenaudodamas asmens vardo, pavardės, balso, bet nurodydamas pareigas, pvz. „premjeras“ ar „ministras pirmininkas“.
4.4. Nutarimu nebuvo pažeista Pareiškėjo saviraiškos teisė:
Pareiškėjo teisės negali pažeisti TSA teisių, tokių kaip teisės į vardą ar pavardę. Pareiškėjas savo reklamoje galėjo naudoti Trečiojo asmens pareigų pavadinimą. Pareiškėjo nurodytos EŽTT bylos pagal savo faktines aplinkybes visiškai nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo cituojamose EŽTT bylose reklamose buvo panaudotas tik vardas, o tuomet jau vartotojams, matantiems šią reklamą, reikėdavo patiems susigaudyti, apie kurį asmenį čia yra kalbama. Pats Pareiškėjas, kai TSA pateikė skundą Tarnybai, ginčo reklamos transliavimą nutraukė. Taigi, pats Pareiškėjas savo konkliudentiniais veiksmais (nutraukdamas ginčo reklamos transliavimą) patvirtino, kad Pareiškėjo reklama pažeidė Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. TSA 2020 m. kovo 4 d. Tarnybai pateikė skundą dėl be Pareiškėjo sutikimo reklamoje naudojamos Pareiškėjo nuomonės, fizinio asmens atvaizdo, garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimų. TSA rėmėsi tuo, kad pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimą, garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją.
5.2. Tarnyba 2020 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą Nr. 12R-25 „Nutarimą pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „15 min“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (Nutarimas Nr. 12R-25). 2020 m. liepos 7 d. pranešime „Dėl UAB „15 min“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (Pranešimas) Tarnyba padarė išvadą, kad Pareiškėja pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
5.3. Tarnybos vadovo sudaryta komisija 2020 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo TSA skunde nurodytas aplinkybes posėdyje rašytinio proceso tvarka ir priėmė nutarimą Nr. 12R-45 (Nutarimas). Nutarime Tarnyba:
5.3.1. drė išvada, jog UAB „15 min" skleista informacija apie knygą „Kabinetas 339“ skleista kino teatruose „Forumcinemas“ ir „Pasaka“ bei socialiniame tinkle „Youtube“ (nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo 2020 m. sausio 17 d. iki vasario 27 d.), kurioje, be kita ko, matomas žmogaus siluetas, balsas už kadro sako „visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti", “„Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerą S. S." ir „Ar premjeras S. S. yra demokratiškas politikas?“ (toliau – ir Reklama) atitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką;
5.3.2. sutiko, kad TSA atitinka viešojo asmens sąvokoje nurodytus požymius, tačiau Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato fizinio asmens atvaizdo, vardo bei pavardės naudojimo draudimą reklamoje be jokių išlygų;
5.3.3. darė išvadą, kad vien tik iš vaizduojamo asmens silueto, nežinodamas Knygos turinio, vidutinis vartotojas negalėtų atpažinti, jog knygos viršelyje vaizduojamas būtent TSA, taigi nelaikė jo asmens atvaizdu Reklamos įstatymo prasme.
5.3.4. konstatavo, kad: „Reklamoje vaizduojamas ne tik žmogaus siluetas, tačiau girdimas ir vidutiniam vartotojui (dėl įvairios viešosios informacijos sklaidos visuomenės informavimo priemonėse) aiškiai atpažįstamas Pareiškėjo balsas, taip pat minimi Pareiškėjo vardas ir pavardė, todėl esant šių požymių visumai, vidutinis vartotojas reklamoje neabejotinai gali identifikuoti šį asmenį kaip Pareiškėją.“ Tarnyba vertino, kad Reklamos įstatymas neišskiria privataus bei viešo asmens ir nedaro jokių išlygų dėl viešo asmens duomenų naudojimo be sutikimo, todėl Pareiškėja neteisėtai be TSA sutikimo naudojo vardą ir pavardę Reklamoje. Pažymėjo, kad: „nustatant Lietuvos Respublikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimą, nėra būtini visi su fizinio asmens identifikavimu susiję aspektai, t. y. nustatyti padarytam pažeidimui užtenka, jog reklamoje be fizinio asmens sutikimo buvo naudojamas asmens vardas ir pavardė, nėra būtina konstatuoti ir asmens atvaizdo naudojimą be asmens sutikimo reklamoje.“ Padarė išvadą, kad Pareiškėja, neturėdama TSA sutikimo, pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas.
