Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-06-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-125-795/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-03
Bylos Nr.
AN2-125-795/2022
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00004-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Kristina Kakurinė (pirm.)
Pareiškėjas
V. Š.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-125-795/2022Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00004-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 20 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena (ROIK: (duomenys neskelbtini)) I. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, nes nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad I. B. padarė šį administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose buvo gautas V. Š. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Institucijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir paskirti I. B. administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą. Taip pat V. Š. prašė dėl patirtų išgyvenimų iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartimi V. Š. skundas buvo atmestas, o nutartyje konstatuota, kad reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, jog, pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, nusprendė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių prašomo administracinėn atsakomybėn patraukti asmens I. B. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 20 d. nutarimą ir įpareigoti priimti tinkamą sprendimą.

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teisėjas pareiškėjo nurodomą veiksmą „sustojimas“ pakeičia kita veikla – „stovėjimas“. I. B. patvirtino, jog buvo sustojęs ir nuotraukoje matosi jo mašina, taip pat patvirtino, jog toks elgesys yra sistemingas, kadangi taip patogiau. V. B. patvirtino, kad mašina buvo sustojusi nurodytoje vietoje, ji žinojo, kad ten yra vartai ir kad pareiškėjas konfliktuoja su jos ten gyvenusiais tėvais dėl tokio sustojimo viduryje kelio.

3.2. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, jog pateikė filmuotą medžiagą ir nuotrauką iš jos, kad būtų patogiau matyti, jog mašina sustojusi skersai kelio, o ne kelkraštyje, be to, matosi, jog tarp transporto priemonės ir važiuojamosios dalies krašto nėra 3 metrų atstumo, kaip to reikalauja KET 150.7 punktas. Aiškiai matosi, kad sustojusi mašina užstoja pravažiavimą, taip pažeidžiant KET 150.10 punktą, o vairuotojas sudarė kliūtį ir apribojo eismą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 8 ir 9 punktus.

3.3. Pareiškėjas nurodo, jog pateikė išrašą iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų užfiksuotos medžiagos, kuriame nurodyta, kad V. B. prisipažino, jog matė iš paskos važiuojančią mašiną. Kadangi V. B. buvo keleivio vietoje, automobilyje nesant galinio veidrodėlio, apie iš paskos važiuojančią mašiną jai turėjo pasakyti vyras – vairuotojas, nors jis neigia matęs iš paskos važiuojančią mašiną, kad išvengtų baudos. Tokie duomenys taip pat atskleidžia, kad V. B. parodymai nėra nuoseklūs.

3.4. Anot pareiškėjo, skersai kelio sustojus mašinai, kuri buvo palikta pusei minutės, tai laikytina KET 146 punkto pažeidimu. Kadangi įvykio vietoje nebuvo atlikti policijos matavimai, pareiškėjas pridėjo nuotraukas, iš kurių matyti, kaip turi būti tvarkingai sustojusi mašina kelkraštyje, nes tuomet ji netrukdo nei vartų atidaryti, nei keleiviui paleisti, nei kroviniui iškrauti. Atvykus policijos pareigūnams, V. B. net patvirtino, jog matė iš paskos važiuojančią mašiną, taip pat, jog V. Š. jau filmavo, kai ji išlipo iš automobilio, tačiau pareigūnams paaiškinus, kad tai pažeidimas, parodymus pakeitė, jog išvengtų atsakomybės.

3.5. Dabar B. melagingai tvirtinama, jog V. Š. privažiavo, kai V. B. atidarinėjo vartus, tačiau pareiškėjas nurodo, kad vartai atidaromi iš kiemo pusės, todėl tokiu atveju ji nebūtų mačiusi jo privažiuojančio. Pareiškėjas daro išvadą, jog pakanka įrodymų, kad I. B. būtų nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį. Anot pareiškėjo, kadangi V. B. ir I. B. žino apie ankstesnius konfliktus ir skersai kelio su mašina sustoja kiekvieną kartą, tai laikytina piktybiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų.

3.6. I. B. tvirtino, jog skersai kelio sustojo dėl kliūties, t. y. tvoros, tačiau teisme patvirtino, kad žinojo apie tvorą, todėl, pareiškėjo tvirtinimu, tai buvo ne priverstinis, o planuotas sustojimas, kurį reikėjo planuoti, atsižvelgiant į KET 141 punkto nuostatas. Be to, vairuotojas prieš sustodamas privalo įsitikinti, jog niekam netrukdys.

3.7. Pareiškėjas mano, jog Institucijos sprendimas sujungti į vieną kelis skundus yra neteisėtas ir naikintinas. Jis nerado praktikos, jog keli skundai būtų sujungiami į vieną ir paskiriama viena bauda. Be to, skunde nurodoma, jog dėl Institucijos padarytų pažeidimų teismas net nepasisakė. V. Š. tvirtina, jog Institucija ir jos pareigūnai yra suinteresuoti asmenys. Pareiškėjas nurodo, jog jam yra pateikiami atsakymai su klaidingai nurodoma apskundimo tvarka, nepradedamos teisenos ir ikiteisminiai tyrimai, kas laikytina jo konstitucinių teisių pažeidimu. V. Š. teigia, jog prašoma suma yra žymiai mažesnė, palyginus, kiek jis patyrė nepatogumų ir prarado laiko.

