Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-09 · Administracinė byla Nr. AS-63-215-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
AS-63-215-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00046-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Dalia Višinskienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“
Trečiasis asmuo
UAB Afalita, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, UAB „Amber Bay“, UAB Vakarų laivų agentai, UAB „Arijus“, UAB Baltic Forwarding
Administracinė byla Nr. AS63-215/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00046-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims UAB Afalita, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, UAB „Amber Bay“, UAB Vakarų laivų agentai, UAB „Arijus“, UAB Baltic Forwarding and Shipping, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB Baltnautic Shipping Ltd, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB Fregatų aptarnavimo agentūra, UAB GREEN TERMINAL, UAB Jungtinė ekspedicija, UAB Jūrtransa, UAB „Jūrų agentūra forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos translit“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK laivyba“, UAB „Nordis shipping service“, UAB Nurminen Maritime, UAB Okeaninių konteinerių servisas, UAB „Passat“, UAB „Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H Muller and Co“, dėl nutarimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 2S-25 (toliau – ir Nutarimas) dalyje, kurioje Konkurencijos taryba nutarė: pripažinti, kad pareiškėjas sudaręs draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas ta apimtimi, kiek jis susijęs su pareiškėjo teisėmis bei pareigomis); įpareigoti pareiškėją nutraukti aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar būtų tęsiamas (Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas ta apimtimi, kiek jis susijęs su pareiškėjo teisėmis bei pareigomis); už aptariamo Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti piniginę baudą pareiškėjui UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“ – 241 900 Lt (nutarimo rezoliucinės dalies 3.18 punktas); įpareigoti pareiškėją per 5 dienas nuo aptariamo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas ta apimtimi, kiek jis susijęs su pareiškėjo teisėmis bei pareigomis).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 galiojimą dalyje, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda.

Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodo, kad turi didelių įsiskolinimų bei papildomų sutartinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas sueina 2012 m. birželio mėnesį. Praktikoje pareiškėjas nors ir veikia klientų pavedimu, tačiau savo sąskaita turi apmokėti trečiųjų asmenų teikiamas paslaugas, todėl privalo turėti galimybę nuolat disponuoti apyvartinėmis lėšomis. Pareiškėjo paslaugų gavėjai avansu patirtas išlaidas kompensuoja tik po paslaugų atlikimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkino.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjas turi didelių kreditorinių įsiskolinimų tiekėjams, kurie viršija turimas apyvartines lėšas. Atsakovo 2011 m. gruodžio 8 d. Nutarimu pareiškėjui paskirta baudos sumokėjimas šiuo metu galėtų sukelti didelių sunkumų pareiškėjui vykdant turimus finansinius įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas sumokėtų paskirtą baudą, nesulaukus kol teismas išnagrinės inicijuotą bylą dėl atsakovo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 ginčijamų dalių teisėtumo, o vėliau teismas priimtų pareiškėjui palankų teismo sprendimą, buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis būtų apsunkinta. UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“ komercinės veiklos vykdymas būtų sudėtingas negalint disponuoti 241 900 Lt dydžio lėšomis, pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais, patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais ir tokia situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir teismui pateiktus šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Pažymėjo, kad šiuo atveju Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas nutarimo 3.18 punkto nevykdymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo prašymą tenkino.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes teismas nesilaikė įstatymų reikalavimų bei suformuotos teismų praktikos. Teismo nutartis iš esmės grindžiama argumentais, susijusiais su pareiškėjo galimais finansiniais sunkumais sumokėjus Konkurencijos tarybos skirtą baudą. Pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar nuo galimų teisminių ginčų, todėl pareiškėjo prašymas tenkintas nepagrįstai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556- 174/2009). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo sunkios jo finansinės padėties, kuri patvirtintų, kad nesustabdžius paskirtų baudų mokėjimo, išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo komercinės veiklos vykdymą ar sukeltų jam neigiamas pasekmes. 2010 m. (ekonominės krizės laikotarpiu) pareiškėjo oficiali Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad pareiškėjas turėjo daugiau kaip 150 tūkst. litų grynojo pelno. Pareiškėjo prašymas buvo išvien grindžiamas aplinkybėmis, išimtinai susijusiomis su jo finansine padėtimi. Todėl pareiškėjo teiginiai ir prielaidos dėl galimų neigiamų finansinių pasekmių patyrimo sumokėjus Konkurencijos tarybos Nutarimu paskirtą baudą bei nepagrindus realios grėsmės pareiškėjo veiklai nelaikytinas objektyvia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos Nutarimą, pareiškėjo sumokėta bauda būtų grąžinta iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose.