5.3.5. sprendė, kad balso naudojimo draudimo Reklamos įstatymas nenumato, taigi šiuo aspektu padarė išvadą, kad pažeidimo nebuvo.
5.3.6. sprendė, kad Reklamoje pateikta cituojama Vyriausybės pasitarimo metu TSA išsakyta frazė buvo citata, jam esant viešu asmeniu ji nelaikytina nuomone, todėl jos naudojimas nepažeidžia Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto.
5.3.7. sprendė, kad TSA siluetas, vardas ir pavardė, balsas, ištarti žodžiai knygos „Kabinetas 339" reklamoje nebuvo iškreipiami ar kitu būdu pateikti taip, jog skleista reklama įžeistų ar pažemintų.
5.3.8. nustačiusi, kad nustatytu pažeidimu nedaroma esminė žala Lietuvos Respublikos reklamos Įstatymo saugomiems interesams, skyrė Pareiškėjai įspėjimą.
5.4. Pareiškėja apskundė Nutarimą teismui.
6. Ginčas kilo dėl nutarimo teisėtumo. Pareiškėja su Nutarimu nesutinka šiais pagrindiniais aspektais: 1) priimant Nutarimą jai nežinant buvo išplėstos tyrimo ribos; 2) Tarnyba formaliai taikė Reklamos įstatymą, neatsižvelgdama į pažeistus ir saugomus interesus.
7. Ginčo santykių reguliavimui taikytinas teisinis reguliavimas:
Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas – gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti.
Reklamos įstatymo 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad Reklama draudžiama, jeigu be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas.
Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dėl šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio (nagrinėja šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas dėl pažeidimų, ištirtų savo iniciatyva, arba pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus su atlikto tyrimo išvadomis (aktą, protokolą ar kitą dokumentą) (toliau – tyrimo dokumentas), 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatų;
Reklamos įstatymo 24 straipsnis numato, kad už reklamos įstatymo pažeidimus gali būti skiriama bauda arba įspėjimas.
Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, kad „žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.”
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau ir Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta: “Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų”.
Reklamos įstatymo pažeidimų tyrimo tvarką Tarnyboje nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1-73.
8.1. Pareiškėja nurodo, kad Tarnybai pateiktame skunde TSA nesirėmė tuo, kad be jo sutikimo buvo naudojamas jo vardas ir pavardė. Taip pat rėmėsi tuo, kad tyrimo procedūros metu nebuvo informuota apie tai, kad yra įtariama pažeidimu dėl vardo ir pavardės naudojimo, todėl negalėjo pateikti su tuo susijusių paaiškinimų.
8.2. Tarnyba nurodė, kad Pareiškėjo skundą vertino viso Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto (o ne tik tam tikrų jo aspektų) apimtimi. Tarnyba 2020 m. gegužės 15 d. Nutarime Nr. 12R-25, kuriuo nutarta pradėti nagrinėjimo procedūra konstatuojamoje dalyje nurodė, kad ne kartą yra minimi TSA vardas ir pavardė. Tas pats buvo nurodyta ir 2020 m. liepos 7 d. Pranešime Pareiškėjai.
8.3. Pagrindas panaikinti administracinį aktą dėl procedūrinių pažeidimų atsiranda tik tuomet, kai buvo pažeistos esminės procedūros, turėjusios įtakos užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
8.4. Pagal Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Tarnyba tyrimą gali pradėti tiek savo iniciatyva, tiek gavusi skundą. Taigi atmestini Pareiškėjos argumentai dėl to, kad TSA skunde Tarnybai nenurodė vardo ir pavardės naudojimo kaip atskiro pažeidimo.
8.5. Kaip matyti iš ginčo eigos, Pareiškėjos esminiai argumentai teisme liko tie patys kaip ir tyrimo Tarnyboje metu (saviraiškos ir teisės skleisti informaciją laisvė, aplinkybės, kad TSA yra viešas asmuo), t. y. laikosi nuostatos, kad suinteresuoto asmens sutikimas apskritai nebuvo reikalingas. Iš esmės ginčas ir nevyksta dėl fakto, kad buvo panaudoti TSA vardas ir pavardė, o tik dėl tokios aplinkybės vertinimo taikant Reklamos įstatymą. Iš TSA skundo ir tarnybos paklausimų Pareiškėjai buvo matyti, kad tyrime keliami klausimai, susiję su TSA asmeninių neturtinių asmenį identifikuojančių teisių panaudojimo. Tarnybos 2020 m. gegužės 15 d. Nutarimo Nr. 12R-25 ir Pranešimo, kurie buvo išsiųsti Pareiškėjai, konstatuojamųjų dalių pabaigoje, kurioje koncentruotai (vienoje pastraipoje) nurodyti galimai neteisėti veiksmai buvo nurodyta, kad Reklamoje naudojama ir TSA pavardė, nurodant konkrečius sakinius. Iš susirašinėjimo matyti, kad Pareiškėja tyrimo Tarnyboje metu buvo atstovaujama advokato. Tarnybos reikštų įtarimų esmė buvo asmens atributų (vardo, pavardė, atvaizdo, balso, nuomonės) naudojimas be sutikimo. Taigi laikytina, kad įtarimų esmė buvo suprantama Pareiškėjai. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo iš esmės pažeistos nagrinėjimo procedūros ir dėl to priimtas nepagrįstas sprendimas
9.1. Nėra ginčo, kad Pareiškėjos skleista informacija dėl kurios Tarnyba priėmė Nutarimą, laikytina reklama.
9.2. Pareiškėja remiasi tuo, kad vardo ir pavardės naudojimas buvo suderinamas su Reklamos įstatymo tikslais, t. y. vartotojui buvo suteikta aiški ir tinkama informacija, nes reklamuojama knyga ir buvo apie tą asmenį, taip pat remiasi saviraiškos bei informacijos skleidimo ir gavimo laisve.
9.3. Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte išdėstytos normos turinys aiškintinas atsižvelgiant į reguliavimo tikslus, taip pat į Tarnybos kompetenciją. Taip šios normos turinys vertintinas ir kitų teisės aktų normų (Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, kitų teisės aktų, įtvirtinančių žmogaus teises) kontekste.
9.4. Dėl Tarnybos kompetencijos priimant sprendimus dėl Reklamos įstatymo pažeidimų:
9.4.1. Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka nurodytos institucijos. Tarnybai pavesta atlikti šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio (nagrinėja šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas dėl pažeidimų, ištirtų savo iniciatyva, arba pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus su atlikto tyrimo išvadomis (aktą, protokolą ar kitą dokumentą) (toliau – tyrimo dokumentas), 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatų.
9.4.2. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1-73, 3 punkte nustatyta, kad Reklamos įstatymo pažeidimams nagrinėti Tarnybos direktorius įsakymu sudaro kolegialų organą – komisiją. Taigi laikytina, kad Tarnybos vadovo pagal vidinę tvarką sudaryta komisija veikė Tarnybos vardu.
9.4.3. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą. Laikytina, kad ši nuostata įtvirtina Tarnybos veiklos tikslą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1333, 8 punkte yra nustatyti Tarnybos tikslai: pagal kompetenciją užtikrinti vartotojų teisių apsaugą reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimą (8.1 p.); pagal kompetenciją užtikrinti rinkos priežiūrą ne maisto produktų srityje reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimą (8.2 p.); atlikti turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą (8.3. p.); pagal kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Lietuvos Europos Sąjungos politiką ir bendradarbiauti su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis vartotojų teisių apsaugos, ne maisto produktų rinkos priežiūros ir turizmo paslaugų teikėjų priežiūros srityse (8.4 p.). Darytina išvada, kad Tarnybos veiklos sritis (kompetencija) reklamos srityje pagal jos nuostatus yra apribota vartotojų teisių ir interesų apsauga.
9.4.4. Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas – gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti. Taigi įstatymu siekta sureguliuoti ne visus su reklama susijusius santykius (pvz., jos gamybos srityje), o tik tuos, kurie nurodyti įstatymo paskirtyje, t. y. iš esmės orientuoti į vartotojų apsaugą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Reklamos įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai yra susiję su vartotojų teisių apsauga ir produktų sauga.
