Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja D. Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.2, 34.4.1

NUTARTIS

2012 m. balandžio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims R. S., A. P., M. U., R. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-06 sprendimo civilinėje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Paveldėjimo teisiniuose santykiuose galioja bendrasis civilinės apyvartos dalyvių autonomijos principas – asmuo gali laisvai nuspręsti, kam po mirties atiteks palikimą sudarantis jo turtas, šią jo laisvę varžo tik imperatyviosios įstatymo normos (CK 1.137 straipsnis). Fizinis asmuo gali išreikšti valią dėl paveldėjimo, sudarydamas testamentą, ir savo nuožiūra tvarkyti paveldėjimo santykius: palikti turtą savo nuožiūra pasirinktiems įpėdiniams, suteikti teisę paveldėti arba ją atimti (CK 5.19 straipsnis). Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Tai vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų pareiškiama testatoriaus valia ir jai yra būtini visi sandorio elementai: subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys ir forma. Šie sandorio elementai turi atitikti įstatymo reikalavimus ir jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. CK 5.16 str. 1d. 1p. numatyta, kad testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja. Viena iš sandorio galiojimo sąlygų yra jį sudarančių asmenų veiksnumas ir tai reiškia, kad testamentą sudaręs asmuo turi būti veiksnus, jo valia turi būti išreikšta laisvai. Vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 185 str., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog testatorius Ž. B., sudarydamas ginčo 2007-00-29 testamentą (t.1, b.l.80), jo sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Eksperto išvada paneigia apeliantės teiginį, kad testatorius buvo veiksnus, nes ekspertizės akte (t.1, b.l.139) nustatyta, kad Ž. B. testamento sudarymo metu 2007-11-27, dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų, siekiančių silpnaprotystės lygį, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti įgyjant naujas civilines teises ir pareigas. Tokią pat testatoriaus sveikatos būklę patvirtino pakartotinės, atliktos gydytojų komisijos ekspertizės aktas (t.2, b.l.126-133). Nereikalauja papildomo įrodinėjimo faktas, kad mirusio asmens psichinei būklei nustatyti reikalingos specialios medicinos mokslo žinios. Šiomis žiniomis ir buvo pagrįsti ekspertų ekspertizės aktai, kurio apeliantė liudytojų parodymais nenuginčijo. CPK 176-185 straipsniuose nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Teismai, vertindami byloje pateiktus įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir tarpusavio sąsajumą, turi vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis taisyklėmis. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis), o vėliau papildomą ir pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.). Tačiau pakartotinės ir papildomos ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad tokios ekspertizės atlikimas yra tikslingas, be to, CPK 219 str. nustato, kad papildoma ekspertizė skiriama tik tada, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir neišsami, o pakartotinė ekspertizė skiriama, kai yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Pirmosios instancijos teismas atliko dvi ekspertizes byloje, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti papildomą kompleksinę pomirtinę ekspertizę, nes nenurodė motyvuotų pagrindų jos skyrimui.

Apeliantė ir jos atstovas nebuvo pateikę nušalinimo ekspertams dėl jų kvalifikacijos stokos ar šališkumo. Apeliantės atstovas pateikė teismui vienintelį motyvą dėl papildomos ekspertizės skyrimo – kokie kriterijai patvirtina ekspertų išvadas, kad testatorius 2007-11-29 buvo būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų, t.y. ar kraujagyslinė demensija yra ta liga, kad galima nustatyti konkrečią ligonio nesąmoningos būsenos datą. Tačiau pakartotinės ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra ištirti testatoriaus susirgimai ir nurodyta, jog jau nuo 2006 m. testatoriui atsirado ryškūs pažinimo funkcijų sutrikimai su psichozės epizodais bei nurodyti veiksniai, kurie galėjo tik pagilinti esamų pažinimo sutrikimų simptomatiką. Šios papildomos ekspertizės akto aprašomoji dalis įrodo, jog ekspertai įvertino liudytojo K. A. parodymus (t.1, b.l.131-132), iš kurių nustatyta, jog 2007 m. spalio-lapkričio mėnesiais testatorius vairavo automobilį, tačiau šis liudytojas taip pat parodė, jog iš automobilio testatorių pats ištempdavo. Be to, šis liudytojas 2009-05-06 teismo posėdyje buvo apklaustas dalyvaujant ekspertui (t.1, b.l. 130), todėl įvertinus šio liudytojo ir liudytojos D. B., t. y. medikų, gydžiusių testatorių, parodymus (t.1, b.l. 130-132), darytina išvada, kad liudytojų parodymai nepaneigia ekspertizės aktų išvadų. Kolegijos vertinimu, apeliantės prašymas dėl papildomos ekspertizės skyrimo buvo teismo pagrįstai atmestas, nes pagrindų skirti byloje papildomą ekspertizę nėra. Be to, šioje byloje būtina įvertinti aplinkybę, jog testatorius yra tokio pat turinio testamentą sudaręs 2001-04-11 taip pat atsakovei (t.1, b.l.162), todėl didinti šios bylos bylinėjimosi išlaidas ekspertizei yra netikslinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje nustatyta, kad ieškovei atstovavo advokatė J. P. (K.) pirmosios instancijos teismas priteisė 6000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir neanalizavo šios ieškovės bylinėjimosi išlaidų rūšies pagal 3000 Lt kvitą (t.2, b.l.100), tačiau nesant ieškovės apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies, kolegija neturi teisės bloginti apeliantės padėties (CPK 313 str.).

Apeliantė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei priteisti 7334, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą sudaro 6000 Lt ieškovės advokato pagalbai apmokėti (t.1, b.l. 159), 1334, 50 Lt, sumokėtų už ekspertizę (t.1, b.l.160). Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog dėl šių išlaidų ji nėra kalta, nes testamentą tvirtino notaras, tačiau šis motyvas nėra paremtas įstatymu. CPK 93 str. įtvirtina taisykles, kuriomis privaloma vadovautis paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Šioje byloje J. B. pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, nes ginčo testamentu teisinės pasekmės yra sukeliamos ne notarui, o atsakovei, todėl ji byloje yra tinkama atsakovė. Išlaidos advokato pagalbai priteistinos šalims atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ir ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis), todėl 6000 Lt ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai yra per didelė suma. Šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 3. Ieškovei buvo suteikta ieškinio, atskirųjų skundų paruošimo, atstovavimo teisme teisinė pagalba. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, todėl maksimalus užmokestis už nurodytų procesinių dokumentų paruošimą galėjo būti 2400 Lt už ieškinio paruošimą ir po 400 Lt už 2 byloje paruoštus atskiruosius skundus. Be to, ieškovės advokatė dalyvavo devyniuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo 20 valandų, o pagal Rekomendacijų 8.18 p. užmokestis už teisinę pagalbą apskaičiuotinas taikant koeficientą 0,15 už vieną atstovavimo valandą, t. y. 120 Lt, todėl už atstovavimo teisme teisinę pagalbą priteistini 2400 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismo priteista 6000 Lt suma advokato pagalbai apmokėti mažintina iki 5600 Lt ( 2400 Lt už ieškinio paruošimą, 800 Lt už 2 atskiruosius skundus ir 2400 Lt už 20 valandų atstovavimą teismo posėdžiuose).

Ieškovės išlaidos - 1334, 50 Lt, sumokėtos už ekspertizę, yra priteistos pagrįstai, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, jog sumokėjo advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-06 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sumažinti priteistas iš J. B. 7334,50 Lt bylinėjimosi išlaidas I. Č. iki 6934,50 Lt.