Atsiliepimas

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. atsiliepimu prašo V. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuojama, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pareiškėjo V. Š. apeliacinis skundas netenkintinas ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartis bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 20 d. nutarimas paliekami galioti nepakeisti.

6. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 20 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena I. B. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kuri buvo pradėta gavus V. Š. pareiškimą apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., priekyje važiavęs I. B. sustojo ant kelio ir užtvėrė pravažiavimą. I. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Automobilis buvo sustojęs prie kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vartų, kad būtų galima juos atidaryti ir įvažiuoti į kiemą. Automobilis nebuvo paliktas stovėti ir netrukdė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, be to, sustojus automobiliui, iš paskos važiuojančių kitų automobilių nebuvo. Kai kartu važiavusi žmona išlipo atidaryti vartų, privažiavo automobilis ir sustojo už kokių 20 m. Jis jokiais veiksmais neišreiškė, kad yra trukdoma pravažiuoti, sustojo atokiau ir pradėjo filmuoti. I. B. vertinimu, jis jokio pažeidimo nepadarė. Nutarime taip pat nurodyta, jog iš pateiktos foto nuotraukos matyti, kad joje galbūt užfiksuotas „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, tačiau valstybinio numerio identifikuoti neįmanoma. Nuotraukoje matoma automobilio padėtis manevro į dešinę, į privataus namo kiemą, momentu. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėjo automobilis nejuda, sustojęs kelyje apie 20 m. atstumu nuo I. B. sustojusios transporto priemonės. V. Š. teigimu, priekyje važiavęs automobilis užtvėrė pravažiavimą, tačiau I. B. su tuo nesutiko ir nurodė, kad niekam netrukdė, nes V. Š. jokiais veiksmais neišreiškė, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis trukdo pravažiuoti, tik sustojo ir filmavo automobilį. Įvertinus surinktus įrodymus buvo nutarta, jog I. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs pareiškėjo V. Š. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 20 d. nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai. Nagrinėjamu atvejui I. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas buvo grindžiamas KET 146 ir 150.10 punktų reikalavimų pažeidimu. KET 150.10 punktas numato, kad draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. KET 146 punktas numato, kad statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas. KET 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede.

10. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog iš į bylą pateiktos fotonuotraukos, kurioje neva užfiksuotas galbūt padarytas administracinis nusižengimas, matyti, kad joje užfiksuotas šviesios spalvos automobilis, stovintis kampu vietinės reikšmės kelyje, automobilio priekis nukreiptas į dešinę pusę, taip pat užfiksuotas link automobilio einantis vyras. Nors pateikta foto nuotrauka yra labai prastos kokybės ir iš jos neįmanoma nustatyti nei automobilio markės, nei valstybinio numerio, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtą automobilį 2021 m. rugpjūčio 15 d. vairavo I. B., o keleivio vietoje sėdėjo jo sutuoktinė V. B. Byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar I. B. automobilį buvo palikęs stovėti kampu į važiuojamosios dalies kraštą ir tokiais savo veiksmais trukdė pravažiuoti kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju – pareiškėjui V. Š., ar jis tuo metu atliko manevrą. Pareiškėjas V. Š. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad I. B., matydamas, jog jis parvažiuoja iš paskos, specialiai užstatė automobilį taip, kad pastarasis negalėtų pravažiuoti. Liudytoju apklaustas I. B. su tuo kategoriškai nesutiko ir nurodė, kad nematė iš galo atvažiuojančio automobilio, tikslo kažkam sudaryti kliūtį neturėjo, o sustojo tik tam, kad atidarytų kiemo vartus ir įvažiuotų į kiemą. Šis manevras iš esmės turėjo užtrukti iki pusės minutės. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. B., kuri nurodė, kad automobilis statmenai gatvės sustojo tik tam, kad būtų galima atsidaryti vartus ir įvažiuoti į siaurą kiemą. Tiek I. B., tiek V. B. nurodė, kad jokių signalų, jog kažkam yra trukdoma pravažiuoti, negirdėjo. Iš V. Š. daryto ir į bylą pateikto 8 sekundžių trukmės vaizdo įrašo matyti prie jo automobilio priėjusi V. B. ir nuo jo automobilio nueinantis I. B. Kiek tolėliau vaizdo įraše matomas kampu važiuojamajai daliai sustojęs, į kiemo pusę nukreiptas šviesios spalvos automobilis, link kurio ėjo vaizdo įraše užfiksuotas I. B. Iš minėto vaizdo įrašo padaryta ir į bylą pateikta foto nuotrauka.