9.4.5. Pati Tarnyba 2020 m. liepos 7 d. Pranešime nurodė, kad TSA turi teisę kreiptis į Tarnybą tam, kad būtų tinkamai apgintos Reklamos įstatyme, jo, kaip reklamos vartotojo, teisės (Pranešimo 5 lapas), t., y. taip pat laikosi nuostatos, kad Tarnybos veikla vykdant Reklamos įstatymo reikalavimų priežiūrą susijusi su vartotojų teisių apsauga, konkrečiai šiuo atveju – su į Tarnybą pasikreipusio asmens, kaip vartotojo, interesais.
9.4.6. Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kurioje suteikiami įgaliojimai Tarnybai, negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę Tarnybai išeiti iš jai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies apibrėžtos kompetencijos ribų. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotėje įtvirtinta, kad nurodytose srityse institucijos priežiūrą atlieką „pagal kompetenciją“.
9.4.7. Akivaizdu, kad teisė į atvaizdą, vardą ir pavardę yra Civilinio kodekso II knygoje įtvirtintos asmeninės neturtinės teisės, kurios nėra susijusios su vartotojo ar reklamos adresato statusu.
9.4.8. Reklamos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant šio įstatymo draudžiamą reklamą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) reklamos naudojimo nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną, du ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius klaidinančią reklamą. Taigi ir pats Reklamos įstatymas numato, kad tam tikros su reklamos naudojimu susijusios teisės ginamos ieškinio tvarka, t. y. pagal Civilinį kodeksą ir Civilinio proceso kodeksą.
9.4.9. Tai reiškia, kad atlikdama Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, Tarnyba turi kompetenciją nagrinėti ir vertinti, ar reklamoje be sutikimo panaudoti asmens vardas, pavardė, pateikiama nuomonė, informacija apie privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, fizinio asmens atvaizdas nedaro žalos reklamos adresatams dėl perteikiamo turinio, ar nepažeidžia vartotojų interesų.
9.4.10. Kaip galima suprasti iš Nutarimo turinio, Tarnyba atlikdama tyrimą ir priimdama Nutarimą, gynė teisę į privatumą (pvz., 11 lape remiasi ESTT praktika apie privatumo ribojimą dėl atvaizdo naudojimo). Tarnyba plačiau nepasisakė dėl su vardo ir pavardės naudojimu pažeistų teisių ar intereso turinio, sprendimą grindė tik tuo, kad draudimas naudoti vardą ir pavardę be sutikimo yra besąlygiškas. Nutarime nebuvo nurodyta jokio vartotojo (-ų) ar apskritai visuomenės kaip reklamos adresato, intereso pažeidimo. Nutarime buvo konstatuota, kad vidutinis vartotojas atpažintų Reklamoje TSA, tačiau nebuvo nagrinėta ir nustatyta, ar (ir kaip) dėl to įtakojami reklamos adresato, vartotojo suvokimas ir (ar) apsisprendimas, ar įgyjamas nesąžiningas pranašumas, kt., t. y. ar Reklamos turiniu pažeidžiami reklamos adresato (vartotojo) interesai. Tarnyba taip pat nekonstatavo, kad dėl perteikiamo turinio būtų pažeidžiamas viešas interesas kitose srityse. Priešingai, Tarnyba pripažino, kad nepadaryta esminė žala Reklamos įstatymu saugomiems interesams. Tai reiškia, kad konstatuoti pažeidimai buvo susiję su išimtinai TSA asmeninėmis neturtinėmis teisėmis, o ne su vartotojų teisėmis ar kitokiu viešuoju interesu. Tuo Tarnyba viršijo jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl priimtas Nutarimas šioje dalyje naikintinas kaip priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
9.4.11. Dėl kitų Nutarimo dalių:
Nutarime Tarnyba pasisakė dėl to, kad TSA atvaizdas nebuvo naudojamas. Kad būtų konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas vartotojų atžvilgiu dėl asmens atvaizdo naudojimo, pirma reikia konstatuoti, kad jis buvo panaudotas. Laikytina, kad Komisija veikė savo įgaliojimų ribose konstatuodama, kad TSA atvaizdas nebuvo naudojamas. Analogiškos išvados darytinos ir dėl Nutarimo dalių, kurios susijusios su balso, nuomonės naudojimu, taip pat dėl galimo garbės ir orumo pažeidimo. Taigi nėra pagrindo naikinti šių Nutarimo dalių.
