Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis Raimondas Penkauskas 2015 m. lapkričio 9 d. surašė M. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad M. J. 2015 m. lapkričio 9 d., apie 14.00 val., Dariaus ir Girėno 113A g., Vilniuje, vartojo narkotines medžiagas (heroiną) be gydytojo paskyrimo. Šiais savo veiksmais M. J. kaltinamas padaręs ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. į teismo posėdį atvykęs paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka, heroino protokole nurodytomis aplinkybėmis jis nevartojo.

ATPK 44 str. 2 d. nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 126 straipsnio ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas – užtraukia baudą iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 ir 6 d. ir 129 str.) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pritaikyti ATPK 44 str. 2 d. dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y. pripažinti, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-1235/2010, Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-145-495/2014).

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad M. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 str. 2 d., įrodinėjama byloje surinktais duomenimis. Iš byloje esančio M. J. pasiaiškinimo matyti, kad jis sutinka, jog vartojo narkotines medžiagas heroiną, tačiau teismo posėdyje jis kategoriškai neigė savo kaltę. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad M. J. buvo pastebėtas nesiorientuojantis aplinkoje, buvo mieguistas, nerišliai kalbėjo, prisipažino čigonų tabore nusipirkęs ir suvartojęs heroiną.

Kaip jau buvo minėta, fakto, kad asmuo vartojo narkotinę medžiagą, konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas vien tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu ar paties asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio pažeidimo protokolas sutikimu (prisipažinimu). Pažymėtina ir tai, kad M. J. nėra asmenuo, turintis specialių žinių, leidžiančių identifikuoti narkotines medžiagas, taip pat policijos pareigūnai nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti faktą, jog asmuo yra tikrai vartojęs narkotines medžiagas ir kokias. Pareigūnai gali tik įtarti esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą. Norint konstatuoti faktą, kad asmuo iš tikrųjų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, turi būti pateikta specialisto išvada. Šioje byloje nėra specialisto išvados, kurios pagrindu būtų galima neginčijamai nustatyti, kad M. J. iš tiesų vartojo narkotines medžiagas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (specialisto išvados), patvirtinančių, kad M. J. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 str. 2 d., todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

M. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.