11. Be vaizdo įrašo, iš to paties įrašo padarytos foto nuotraukos ir prieštaringų pareiškėjo bei liudytojų paaiškinimų, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių I. B. kaltę, padarius KET pažeidimus, nėra. Kaip minėta, iš pateiktos foto nuotraukos ir vaizdo įrašo matyti, kad link automobilio ėjo jį vairavęs I. B., automobilio padėtis vietinės reikšmės kelio atžvilgiu buvo nukreipta į privatų kiemą, todėl labiausiai tikėtina, kad jis nebuvo paliktas stovėti ilgesniam laikui. Tikėtina yra I. B. ir V. B. pateikta versija, jog jie tuo metu ketino atlikti įvažiavimo į kiemą manevrą, tačiau dėl uždarytų kiemo vartų buvo priversti sustoti tam, kad juos atsidarytų. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų I. B. ar V. Š. parodymus ir, kurie objektyviai patvirtintų įvykio aplinkybes, kaip minėta, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, be jau aptartų aplinkybių, papildomai pažymi, jog kelyje, kuriame įvyko įvykis, nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių stovėti ar sustoti; tai buvo vietinės reikšmės kelias, kuriame nevyko intensyvus eismas; jeigu I. B. sustojus, kad atsidarytų kiemo vartus, iš paskos po to privažiavo V. Š., kuriam dėl į kiemą įvažinėjančios transporto priemonės teko šiek tiek luktelti, tai negali būti laikoma I. B. piktybiškumu ar tyčiniais veiksmais. Padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumo, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Tai, kad I. B. su transporto priemone keliems momentams buvo sustojęs prie įvažiavimo į savo kiemą, kad prieš įvažiuodamas galėtų atsidaryti vartus, o pareiškėjui teko kelias sekundes luktelti, tikrai nesuponuoja tokio I. B. veiksmų pavojingumo, už kurį būtų pagrindas jį traukti administracinėn atsakomybėn. Pats faktas, kad V. Š. nuolat konfliktuoja su kaimynais B., skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, ne tik neįrodo buvus padarytą administracinį nusižengimą, bet atvirkščiai parodo didesnį V. Š. jautrumą I. B. atliekamiems veiksmams, ypač susijusiems su transporto priemonės vairavimu, ir siekį hiperbolizuoti konfliktinių situacijų pavojingumą, galbūt netgi negebėjimą tinkamai ir objektyviai įvertinti tarp pareiškėjo ir kaimynų besiklostančių tarpusavio santykių, t. y. ne kiekvienas ginčas, konfliktas ar susidūrimas yra tokio pavojingumo ir sukelia atitinkamus padarinius, jog kiltų pagrindas spręsti klausimą dėl traukimo atsakomybėn.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas V. Š. liudytojų B. parodymus interpretuoja savo naudai. Galbūt liudytojai ir matė jį privažiavusi iš paskos, tačiau tai savaime nereiškia, jog jie jį matė važiuojantį iš paskos dar prieš sustojant jų automobiliui, kad galėtų atsidaryti vartus ir įvažiuoti į kiemą. Nors šia liudytojų versija V. Š. abejoja, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie ją be abejonių paneigtų. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde yra prašoma I. B. pradėti administracinę teiseną ir jį nubausti ir pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju I. B. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 20 d. nutarimu nutraukta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl būtent šia apimtimi skundą nagrinėja apeliacinės instancijos teismas, nes administracinės teisenos pradėjimas pagal konkrečią (-ias) įstatymo normą (-as) ir kaltinimo formulavimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (protokolo surašymas) yra ne teismo, nagrinėjančio bylą, o Institucijos, atliekančios administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencija. Tai, kad pareiškėjas V. Š. yra nepatenkintas pareigūnų atliktais veiksmais, laiko, kad jie pažeidžia jo konstitucines teises, nors konkrečių tai pagrindžiančių argumentų nepateikia, nelaikytina šališkumo įrodymu. Aplinkybė, jog Institucijos ir teismo argumentai neįtikina pareiškėjo, o priimti sprendimai jam yra nepalankūs, savaime neįrodo Instituciją ar pirmosios instancijos teismą buvus šališką V. Š. atžvilgiu. V. Š. gali pateikti savo motyvus ir versijas bei pasiūlymus, kokie sprendimai jo nuomone turėtų būti priimami, tačiau tai niekaip neįpareigoja nei Institucijos, nei teisėjo.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinio skundo teiginiai dėl skundų sujungimo nėra aiškiai suformuluoti. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir vėliau nutraukta pagal V. Š. pranešimą būtent apie konkretų 2021 m. rugpjūčio 15 d. įvykį (ROIK: (duomenys neskelbtini)), būtent tik dėl šio įvykio kilęs ginčas yra nagrinėjamas šioje byloje, dėl kitų ginčų tarp kaimynų ar kitų galbūt padarytų administracinių nusižengimų šioje byloje nesprendė ir nepasisakė nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas, todėl lieka neaišku, apie kokių skundų sujungimą kalba pareiškėjas. ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmens kaltė traukiant jį administracinėn atsakomybėn negali būti preziumuojama. Reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, kad, pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių prašomo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens I. B. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taip pat pritariama pirmosios instancijos teismo argumentui, jog byloje jokių duomenų apie Institucijos padarytus pažeidimus, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nėra, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2 000 Eur neturtinei žalą atlyginti laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl nebuvo tenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Kristina Kakurinė