10.1. Nors konstatavus, kad tarnyba viršijo kompetenciją konstatuodama pažeidimą, tai yra pakankamas pagrindas skundą iš dalies tenkinti, teismas, siekdamas kuo išsamiau atsakyti į byloje keliamus klausimus, pasisako ir dėl konstatuoto pažeidimo turinio.
10.2. Tarnyba, nors pripažino, kad TSA yra viešas asmuo, tačiau konstatuodama pažeidimą, vadovavosi lingvistiniu Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiškinimu, t. y. laikėsi nuostatos, kad yra absoliutus draudimas naudoti asmens vardą ir pavardę (nepriklausomai nuo asmens statuso ar kitų teisinių principų). Tarnyba nevertino šios Reklamos įstatymo normos kitų teisės normų ir principų kontekste (Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (Konvencija), kitų teisės aktų, įtvirtinančių žmogaus teises).
10.3. Visuotinai pripažįstamos demokratinės vertybės, tokios kaip žodžio, saviraiškos laisvė, teisė gauti ir teikti informaciją yra įtvirtintos tiek Konstitucijoje (25 straipsnis), tiek Konvencijoje (10 straipsnis). Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, kad „žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.” Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta: “Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų”. Nėra ginčo, kad teisė gauti ir skleisti informaciją atlieka esminę rolę demokratinėje visuomenėje, ypač kai tokia informacija susijusi su viešuoju interesu. Lygiai taip pat pavojinga, kai tokios informacijos sklaida susiduria su draudimais. Tai yra fundamentalios vertybės (teisiniai principai), kurias Tarnyba, pripažindama, kad buvo panaudota informacija apie vieną iš aukščiausių pareigūnų, viešo asmens statusą turintį asmenį, turėjo įvertinti taikydama (taigi ir aiškindama) Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą, t. y. turėjo įvardinti kitas vertybes ir interesus, kurie šioje situacijoje paneigtų aptartas laisves.
10.4. Tarnyba iš esmės rėmėsi galimu privatumo pažeidimu (Nutarimo motyvuose apie kitokio intereso pažeidimą nenurodyta). Taigi turėjo išnagrinėti ir įvertinti susiklosčiusioje situacijoje atsiradusią privatumo pažeidimo ir saviraiškos laisvės bei teisės skleisti bei gauti informaciją pusiausvyrą.
10.5. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) derindamas fizinio asmens teisę į privatumą ir ūkio subjekto saviraiškos laisvę, savo praktikoje išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti: (i) saviraiška prisideda prie viešajam interesui svarbių diskusijų, (ii) kaip gerai yra žinomas asmuo, (iii) turinyje naudojamos informacijos jautrumą bei (iv) saviraiškos turinį, formą ir pasekmes (EŽTT 2015 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Bohlen / Vokietija, Nr. 53495/09, EŽTT 2015 m. vasario 19 d. sprendimas byloje ir Ernst A. V. Hannover / Vokietija, Nr. 53649/09). Nors reklama turi ir komercinio pobūdžio tikslų, EŽTT suformuotoje praktikoje saviraiškos laisvė taikoma ir pačiai reklamai (EŽTT 2018 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Sekmadienis / Lietuva, Nr. 69317/14).
10.6. Pirmiausia, Tarnyba nesiaiškino ir nenurodė kaip šioje situacijoje būtų pažeistas viešo asmens (buvusio Ministro Pirmininko) privatumas. Apskritai, pripažino, kad esminė žala Reklamos įstatymu saugomiems interesams nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad TSA privatumas negalėjo būti pažeistas nurodžius jo vardą ir pavardę, kuri dėl to, kad jis tuo metu buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas buvo visuotinai žinoma. Antra, Reklamoje naudoti teiginiai, kuriuose buvo naudojamas vardas ir pavardė („Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerą S. S." ir „Ar premjeras S. S. yra demokratiškas politikas?“) yra keliami su demokratija ir jos būkle aktualūs klausimai, akivaizdžiai priskirtini viešai diskusijų sričiai (diskursui), nėra kalbama apie privatų asmens gyvenimą. Be to, Reklama buvo apie Knygą, kuri taip pat yra apie TSA, kaip pareigūną, taigi vardo ir pavardės nurodymas tiesiogiai susijęs su reklamuojamos knygos turiniu Nors reklama turi ir komercinį interesą, šiuo atveju tai nepaneigia to, kad turi būti paisoma saviraiškos laisvės ir teisės gauti ir skleisti informaciją.
Taigi šiuo atveju Tarnyba nepagrįstai vertino, kad TSA privatumas buvo pažeistas tiek, kad būtų galima riboti saviraiškos laisvę.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikintina dalis Nutarimo, kuriuo konstatuota, kad pažeistas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir paskirtas įspėjimas.
Pareiškėja UAB „15 min“ pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6 314,26 Eur, sumokėti už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Teismo sprendimu pareiškėjos UAB „15 min“ skundą tenkinus iš dalies, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjos teisės buvo iš dalies apgintos, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka(Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Į bylą Pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras už atstovavimą: 2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. 5072/20 LT 5859,91 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 19 d. Nr. 5591/20 LT 260,63 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 29 d. Nr. 687/20 LT 193,72 Eur sumai) bendrai 6 314,26 Eur sumai, taip pat įrodymus apie sąskaitų apmokėjimą. Pagal Pareiškėjos paaiškinimus, minėta suma susidarė už skundo rengimą, atsiliepimo analizę, nuomonę dėl teismo posėdžio formos. Pareiškėjos pateiktose sąskaitose faktūrose nėra detalizuotos konkrečios paslaugos. Byloje Pareiškėja pateikė skundą ir rašytinius paaiškinimus (pateikti 2021 m. vasario 11 d.). Su šiais paaiškinimais pagal nurodytas datas nei viena sąskaita nėra susijusi. Taigi Pareiškėjai priteistinos advokato pagalbos išlaidos už skundo parengimą.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes.
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 papunktis).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad tiek skundas teismui buvo parengtas 2020 m. III ketvirtyje (skundas teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 25 d.), taikytinas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies 2020 m. I ketvirtį, kuris buvo 1381,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteisiama suma už skundo teismui parengimą gali būti 3452,50 Eur (2,5 x 1381,00 Eur). Kaip matyti, bendra prašoma priteisti suma ženkliai (beveik 2 kartus) viršija Rekomendacijose nurodytą sumą. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinęs aplinkybes, kad byloje iš esmės nebuvo sprendžiami ypatingai sudėtingi teisės taikymo klausimai, nebuvo ypatingai gausu ginčijamų faktinių aplinkybių, daro išvadą, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad priteistina suma turėtų būti mažesnė negu Rekomendacijose nustatyta, nes byloje naudojami argumentai, susiję su doktrininėmis nuostatomis, tarptautinių teismų praktika. Taigi priteistina suma už skundo parengimą teismui sudaro 3452,50 Eur. Visa galima priteisti atstovavimo išlaidų suma sudaro 3452,50 Eur. Nors ne visas Nutarimas panaikintas (kaip skundo reikalavimą formulavo Pareiškėjas), bet iš esmės Pareiškėjo interesai buvo visiškai patenkinti, taigi Pareiškėjo naudai iš atsakovės Tarnybos priteistina 3452,50 Eur atstovavimo išlaidų. Taip pat iš atsakovės Pareiškėjos naudai priteistina 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti atstovavimo išlaidas. Kadangi sprendimas iš esmės priimtas Pareiškėjos naudai, o trečiasis suinteresuotas asmuo pagal interesą palaikė priešingą pusę (atsakovę), nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų trečiojo suinteresuoto asmens naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „15 min“ skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 12R-45 dalį, kurioje konstatuota, kad pažeistas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir paskirtas įspėjimas.
Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Priteisti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareiškėjos UAB „15 min“ naudai 3 452,50 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 50 ct) atstovavimo išlaidų, taip pat 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.