Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius leido A. N. gim. (duomenys neskelbtini) bendrovei priklausančiu kroviniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lenkijos gabenti bendrovei priklausntį krovinį, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties. Tuo M. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio nuostatas.

M. N. atvyko į teismo posėdį ir parodė, kad su administracinės teisės pažeidimu sutinku. Paaiškino, jog jo sūnus dirbo jo įmonėje vasarą, paskui žmogus kuris vietoj jo sūnaus dirbo važiavo į Lenkiją tačiau automobilis sugedo, kuomet automobilį Lenkijoje sutaisė, jo sūnus tuo metu atostogavo Vokietijoje ir važiuodamas iš atostogų namo pargabeno automobilį, jis nedirbo tuo metum, ir jį sustabdė muitininkai, paprašė automobilio dokumentų, bet jis neturėjo, nes automobilio dokumentai buvo Lietuvoje. Jis parodė savo pasą ir seną darbuotojo pažymėjimą, tuo metu jis jau nedirbo įmonėje. Liepos 27 d. buvo duotas žodinis jo leidimas sūnui parvežti automobilį, buvo mašinoje žuvies pavyzdžiai, 200 kg, karpis. Krovinio gavėjas buvo numatytas UAB „Pasaulio žu(duomenys neskelbtini)“. Žuvies pavyzdžiai jiems netiko, jie vėliau grąžino žuvį. Lenkijos įmonė krovinį išsivežė atgal po 3-4 dienų. Gailisi dėl nesusipratimo.

Institucijos, Klaipėdos apkrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad pagal Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pateiktą informaciją 2015-07-27 UAB „(duomenys neskelbtini) " bendrovei priklausančiu krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos gabeno 980 kg šviežios žuvies (karpio), kurią bendrovė įsigijo iš Lenkijos tiekėjo „GOLD-FISH P. O.". Prekes gabeno vadybininkas-vairuotojas A. N., kuris Muitinės pareigūnams pateikė darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013-11-12 bei prekių Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR). Bendrovės direktorius M. N. raštiškai paaiškino, kad atsigabenta žuvis buvo netinkamo dydžio ir ji buvo grąžinta tiekėjui t.y. "GOLD-FISH P. O." bei pateikė 2015-08-03 Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), kuriame nurodytas krovinio vežėjas - "GOLD-FISH P. O.", Transporto priemonė IVECO valst. Nr. GDA8NP5(duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus AVMI duomenų bazes nustatyta, kad A. N. Bendrovėje dirbo nuo 2013-11-30 iki 2015-05-29, t.y. Muitinės pareigūnų patikrinimo metu jis bendrovėje oficialiai nebedirbo. Tokiu būdu bendrovės direktorius M. N. leido dirbti A. N., t. y. 2015-07-27 gabenti bendrovės įsigytas prekes bendrovei priklausančiu krovininiu automobiliu nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir tuo nesilaikė LR DK 99 straipsnio 2 ir 3 d. nuostatų, t.y. bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas šio kodekso 98 straipsnio l dalyje. Bendrovės direktorius ir A. N. pateikė rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina tai, kad 2015-09-21 su A. N. buvo sudaryta darbo sutartis Nr (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti nelegalaus darbo požymiai: 1) nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, kuris numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str.); darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą); darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad M. N., būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) s“ direktoriumi bei atsakingu už darbuotojų įdarbinimą asmeniu, neįvykdė pareigos dėl darbo santykių įforminimo su darbuotoju, t.y. bendrovės direktorius M. N. leido dirbti A. N., t.y. 2015-07-27 gabenti bendrovės įsigytas prekes bendrovei priklausančiu krovininiu automobiliu nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir tuo nesilaikė LR DK 99 straipsnio 2 ir 3 d. nuostatų, t.y. bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas šio kodekso 98 straipsnio l dalyje. Taip pat teismas konstatuoja, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. N. susiklosčius darbo teisiniams santykiams, jie nebuvo įteisinti DK nustatyta tvarka, vadinasi, pastarasis dirbo nelegaliai. M. N. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. N. paaiškinimas, bei kita bylos medžiaga. Tokia M. N. veika atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimo sudėtį, todėl jam skirtina ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal ATPK 30¹ straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, t.y. padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės, taip pat ir į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų leidėjo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad M. N. pripažino padaręs pažeidimą. M. N. paaiškino, kad įvyko nesusisipratimas ir nuoširdžiai gailisi. M. N. galiojančių nuobaudų neturi. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimas ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų proporcingumo, teisingumo bei protingumo kriterijų ir būtų neadekvati administracinė nuobauda. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti M. N. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 30² straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

M. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį už 2 asmenų nelegalų darbą, pritaikius to paties kodekso 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą - 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį 15053155758 ir įmokos kodą 1001.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.