Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „TORPOL Baltija“ atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovei UAB „TORPOL Baltija“ dėl atlygintų paslaugų sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. V. kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „TORPOL Baltija“ dėl atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo LR CK 1.39 str., 6.357 str., 6.716 str. pagrindu. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovės B. V. ieškinį atsakovei UAB ,,TORPOL Baltija“ tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nutraukė B. V. ir UAB ,,TORPOL Baltija“ 2012 m. liepos 9 d. sudarytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. TB 00825, įpareigojo atsakovę UAB „Torpol Baltija“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiimti iš ieškovės B. V. Biostat komplektą Blue, kurį sudaro Biorezonans blue antčiužinys, pagalvė Wooldream ir antklodė Wolldream; įpareigojo ieškovę B. V. sudaryti atsakovei UAB ,,TORPOL Baltija“ galimybes pasiimti sutarties objektą – prekes. Priteisė ieškovei B. V. 1500 Lt sumokėtą avansą, 500 Lt neturtinę žalą, 17,20 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų, 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų iš atsakovės UAB ,,TORPOL Baltija“, likusioje dalyje ieškovės B. V. ieškinį (dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo) atmetė ir priteisė iš atsakovės UAB „Torpol Baltija“ 639,51 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Atsakovė, nesutikdama su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Mano, kad nagrinėjamos bylos atveju taikytinas LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., kadangi byloje buvo sprendžiamas turtinis ginčas, nes jis yra tiesiogiai susijęs su turtu. Kadangi ieškovė pareikštu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 1500,00 Lt, t. y. reikalavimo suma turtiniame ginče sudarė 1500,00 Lt, minėto straipsnio pagrindu mokėtinas 72,00 Lt žyminis mokestis, kurį apeliantė sumokėjo 2014-08-29 pavedimu per elektroninę bankininkystę vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 5067. Vis dėlto, nustatant ginčo sumą, apeliantės manymu, turėtų būti atsižvelgiama į tarp bylos šalių sudarytos sutarties sumą, t. y. 3500,00 Lt, bei papildomai pareikštus ieškovės reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo. Taigi, bendra ieškovės reikalavimo suma šiame turtiniame ginče sudaro 4500,00 Lt, už kurią vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. mokėtinas 135,00 Lt dydžio žyminis mokestis.

2. Nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra aiškiai suformuota kokio dydžio žyminis mokestis turėtų būti mokamas pateikiant apeliacinį skundą šioje byloje: vienoje dalyje yra nurodomas mokėtino žyminio dydis pagal ieškovės reikalavimus, o kitoje - tik kokio dydžio žyminį mokestį mokėjo apeliantė. Taigi, iš tokios formuluotės nėra aiški galutinė mokėtino žyminio mokesčio suma, kas suponuoja klaidos atsiradimo galimybę ir situaciją, kad apeliantė per nustatytą terminą tinkamai nepašalintų apeliacinio skundo trūkumų, ko pasekoje apeliantė prarastų galimybę įgyvendinti teisę skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.

3. Papildomai pažymi, kad apeliantė pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, kai kartu su apeliaciniu skundu pateikiamo vietinio mokėjimo nurodymo spausdintinis išrašas nėra laikomas pakankamu įrodymu apie sumokėtą žyminį mokestį, kadangi visose kitose civilinėse bylose apeliantė teikdavo analogiškos formos mokėjimų nurodymų spausdintinius išrašus, tačiau nei karto tokie išrašai nebuvo traktuojami kaip nepakankamas įrodymas apie sumokėtą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria teismas atsakovės UAB „TORPOL Baltija“ apeliaciniam skundui nedavė eigos ir nustatė terminą iki 2014 m. rugsėjo 23 d. pašalinti trūkumus.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiški­nama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduoda­mo procesinio dokumento formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvie­nas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Kaip yra nustatoma ieškinio suma, nurodyta CPK 85 straipsnio 1 dalyje. Kituose ginčuose, t. y. neturtiniuose, taip pat turtiniuose, bet neįkainotuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, kuris išreiškiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už apeliacinį skundą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str.4 d.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2011).

Tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas sudaro teisinį pagrindą apeliacinį skundą priimti (CPK 135 straipsnio 2 dalis ir CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jei apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 straipsnis), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja šalinti procesinių dokumentų trūkumus jį padavusį asmenį (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą iki 2014 m. rugsėjo 23 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu.

Nustatant formalius reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko, siekia­ma sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikala­vimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto bylinėjimosi. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio pro­ceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kt. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti apeliacinis skundas, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržytų suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą, kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, asmeniui sudaromos sąlygos paša­linti esančius procesinio dokumento trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civili­nės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu apeliaciniu skundu ir yra skirtas tiek galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto apeliacinio skundo, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas mokėtiną žyminį mokestį, nebuvo pakankamai tikslus, apeliacinio skundo priėmimo stadijoje nustatęs, kad sumokėtas per mažas žyminis mokestis, skirdamas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, turėjo motyvuoti, kodėl nesutinka su apelianto sumokėta žyminio mokesčio suma ir išaiškinti, kaip ir kokiu būdu žyminio mokesčio suma (ar jos skirtumas) turi būti apskaičiuota bei sumokėta. Todėl pareiga nustatyti tikslų žyminį mokestį, trūkumų šalinimo institute, tenka teismui. Teismas, nesutikdamas su apeliantės sumokėto žyminio mokesčio suma, nustatydamas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, turi įvardyti konkrečią žyminio mokesčio sumą, kurią apeliantė turi sumokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutu, atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.