Pareiškėjas UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių jog egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Pareiškėjo atveju išskirtinėmis aplinkybėmis yra laikytina tai, kad ginčijamo Nutarimo vykdymas gali nepagrįstai apsunkinti pareiškėjo finansinę padėtį ir komercinės veiklos vykdymą, sukelti grėsmę ne laiku mokėti darbo užmokestį pareiškėjo darbuotojams bei vykdyti mokestines prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, šiuo metu bendrovės įsiskolinimai viršija turimas apyvartines lėšas. 2012 m. sausio 2 d. Pareiškėjo bendra mokėtinų įsiskolinimų suma sudarė (duomenys neskelbtini) Lt, o 2012 m. vasario 21 d. bendrovės įsiskolinimai jau siekia net (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėjas taip pat turi papildomų įsipareigojimų, kurių bendra suma sudaro (duomenys neskelbtini) Lt ir kurių mokėjimo terminas sueina 2012 m. birželio mėnesį. Be to, jau šiuo metu numatoma, kad per pirmąjį 2012 metų ketvirtį pareiškėjas patirs apytiksliai (duomenys neskelbtini) Lt tiesioginių išlaidų, susijusių su vykdoma veikla. Tuo tarpu pareiškėjo disponuojamas sąskaitų likutis sudaro vos (duomenys neskelbtini) Lt, ir šios lėšos yra būtinos bendrovės stabiliam veiklos palaikymui ir vykdymui. Todėl įvertinant pareiškėjo turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir numatomas tiesioginės veiklos išlaidas, dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos sumokėjimo nedelsiant pareiškėjas patirtų ženklius finansinius sunkumus. Todėl Konkurencijos tarybos teiginiai apie tai, kad pateikti duomenys neva nepatvirtina realios finansinių sunkumų grėsmės, yra nepagrįsti. Mano, kad šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, jog skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atitinkamo nutarimo nevykdymas. Nesutinka su atsakovo nuomone, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos Nutarimą, pareiškėjo sumokėta bauda būtų grąžinta iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose. Pareiškėjui sumokėjus didelę baudą, būtų susiduriama su dar didesniais finansiniais sunkumais - būtų sutrukdyta naudotis apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius, o tokia situacija sukeltų naujus teisinius ginčus. Be to, remiantis teismų praktika (AB „Orlen Lietuva“ (buvusios AB „Mažeikių nafta“ ginčas su Telšių apskrities valstybine mokesčių inspekcija), sumokėtos baudos, kuri siekia 241 900 litų atgavimas, o tuo pačiu patirtų papildomų bylinėjimosi ir laiko sąnaudų atlyginimas būtų itin sudėtingas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Limarko“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta taisykle, kad atsakovo Nutarimo dalių, susijusių su baudų skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas, todėl prašymas turi būti tenkinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse byloje Nr. AS-146-310/11 ir kt.). Laikosi nuomonės, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, turi būti tenkinamas, kadangi pateiktos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog, prašymo nepatenkinus, pareiškėjui gali kilti finansinių sunkumų grėsmė. Mano, kad Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustatanti, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip, neatitinka protingumo ir teisingumo principų, o atitinkami dominuojančio ūkio subjekto ar net valstybės institucijos veiksmai daro nepataisomą žalą vartotojams ir efektyviai konkurencijai. Tuo tarpu, baudos mokėjimo atidėjimas Nutarimo teisėtumo patikrinimo laikotarpiui, t.y. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, negali sukelti jokios nepataisomos žalos jokiems įstatymų saugomiems interesams. Pažymi, kad bet koks apribojimas ūkio subjektui naudotis finansinėmis lėšomis, ypač pinigais banko sąskaitoje, sudaro tiesiogines neigiamas finansines pasekmes, kadangi šių lėšų ūkio subjektas negali panaudoti savo numatytiems tikslams.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Limarko jūrų agentūra“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdamas su atskiruoju skundu, palaiko trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Limarko“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Nutarimo dalies, kurioje pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Be to, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pavyzdžiui, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį (b. l. 40, 44). Iš šių dokumentų matyti pareiškėjo finansinė būklė, t. y. apyvartinių lėšų kiekis, įsiskolinimai darbuotojams, skolos tiekėjams ir kiti finansiniai įsipareigojimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktu pareiškėjui buvo paskirta bauda, siekianti 241 900 Lt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamo Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktu pareiškėjui paskirtos baudos išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas. Ginčo teisme laikotarpiu negalėdamas naudotis 241 900 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jam paskirtos baudos išieškojimu, kurios kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais.

Atsižvelgdama į nustatyta aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo Nutarimo nevykdymas. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, susijusiose su konkurencijos teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Nutarimu pareiškėjui nustatytus įpareigojimus, į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, į faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė Nutarimo dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė